Šiandien nepasakotume sėkmės istorijos, jei prieš ketverius metus Justė Arlauskaitė-Jazzu nebūtų išvykusi į Londoną. Itin Lietuvoje mėgstama 22 metų mergina tikina, jog neseniai kartu su viena švedų leidybos kompanija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atvers kelią į tarptautinį pripažinimą. „Po penkerių metų vis dar stovėsiu scenoje, tačiau kur kas didesnėje“, – savo planų neslepia mergina.
Kodėl palikusi Lietuvą sieki karjeros Londone?
Lietuvoje per maža rinka: menka pasiūla, mažai tokių, kuriems panašios muzikos reikėtų. Tačiau visada mielai grįžtu ir koncertuoju tiems, kurie klauso mano muzikos.
Ar Londonas – tavo namai?
Aš čia jau ketvirti metai. Visą laiką gyvenau tarp Londono ir Lietuvos. Londone nuomojuosi butą, tačiau dažnai grįžtu ir į Lietuvą, nes nemažai koncertuoju. Kai ilgiau būnu Lietuvoje, labai pasiilgstu Londono, kai užsibūnu Londone – pasiilgstu Lietuvos... Kai kurie mane smerkia, nes elgiuosi nevisai patriotiškai. Esu pasaulietė – man patinka keliauti, domėtis kitomis kultūromis. Tiesiog myliu žmones. Niekad nenustosiu savęs laikyti lietuve, kad ir kur gyvenčiau.
Tavo gimtasis miestas – Vilnius. Ką jis tau reiškia?
Oi, Vilnius yra vieta, kur jaučiuosi savimi, kur yra mano šeima ir daug artimų žmonių, kur liko visi mano gražūs prisiminimai... Vieną iš savo geriausių dainų esu parašiusi Vilniuje, rudenį, lyjant. Šis miestas gali įkvėpti. Jis turi tam tikrą dvasią, nuotaiką... Dievinu naktinį senamiestį – vaikščioju gatvelėmis, atsidariusi visus langus groju pianinu, nemiegu iki paryčių...
Jazzu (Fotodiena.lt nuotr.)
Papasakok apie savo dieną. Ar jų būna vienodų?
Rutinos nėra, net negalėtų būti. Tiesą sakant jau ilgą laiką esu iš viso pamiršus, ką tai reiškia. Vieną dieną – įrašų studijoje, kitą – parke su knyga, kitos trys – mašinoje pakeliui iš koncerto į koncertą, kitos dvi – sodyboje, dar kita – lėktuve. Vieną rytą – sporto salė, kitą – miegu kiek noriu...
Neseniai pasirašei sutartį su viena švedų leidybos kompanija. Kaip jie tave atrado?
Švedams mane parodė kažkoks geras draugas žmogaus, užimančio aukštas pareigas toje kompanijoje. Jie pradėjo manimi domėtis, „googlint“, „youtubint“. Parašė man laišką, po mėnesio įvyko susitikimas Londone, dar po vieno aš jau skridau pas juos į Stokholmą ir netrukus pasirašėm sutartį.
Ką jie tau žada?
Pasirašyta dviejų metų trukmės sutartis mano solinei karjerai vystyti. Švedai mane kuruos kaip atlikėją, pradedant dainų aranžuote, baigiant įvaizdžiu žiniasklaidoje. Jau rugsėjį turėtų prasidėti pirmieji įrašymo darbai.
Gal Stokholmas taps dar vienais tavo namais?
Manau, kad greit prasidės gyvenimas Anglija-Švedija-Lietuva. Stokholmas man labai patinka, norėčiau ten pabūti ilgiau. O kol kas mano širdis yra skilusi į dvi dalis: Londonas ir Lietuva.
Jazzu (Fotodiena.lt nuotr.)
Ar pasvajoji, kuo būsi po penkerių metų? Gal matai save tarptautinėje muzikos scenoje?
Aišku, kad pasvajoju, aš labai daug svajoju. Tarptautinėje scenoje save matau greičiau nei po 5 metų, juk greitai pasirodysiantis mano solinis albumas bus orientuotas į Europos rinką.
Kaip manai, kas lėmė dabartinį tavo populiarumą?
Talentas, įdirbis, „teisingi“ mane supantys žmonės, sėkmė, tikėjimas savimi, tikėjimas tuo, ką darau, mokytojai, šeimos palaikymas, laisvė ieškoti, nebijojimas išvažiuoti, ryžtas tobulėti.
Ko reikia, norint pasiekti tikslą?
Norint pasiekti tikslą, reikia jo siekti, o ne sėdėti sudėjus rankas ir laukti. Gali turėti milžinišką talentą, bet to neužtenka. Kad įgyvendintume savo tikslą, reikia įdėti pastangų, o ne tik svajoti.
Sutikai kalbėti tik apie muziką. Ar jau teko nukentėt nuo žurnalistų?
Esu prisipažinusi, jog kalbu apie viską, nes man patinka dalintis istorijomis, tačiau netrukus persigalvojau. Taip, nudegiau nuo žurnalistų. Nemanau, kad esu labai ryškiai matoma ir apie mane skaitoma, kad kažkas norėtų mane „sudirbti“. Visada sakiau, kad man svarbiausia pasiekti klausytojo širdį savo muzika, o ne sapaliojimais apie šį bei tą.
Esi begalę kartų keitųsi išvaizdą. Kaip galėtum apibūdinti dabartinį stilių?
Labai mėgstu šitą frazę ir manau, kad taip galėčiau apibūdinti savo išvaizdą: „Style is knowing who you are, what you want to say, and not giving a damn“ (liet. Stilius – tai žinojimas, kas esi, ką tu nori pasakyti, o visa kita nesvarbu).
Mano stiliaus ikona yra atlikėja Roisin Murphy. Mėgstamiausia lietuvių dizainerė – Daiva Urbonavičiūtė, patinka Vivienne Westwood kolekcijos, Agyness Deyn stilius. Dievinu 60–80 stilių, jo interpretacijas šiandien. Dažniausiai drabužius perku „boutique“ ir „vintage“ krautuvėlėse Londone. Nesu didelė „šopingų“ mėgėja, ypač nemėgstu didelių prekybos centrų – ten pavargstu po 5 minučių. Man labiau patinka vaikščioti Covent Gardene po mažas jaunų dizainerių parduotuvėles.
Jazzu (Miglės Bačkovaitės nuotr.)
Kas, be muzikos, dar tave „veža“?
Daug kas „veža“: šokis, teatras, knygos, filmai, kvepalai (ypač „Rouge66“ ir Tomo Fordo „Black Orchid“), gėlės, kulinarija, miegas.
Kas dar be muzikos tau būtina kaip oras?
Meilė, savimotyvacija, pagarba, laisvė.
