Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę.
Rūtos, gyvenančios Australijoje, istoriją skaitykite čia.
Valentino B., gyvenančio Naujojoje Zelandijoje, istoriją skaitykite čia.
Pakeliavęs grįžo
Valentinas Lukoševičius į Singapūrą – nedidelę Pietryčių Azijos valstybę – iškeliavo iš Airijos. Ten vyras jau kurį laiką gyveno, dirbo ir netgi buvo sulaukęs pasiūlymo metams įsidarbinti didelėje rinkodaros kompanijoje finansų skyriuje. „Bet man pabodo nuolat apsiniaukęs Dublinas ir siūlomame darbe nemačiau perspektyvų. 2009 metais buvau išvykęs 9 mėnesiams pakeliauti ir tada susižavėjau Azija. Taip nusprendžiau keltis gyventi į Singapūrą“, – pasakojo jis.
2009 metais padirbėjęs viename Airijos bankų, V. Lukoševičius susikrovė daiktus ir leidosi į 9 mėnesių kelionę, iš kurių 3 praleido Azijoje. Šįkart iškeliavęs jis malonumus derina su darbo paieškomis. Šiandien lietuvis Singapūre kol kas darbo neturi. „Tendencija keltis į piečiau esančius žemynus, šalis jau kelerius metus populiari. Pavyzdžiui, Singapūre visi šneka angliškai, darbo rinka liberali“, – pasakojo jis.
Aukso laikai baigėsi
Tačiau, pasak pašnekovo, aukso laikai darbo atžvilgiu baigėsi ir šiame regione. Vis dėlto vilties jis nepraranda, mat Singapūras – vienas didesnių finansų centrų, čia nėra kalbos barjero, pakankamai švaru ir patogu gyventi. „Galbūt šiek tiek pavėlavau atkeliauti. Nuo naujųjų metų čia padidinta algos kartelė norint gauti leidimą dirbti, be to, atvykęs iš Europos negali imtis bet kokių darbų – fizinius darbus čia dirba indai, Bangladešo piliečiai, malajiečiai“, – pasakojo V. Lukoševičius.
Darbo, anot pašnekovo, Singapūre ieškoti nesunku, yra daugybė įdarbinimo agentūrų. Vis dėlto jomis aklai pasitikėti, tikino lietuvis, neverta, geriausia į Singapūrą atvykti patiems ir darbo ieškotis vietoje. „Aš nepataikiau atkeliauti laiku, buvau čia lapkričio viduryje, o tada paaiškėjo, kad nemažai darboviečių moka 13 atlyginimą, todėl iki sausio niekas nekeičia darbų. O dar ir kinų Naujieji metai laukia po poros savaičių, jų šventimas nemažai užtruks. Taigi kol kas su darbais ramu – reikės laukti vasario“, – sakė V. Lukoševičius.
Gyventi Singapūre neturint darbo – gana brangu. Lietuvis tikino, kad gyvenamasis plotas, alkoholis, europietiškas maistas, rūkalai yra brangūs – vienam žmogui norint laisvai gyventi čia mėnesiui reikėtų maždaug 3,5 tūkst. litų. Tačiau norint įsidarbinti didelių problemų nekyla – įvažiavus į Singapūrą galima be vizos būti tris mėnesius, o įsidarbinus automatiškai išduodamas darbo leidimas. Kadangi viena iš valstybinių kalbų – anglų, europiečiams sunkumų čia nedaug.
Ratas apsisuko
Pasak V. Lukoševičiaus, pasaulis vis sparčiau atsigręžia į pietinę pasaulio pusę ir neretai gyvenimui bei karjerai pasirenka šalis, kurios iki šiol atrodė ne itin patrauklios. „Čia žmonės daugiau šypsosi, geras oras, graži gamta, o atlyginimai – pakankamai geri. Gyvenimas čia yra galimybė pamatyti ką nors naujo, – sakė jis. – Tai, kas dabar vyksta Europoje, nėra krizė – tai tiesiog esama padėtis. Tad jei yra noro ir galimybių, kodėl nepabandžius ko nors naujo. Manau, kad ratas apsisuko ir dabar Vakarų pasaulis gręžiasi į vadinamąsias trečiojo pasaulio šalis.“
Anot Singapūre apsigyvenusio lietuvio, netgi tai, kad emigrantui nepasiseks rasti darbo ir jis bus priverstas grįžti, nėra blogai, mat šitaip galima pasisemti įspūdžių, pailsėti ir kibti į darbus šviežia galva.
Rytoj skaitykite Juliaus, apsigyvenusio Tailande, istoriją.
