Jos manymu, stereotipiška galvoti, jog kelionės į tolimesnes šalis kituose žemynuose yra daug brangesnės ir neįkandamos.
„Tu dažniausiai ten sumokėsi apie 500–600 eurų pirmyn atgal už kelionę. Tačiau čia tu žymiai mažiau išleidi, tai realiai dažnu atveju ta kelionė Europoje į Tenerifę, Kanarų salas gali net brangiau kainuoti negu nuvykimas į Meksiką“ – kalbėjo Ugnė.
Meksikoje nakvynė nakčiai jai kainavo 10 eurų, o maisto kainos – panašios kaip ir Lietuvoje. Tailande, kaip ji minėjo, pragyvenimas dar pigesnis, pavalgyti galima už 2–3 eurus, o būstas dviem, esantis 20 metrų nuo paplūdimio, jai kainavo 8 eurus nakčiai.
Tačiau, jos vertinimu, geriau nesirinkti pačių pigiausių būstų dėl higienos problemų.
„Mane kelis kartus yra sukandę bedbugs [patalinės blakės], tai atsargiau renkuosi, kokiose vietose apsistoju. Nereikia gal to pigiausio varianto imti, nes gali tokių dalykų pasitaikyti“, – įspėjo ji.
Ugnė pabrėžia, kad keliaujant į „amerikiečių rojus“ daug ir išleidžiama, o jei keliaujama po neturistines vietas, tada galima apsieiti kur kas mažiau išleidus.
„Logiška, ten atvažiuoja amerikiečiai, kurie nori išleisti pinigus ir automatiškai vietiniai žmonės užsikelia kainas. Jie žiūri į turistą taip, kad nori jį apscaminti [apgauti], pasakys bet kokią didelę kainą specialiai“, – paaiškina ji.
Jos manymu, neturistinėse vietose žmonės dažnai malonesni, nes dar nėra pavargę nuo turistų. Tačiau keliaujant į trečiąsias pasaulio šalis, jos galva, labai svarbu įsivertinti, kad daugelis nekalba angliškai.
„Jiems faina, kad kažkas iš kitos šalies lanko jų šalį, o ten, kur yra be galo daug turistų, tai aš tikiu, kad jau ir žmonės, aptarnaujantis personalas, gyventojai yra nuo jų labai pavargę, nes visokių turistų yra, ne visi geba gerbti kultūrą ir elgtis gražiai“, – pasakoja ji.
Kaip išvengti apgavysčių kelionėse?
Pašnekovė pasidalina ir savo patirtimi, kai Meksikoje už taksi jos paprašė 100 eurų 1 kilometro kelionei.
„Jeigu rasdavau taksistą ten, kuris yra patikimas ir normalus, kuris nebando apgauti, tai tiesiog pasiimdavo jo kontaktus“, – pataria lietuvė.
Taip pat kalbos mokėjimas ir mokėjimas pasiginčyti, pasak jos, padėtų išvengti apgavysčių. Atkreipia dėmesį, kad tokiose šalyse svarbu mokėti derėtis ir netylėti, jeigu kažkas vyksta ne taip, kaip sutarta.
„Kadangi Meksikoje buvau 8 mėnesius, teko išmokti ispaniškai. <...> Vietiniai vis tiek kitaip į mane žiūrėdavo. Aš iškart pasisakydavau: „žiūrėkit, aš žinau, kaip čia kas yra. Aš čia gyvenu kelis mėnesius, tai man nesakykit tokių kainų, nes aš žinau, kad kainos yra ne tokios tiesiog“, – kaip išvengti piniginių apgavysčių užsienyje paaiškina mergina.
Neslėpė ir to, jog keliaujant tikrai reikia saugoti savo daiktus, nes vagystės kai kuriose šalyse yra labai dažna keliautojų problema.
„Kelis kartus Meksikoje mane apvogė, tai mane išmokė labai žiūrėti savo daiktus ir dabar net po Aziją keliaujant visada žiūriu, ar rankinukas užsegtas, ar po pažastimi. Traumą paliko tos visos vagystės, nes tiesiog, atrodo, einu maudytis ir visada mintyse yra, kad akys turi būt ten, kur yra mano daiktai“, – išmokta pamoka dalinasi keliautoja.
Susidūrė su kuklumo ir lėtumo fenomenais
Tailande, pasak jos, žmonės labai kuklūs. Todėl gali iškilti sunkumų, kai reikia vietinių ko nors pasiklausti.
„Su jais sunkiau susibendrauti. Net kartais prieini paklaust kažko, jie tik nusilenkia ir nueina, nes bijo šnekėti“, – pridūrusi, kad turistinėse vietose taip būna rečiau, į kultūrinius skirtumus atkreipia dėmesį Ugnė.
Keliaujant po Kolumbiją ar Meksiką ji atkreipė dėmesį į žmonių lėtumą. Jos manymu, tai nėra neigiama ten gyvenančių būdo savybė, tačiau reikalauja laiko prie to priprasti.
„Man buvo šokas, kaip lėtai jie viską daro. Iš pradžių man pikta darydavosi, kur tu atsisėdi restorane ir lauki pusvalandį, kol prie tavęs prieis, arba tu paprašai padažo ir tu matai, kaip meksikietis nueina ir tiesiog atsisėda, ir jam neįdomu, kad tu ten paprašei kažko“, – juokiasi pašnekovė.
