Visos paslaptys žadina smalsumą. Nesvarbu, kas jūs – verslininkas ar paprastas pilietis, visada norisi žinoti daugiau nei kiti. Nieko nuostabaus, kad į pagalbą pasitelkiami privatūs detektyvai.
Pagalbą aiškinantis svetimas paslaptis Lietuvoje siūlo ne viena seklių ir privačių detektyvų agentūra. Jų darbuotojais dažniausiai tampa saugos tarnybų, specialiųjų tarnybų specialistai, išėję į pensiją ar dėl kitų priežasčių atsisakę pirminės veiklos.
Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo būtų apibrėžta, ką privatūs sekliai gali daryti, o ko ne, todėl daliai šia veikla užsiimančių asmenų tai tampa kliūtimi, kitiems – veiklos palengvinimu. Nereglamentuota ir privataus detektyvo profesija, todėl kone visi jie vykdo veiklą taip, tarsi būtų privatūs asmenys, o kaip juos bausti – nėra aišku.
Seimas užsimojo tiksliai apibrėžti privačių seklių agentūrų veiklą ir pavasario sesijoje rengiasi nuspręsti, ką tokios agentūros ir jų darbuotojai gali daryti, o ko, prašydami paslaugų, gali tikėtis klientai. Kol kas detektyvai veikia įstatymo užribyje, o ne vienas jų viešai interneto tinklalapiuose siūlosi pasekti neištikimą sutuoktinį, sužinoti, ar klientų atžalos vartoja narkotikus, bei įrodyti darbdaviams, kad jų darbuotojai nesąžiningi. Naudojimasis įvairiomis sekimo priemonėmis taip pat neribojimas, todėl neverta stebėtis, kad didžioji dalis detektyvų savo veikla pažeidžia žmogaus teises į privatų gyvenimą.
Dirba su įmonėmis
Privačios seklių agentūros atstovas, prašantis jį vadinti tiesiog Petrovu, pasakojo, kad agentūra, kurioje jis dirba, Lietuvoje veikia ketvirtus metus. „Pradžioje buvo daug užsakymų sekti neištikimus sutuoktinius ir panašaus pobūdžio prašymų. Tada viskas buvo šiek tiek kitaip. Dabar tokiems prašytojams sakome, kad neturime pajėgų imtis tokios veiklos“, – sakė jis.
Pasak Petrovo, keista, kad Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, reglamentuojančio detektyvų veiklą. „Būtų daug lengviau ir paprasčiau, nes dabar kartais nežinai, ką gali daryti. Latvijoje toks įstatymas yra, Rusijoje – taip pat. Dėl šių priežasčių mūsų agentūra daugiau teikia paslaugas juridiniams asmenims, nes informaciją, susijusią su privačiais asmenimis, galime rinkti tik iš viešai prieinamų šaltinių“, – tvirtino detektyvas.
Seklys pasakojo, kad įprastai agentūra imasi tikrinti įvairių įmonių kreditingumą, apyvartą, darbuotojų skaičių, stebi, kaip atliekamos bankroto procedūros. „Su juridiniais asmenimis dirbti kur kas paprasčiau nei su fiziniais“, – aiškino jis.
Žmonėms nėra į ką kreiptis
Agentūros „Mimoza“ vadovas Artūras patvirtino, kad Lietuvoje privačių detektyvų darbas vertinamas, reikalingas, o paslaugos – populiarios. Populiarumas nesumažėjo net per krizę, nors, kaip teigė „Mimozos“ vadovas, detektyvų paslaugos nėra pigios. „Į detektyvų agentūras žmonės kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių, ne tik dėl santuokinių dalykų, kaip atrodo daugumai. Prašoma sužinoti, ką veikia vaikai, kokioje aplinkoje jie leidžia laiką, pagelbėti prašo ir įvairios verslo įmonės, kurioms rūpi sužinoti apie partnerių mokumą, sąžiningumą. Kreipiasi partnerių Lietuvoje ieškančios užsienio kompanijos. Sulaukiama prašymų patikrinti darbuotojų lojalumą ir tai, ar asmuo nėra sekamas, ar nėra klausomasi jo pokalbių telefonu bei panašiai“, – vardijo „Mimozos“ vadovas.
Anot jo, neretai žmonės į seklius kreipiasi, kai pagalbos nesulaukia iš policijos pareigūnų, kurie negali pradėti tyrimo, nes, pavyzdžiui, nusikaltimas yra tik numanomas. „Kai dar nėra nusikaltimo požymių, policija neturi preteksto pradėti tyrimą ir jo nepradeda, o privatūs tyrėjai gali domėtis, rinkti informaciją. Žmonėms nėra į ką kreiptis“, – aiškino jis.
Vis tiek norės žinoti
Paklaustas, ar, jo nuomone, daug seklių pažeidžia žmogaus teisę į privatų gyvenimą, pavyzdžiui, sekdami neištikimus sutuoktinius, specialistas nesakė nei „taip“, nei „ne“. „Sakykime, kad mes padedame sutuoktiniui sužinoti tiesą. Jokie įstatymai neleidžia sekti, naudoti sekimo priemonių, jas pagal įstatymą leidžiama naudoti tik operatyvinėms pajėgoms“, – daugžodžiauti nebuvo linkęs vyras.
Įstatymas, kuris kovą bus svarstomas Seime, anot Artūro, sekliams gyvenimo nepalengvins. Viena vertus, jeigu įstatymas bus priimtas, bus apibrėžta veikimo forma. Detektyvams bus nurodyta, ar jie gali vykdyti veiklą turėdami individualios veiklos pažymą, ar privalo įsteigti įmonę. „Artimiausios mūsų šalys tokius įstatymus turi jau kelerius metus, Lietuvai jo irgi reikia“, – pabrėžė „Mimozos“ vadovas.
Kita vertus, priimtas įstatymas pakištų koją detektyvų veiklai, mat, anot specialisto, vargu ar Lietuvos parlamentarai suteiks šalies detektyvams tokias pat teises, kokias turi Didžiosios Britanijos sekliai. „Ten detektyvų agentūros iš esmės atlieka tas pačias pareigas kaip ir teisinės institucijos. Jos turi teisę rinkti informaciją ir apie fizinius, ir apie juridinius asmenis. Vargu ar Lietuvoje bus nueita šiuo keliu“, – abejojo specialistas.
Jis tikino, kad sprendimas uždrausti sekliams rinkti informaciją apie privačius asmenis prasilenks su šiandienine Lietuvos realybe. „Nesvarbu, ar įstatymas bus, ar jo nebus, žmonės vis tiek norės sužinoti ką nors, kas susiję su privačiu gyvenimu, norės žinoti, ką veikia vyras, ką veikia žmona, ar jis arba ji yra ištikimi ir panašiai“, – tvirtino Artūras.
Buvę kolegos nepadeda
„Mimozos“ agentūros vadovas neslėpė, kad bene visų tokia veikla užsiimančių įmonių branduolį sudaro buvę specialiųjų tarnybų pareigūnai. Tačiau gandus, esą, be ryšių su vis dar šiose struktūrose dirbančiais kolegomis detektyvai negalėtų vykdyti tyrimų, jis griežtai paneigė.
„Kalbos, kad detektyvus gelbėja tik tokie ryšiai, yra netiesa. Tai reikštų, kad vis dar dirbantys pareigūnai informaciją apie asmenis renka ir perduoda neteisėtai. Tokie dalykai buvo įmanomi prieš 10–15 metų, kai dar nebuvo galima lengvai patikrinti, kas domėjosi vienu ar kitu žmogumi. Šiandien į bet kokią duomenų paiešką žiūrima itin griežtai“, – aiškino jis.
Leidžiama piktnaudžiauti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, vienas naujojo įstatymo iniciatorių, tvirtino, kad reglamentuoti privačių detektyvų veiklą Lietuvoje būtina. „Detektyvų veikla susijusi su informacijos apie asmenį rinkimu. Tai – jautri sfera, kurioje negalima peržengti įstatymo reikalavimų. Tačiau šie nėra nustatyti, vadinasi, palikta erdvė piktnaudžiauti“, – tikino jis.
Neliktų neturinčiųjų reputacijos
A. Anušausko nuomone, į Lietuvą atgabenta daugybė sekimo technikos. Ją pasitelkiant skverbiamasi į privatų gyvenimą, sekami konkurentai, ši technika naudojama versle. „Norime aiškiai apibrėžti įstatymo reikalavimus, kad juos peržengus būtų numatyta atsakomybė. Dabar to nėra“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Įstatymo, reglamentuosiančio detektyvų veiklą, būtinumą rodo ir tai, kad Lietuvoje draudžiama naudoti klausymosi priemones, tačiau jų įvežti ir parduoti nedraudžiama. „Susiduriame su situacija, kai manome, kad pažeidimai egzistuoja, tačiau už tai niekas nėra atsakingas“, – tvirtino A. Anušauskas.
Jei Seimas priims įstatymą, pradėti detektyvinę veiklą greičiausiai bus uždrausta prastą reputaciją turintiems, iš policijos pareigūnų gretų atleistiems policininkams. „Patys pagalvokite, ar toks žmogus čia pat apsisukęs gali vykdyti tokią veiklą? Normalioje valstybėje to nebūtų“, – sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Taip pat, anot A. Anušausko, greičiausiai įstatyme bus apibrėžtas detektyvų bendradarbiavimas su policijos pareigūnais. „Jau dabar visi žino, kad detektyvų veikla be policijos sunkiai įsivaizduojama. Detektyvai dažnai naudojasi pažintimis ir ryšiais“, – teigė specialistas.
Prioritetas žmogaus teisėms
Paklaustas, kaip vertina seklių kalbas, esą naujasis įstatymas tik kliudys jų veiklai, A. Anušauskas teigė, kad tai pasakyti sunku, kol svarstomas tik projektas. „Mano nuostata tokia, kad privatus gyvenimas turi būti saugomas nuo neteisėto įsiskverbimo. Kad ir kaip mes vertintume teisėsaugos institucijas, jos turi teismo leidimus sekti ir panašiai. Be to, legaliai rinkdami informaciją žmonės yra atsakingi ir už jos naikinimą.
Detektyvai, kaupdami informaciją legaliai įsigytomis, tačiau nelegaliai naudojamomis priemonėmis, nėra įpareigoti sunaikinti turimų duomenų. Manau, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugai“, – tikino jis.
FAKTAI: Privatus seklys
Lietuvoje nedraudžiama parduoti ar įsigyti klausymosi aparatūrą, tačiau ją naudoti įstatymai draudžia.
Neoficialiais duomenimis, atskleisti neištikimybę privatūs sekliai pasirengę už 3–5 tūkst. litų.
Detektyvo darbo valanda kainuoja apie 50–150 litų, tačiau kiekvienu atveju įkainiai kinta priklausomai nuo užduoties sudėtingumo.
