Apie migrantų situaciją Lietuvoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir ekonomistas Boguslavas Gruževskis.
Visą pasaulį apskriejo žinia apie situaciją Miunchene, kai Afganistano piliečio vairuojamas automobilis rėžėsi į minią. Šis įvykis parodo, kad galbūt ir Lietuvai, ir visam pasauliui, kalbant apie užsieniečius, reikėtų pažiūrėti ir į saugumo situaciją. Ką tai rodo jūsų nuomone?
V. Šilinskas: Saugumas yra pamatinis žmonių poreikis. Mes negalime aukoti saugumo dėl sotesnio pilvo. Reikia turėti omenyje, kad situacija Lietuvoje ir Vakarų Europoje yra stipriai skirtinga. Vakarų Europoje dauguma yra karo pabėgėliai, jų giminaičiai, pas mus dauguma yra darbo migrantai – žmonės, kurie atvyko užsidirbti, užsidirba ir dažnai išvyksta atgal į savo šalį.
Statistika yra tokia, kad jeigu imtume grupę, kurią turime Lietuvoje, tai įprastai tarp šitų žmonių nusikalstamumas yra net ir mažesnis. Nes žmonės atvyksta dirbti, dirba ir viršvalandžius, ir savaitgaliais – neturi kada užsiimti kitais reikalais.
Tai pas mus situacija su saugumu yra geresnė, bet turime neleisti jos pabloginti. Iki šių metų turėjome tam tikrą problemą, kad institucijos ne iki galo sukontroliuodavo. Visų pirma, įstatymiškai mes net neturėjome realios kvotos, kiek užsieniečių gali atvykti. Šie metai yra pirmieji, kada jau yra nustatytas skaičius – mažiau nei 25 tūkstančiai žemos ir vidutinės kvalifikacijos žmonių. Aukštos kvalifikacijos – su aukštaisiais, už didelius pinigus dirbančių – gali atvykti kiek nori, mes tokių žmonių daug neturim.
Antras dalykas – mūsų institucijos pradeda geriau bendradarbiauti ir žiūrėti duomenis, ko irgi labai trūkdavo. Migracijos departamentas nežiūrėdavo „Sodros“ duomenų ir pasitikėdavo darbdavio pranešimu, ar darbuotojas atvažiavęs įsidarbino, ar neįsidarbino, kiek jis uždirba ar neuždirba.
Tai žinau, kad galimybes migracijos departamentas jau tikrai turi ir tikiuosi, kad tikrai žiūri, jog jeigu žmogus atvažiavo dirbti, ar jis dirba. Jeigu pajamų nebegauna kelis mėnesius, tai ką jis veikia? Ar jis vis dar Lietuvoje? Kai saugumiečiai kalba apie rizikas, aš nematau rizikų su dirbančiais žmonėm. Rizikas matau, jei žmonės atvyko ir yra Lietuvoje be darbinių pajamų.
Gerbiamas Boguslavai, ką jums rodo situacija Vokietijoje? Kokios klaidos buvo padarytos Vokietijos pusėje, kalbant apie darbo migrantus ir apie pabėgėlių priėmimą?
B. Gruževskis: Manau, kad klaida buvo padaryta ponios Merkel, kuomet buvo sutapatintos pabėgėlių ir ekonominių migrantų kategorijos. Čia yra skirtingi žmonės. Čia yra absoliučiai skirtingi žmonės.
Mes Europos Sąjungoje padarėme iš pabėgėlio išlaikytinį. Mes pajautėme tai su Ukrainos pabėgėliais. Tai tikrai buvo savarankiški, pilnai į gyvenimą orientuoti žmonės, jie neieškojo išmokų. <...> Bet 2023-iųjų antroje pusėje situacija pasikeitė. Tie milijonai, kurie buvo atvykę į Lenkiją, dingo iš jos. Kur jie buvo? Vokietijoje.
Jeigu lenkai įdarbino apie 72 procentus darbingo amžiaus pabėgėlių, mes įdarbinome 56 procentus, tai Vokietijoje buvo tik 11 procentų. Mes Europos Komisijos susitikime klausėme, ar jūs nepergyvenate, gal reikia stiprinti mūsų galimybes, pas mus geriau įsidarbina, o jie sako, kad nieko baisaus, dabar tie žmonės nedirba, bet mokosi jų vaikai.
Jie galvoja, kad vaikai mokysis, integruosis, liks ir dirbs. Čia yra neatsakingas požiūris. Aišku, reikia padėti pabėgėliams, reikia padėti visiems, kam galime padėti, bet priimančios šalies santykis turi būti labiau atsakingas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
