Tyrimas atskleidė kelias ryškėjančias tendencijas. Viena iš jų – Lietuvoje neryškiai, bet gerėja situacija ir mažėja nusirašymo atvejų, tačiau auga studentų nepasitenkinimas studijomis.
Skirtumai kolegijose ir universitetuose
Didžiausias nesąžiningumo skirtumas tarp kolegijų bei universitetų studentų – sukčiavimai vietų atsiskaitymų metu.
Remiantis tyrimu, net 51 proc. kolegijos studentų mano, kad jų fakultete paplitęs nusirašinėjimas. Tarp universitetų studentų tokių – 33 proc. Kas antras kolegijos studentas teigia, kad atsiskaitymų metu naudojamos paruoštukės („šperos“), tarp universitetų studentų tokių – kiek daugiau nei trečdalis (17 proc. mažiau).
Anaiptol, universitetų studentai kur kas dažniau sužino užduotis (ir/ar atsakymus) dar prieš atsiskaitymus. Tai nurodė net 43 proc., o kolegijose apie tai patvirtino tik trečdalis apklaustųjų. Universitetuose, pasak tyrimo autorių, ši nesąžiningumo forma – viena dažniausių.
Pasak tyrimo autorių, teigiami pokyčiai matyti tose srityte, kuriuose paprasčiau užtikrinti sąžiningumą išorinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, atsiskaitymų stebėjimu.
Pasakė, kurie sukčiauja dažniausiai
Antradienį pristatyme tyrime nurodoma, kad nesąžiningų veikų paplitimas priklauso ir nuo studijų srities (vertinti tik universitetai). Studijų specifika lemia, kokiais būdais studentai gali sukčiauti. Apžvelgiamos tam tikroms sritimis ryškiausiai pastebėtos tendencijos.
Tyrime nurodoma, kad dažniausiai plagijuoja technologijos mokslų studentai. Viešų atsiskaitymų metu, sukčiavimas labiausiai paplitęs biomedicinos studijų srityje. Ir būtent čia išskiriamas minėtas užduočių ir/ar atsakymų gavimas prieš atsiskaitymą raštu. Tai patvirtina beveik kas trečias apklaustas biomedicinos studentas. Ir šis rodiklis 2017 m. net padidėjo.
O štai dažniausiai svetimą tekstą ar idėjas pasisavina technologijos studentai. Ketvirtadalis studentų teigia, kad paplitęs kitų asmenų darbo ar jo ištraukos panaudojimas nenurodant autoriaus (2013 m. šis skaičius buvo net 31 proc.). Tarp likusių studijų sričių šis skaičius svyruoja 12-14 proc.
Tyrimo duomenų išgalvojimas – mažiausiai paplitęs tarp humanitarų – tai daro vos ketvirtadalis. O tarp kitų studijų grupių paplitimas – 31-33 proc. Humanitarai taip pat retai klastoja ir tyrimus, kadangi juos studijų metu atlieka rečiau.
O tarp technologijos ir medicinos studentų dėl jų studijų specifikos retas citatų iškraipymas siekiant pagrįsti savo idėją.
Lietuvoje vengiame apie tai kalbėti
Viena iš tyrimą pristačiusių Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos centro vadovė dr. Loreta Tauginienė portalui tv3.lt sakė, kad mūsų šalyje institucijos nėra aktyvios dirbant su akademiniu nesąžiningumu bei darbų pirkimo-pardavimo problema.
„Tendenciją, kad sumažėjo akademinio nesąžiningumo atvejų, galima aiškinti iš kelių pusių. Viena vertus, studentai tampa kūrybiškesni, inovatyvesni ir suranda įvairesnių būdų, kaip apeiti sistemą. Kita vertus, dėstytojai galbūt tapo principingesni ir atidžiau vertina darbus. Dar vienas dalykas – aukštosios mokyklos daugiau dėmesio skiria etikos infrastruktūrai (priemonėms).
Tačiau, paminėsiu ir tai, kad šiai dienai reikėtų plėsti darbų pirkimo ir plagijavimo apibrėžimus Lietuvoje. Turim teisės normą, bet jos neužtenka. O ir šią problemą pripažinti retas ryžtasi“, – sakė L. Tauginienė.
Paklausta, kodėl toks skirtumas tarp kolegijų ir universitetų, vadovė priminė universitetuose anksčiau pradėtas įgyvendinti akademinės etikos rekomendacijas. Tačiau ji nesiryžo plačiai vertinti visas aukštąsias mokyklas.
„Sunku kalbėti visų aukštųjų vardu, kas veiksminga ir kas ne. Tačiau vertinant, kokią turime etikos infrastruktūrą, galbūt tai ir lemia, kad aukštosios mokyklos nelinkę vystyti šios temos toliau. Ne visi netgi paviešinti, kiek jų įstaigose pašalinta studentų dėl nesąžiningo elgesio, aiškinant, kad tokios problemos pas mus nėra.
Tarptautinė praktika rodo, kad būtent tai rodo didelę problemą. Ir, kad ten prastai veikia ar nesėkmingai sukurtas akademinio sąžiningumo aparatas“, – įsitikinusi L. Tauginienė.
Pažeidimų užfiksuoja kasmet
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba fiksuoja ir nagrinėja akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimus. Tarnyba kasmet skelbia ne tik užfiksuotų pažeidimų statistiką pagal aukštąsias mokyklas. Nors praėjusių metų duomenys dar nėra apdoroti, tačiau pavyko gauti 2016 m. surinktą informaciją iš 55 mokslo ir studijų institucijų (viso jų 60).
Remiantis tarnybos pateiktais duomenimis, bakalauro studijų studentų 2016 m. nustatytų pažeidimų skaičius dėl procedūrų ir akademinės etikos iš viso 168. Magistrantūros studijų studentų pažeidimų skaičius – 21, doktorantūros – 0. Tarnyba gavo skundų ir dėl personalo.
Pedagoginio ir/ar mokslinio personalo pažeidimų nustatyta – 35, o administracijos personalo pažeidimų užfiksuota 11 pažeidimų.
Tyrimą atlikęs ir pristatyme dalyvavęs LSS sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas portalui tv3.lt sakė, kad plagijavimo sumažėjimo pokyčiai nėra tokie ryškūs kaip viešų atsiskaitymų.
„Kas liečia sudėtingesnes formas, pokyčiai vyksta lėčiau arba iš vis nevyksta. Sumažėjo nusirašinėjimo, bet ne kitų formų. Visgi, nesikeičia kol kas aukštųjų mokyklų administracijos požiūris – paviešinama labai mažai atvejų, kuomet sučiumpami nesąžiningi studentai. Administracija dažnai užsimerkia prieš tokius atvejus“, – sakė M. Kriaučiūnas.
Paklaustas, kaip vertina pernai sausio 1 d. įsigaliojusią griežtesnę tvarką ir bausmes darbų rašytojams, M. Kriaučiūnas neslėpė į tai žiūrintis skeptiškai.
„Studentai yra gana išradingi, tai kas liečia griežtesnes bausmes, skeptiškai žiūriu. Nes studentai susimąstytų tik tokiu atveju, jeigu išaugtų grėsmė būti sugautam. Dabar tarsi griežtos normos, bet jos nelabai realybėje pasitvirtina“, – sakė LSS sociologinių tyrimų koordinatorius.
