2014 m. Lietuva pagal BVP rodiklį turėtų grįžti į prieš krizę buvusį lygį. Lietuvos BVP 2013 m. turėtų augti 2 proc., Estijos 3 proc., o Latvijos 4 proc. Spartesnio Lietuvos ūkio augimo tikimasi 2014 m., kai stiprėjant pagrindinėms šalies eksporto rinkoms, geresni verslo lūkesčiai padidins investicijų mastą ir dėl to šalies BVP augimo tempas paspartės iki 3,5 proc.
„Pernai spartesniam Lietuvos ūkio augimui susiklostė išskirtinai palankios aplinkybės – dideliu tempu augo eksportas, žemės ūkio sektorius džiaugėsi itin gausiu derliumi ir didelėmis grūdų kainomis. Šiemet tikėtis to paties sunku, o dėl išliekančio neapibrėžtumo pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos rinkose eksporto augimo tempas bus daug nuosaikesnis. Teigiamą impulsą suteiks didėjantys atlyginimai, mažesnė infliacija ir santykinai žemos palūkanos. Dėl šių priežasčių prognozuojame vidaus vartojimo atsigavimą“, – sakė J. Rojaka.
Eksporto rodikliai pastaraisiais metais buvo itin geri, tačiau slopsta. Pasak J. Rojakos, džiugina paslaugų eksportas, jis kasmet auga apie 15 proc. Didžiausią dalį Lietuvos eksporto sudaro transportas, statybos ir IT specialistų paslaugos.
Lietuvos eksportui itin svarbios NVS šalys ir Rusija vilčių daug neteikia. Pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas į Rusiją, palyginti su praėjusiais metais, buvo labai mažas. Prognozuojama, kad 2013 m. eksportas į Rusiją gerokai sumažės ir nesieks net 2 proc.
J. Rojaka teigia, kad kitais metais infliacija ir toliau tuštins gyventojų pinigines. Lietuvai įvykdyti Mastrichto kriterijų taip pat bus sunku.
Šviesėja perspektyvos gyventojams: darbo užmokestis šiemet prašoks prieš krizę stebėtą aukščiausią tašką, o mažėjanti infliacija ir žiemos palūkanų normos skatins vidaus vartojimą. Pagal darbo užmokesčio dydį Lietuva šiuo metu yra 2009 m. pradžios lygyje. Darbo užmokesčio didėjimas turėtų teigiamai paveikti mažmeninės prekybos rodiklius, tačiau darbo užmokesčio didėjimas, prognozuojama, vyks ganėtinai lėtai.
Privers ieškoti naujų kozirių
Padidėjus darbo užmokesčiui įmonėms teks ieškoti kitų konkurencingumo kozirių, nes, pasak J. Rojakos, visos priemonės jau išnaudotos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims teigia, kad pagrindinės priemonės, praradus konkurencingumą didėjant darbo užmokesčiui, yra vidaus kapitalo investicijos ir bendradarbiavimas bei kooperacija su kitomis įmonėmis.
Tiesioginės investicijos iš užsienio taip pat nedžiugina. Investicijos į akcijas pernai Lietuvoje buvo kur kas mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Jaunimo įtraukimas į darbo rinką Lietuvoje taip pat išlieka vienas žemiausių ES.
Baltijos šalys nuo ES šalių gerokai atsilieka ir pagal taupymo lygį. Pasak J. Rojakos, Lietuvoje taupymo lygis yra gana žemas, tai lemia prastos sąlygos taupyti, o padėties netaiso net palyginti žemos palūkanų normos.
Lietuvos valdžios sektoriaus skylės kol kas lopomos sėkmingai. Tačiau skolos ir toliau auga visose ES šalyse. Iš Baltijos šalių pernai labiausiai augo Estijos skola. Tai, pasak, J. Rojakos, susiję su įstojimu į euro zoną ir su tuo susijusiais įsipareigojimais.
Euro įvedimą Lietuvoje J. Rojaka vertina atsargiai, bet mano, kad Lietuvai tai būtų palankus žingsnis.
