Vykusiame ŽIV stigmos indekso tyrimo pristatyme paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė prasitarė apie jaučiamą diskriminaciją ir gydytojų tarpe.
Specialistai taip pat jaučia stigmą
„Kaip socialinė darbuotoja esu pati stigmatizuojama, nes dirbu su sergančiaisiais žmonėmis. Ne retai engia ir mūsų pačių, ką jau kalbėti apie tuos, kurie serga“, – apie susidariusią situaciją pasakojo paramos fondo vadovė.
Pagrindinė Lietuvoje problema, tai požiūris į mediciną ir jos pagalbą: „Žmonės susiranda mus, ir ne tik narkotikus vartojantys asmenys. Neseniai mus susirado 54-erių metų moteris, kuri dirba mokytoja, ji buvo drąsi, nes ieškojo pagalbos ir šiandien mes dirbame kartu, aš asmeniškai ją konsultuoju.“
„Teko girdėti tokių atvejų, kad gydytojai atsisako operuoti, nes neturi žinių ir bijo apsikrėsti. Pamenu, pati nejaukiai jaučiausi, kai pradėjau dirbti socialinių ligų kabinete, kur keičiami švirkštai. Bijojau prisiliesti prie žmonių ir kitų daiktų, tačiau dabar turiu žinių ir tikrai neturiu baimių“, – specialistų elgesį apibūdino G. Aleksaitienė.
Ta vidinė stigma nekyla be priežasties, tai priklauso nuo visuomenės požiūrio: „Didžiausi sergančiųjų draugai yra gydytojai infektologai. Socialinių darbuotojų nepavadinčiau draugais, nes dėl žinių trūkumo jie bijo ir nežino, kaip padėti.“
Pasak gydytojos infektologės, VU MF Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesorės Raimondos Matulionytės, stigma tarp specialistų mažėja: „Miestuose išorinė stigma mažėja, esu tikra, kad Vilniuje nė vienas sergantysis nepajaus diskriminacijos, kiekvienas gydytojas gydys taip, kaip turi gydyti.“
Tačiau gydytoja sutinka, kad rajonuose stigma yra didesnė. Kita karta gydytojų, kitas mąstymas, bet tai stengiamasi pakeisti. Daugybė projektų, važinėjama po visą Lietuvą ir stengiamasi šviesti specialistus.
