Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys nauja žurnalisto Dailiaus Dargio knyga – pirma išsami šalies mafijos studija „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Pateikiame ištrauką iš knygos.
Painiava dėl vardo
Kaip teigė KBG užkulisius gerai žinantis šaltinis, saugumo darbuotojams devintojo dešimtmečio pradžioje buvo pavykę infiltruoti patikimus informatorius į garsiausias šalies kriminalines šeimas, tarp jų – ir į Kauno Daktarų grupuotę.
Dviveidžių mafijos veikėjų krikštatėviu galima laikyti ilgametį kauniečių banditų patikėtinį Palangoje Edmundą, o kai kuriais duomenimis Algutį Edvardą Tamulį, pagarsėjusį kaip Algelis arba Išsižiojėlis.
1991 metų rugsėjo paskutinę savaitę negailestingame mafijos kare jis krito kaip pirmasis lietuvis gangsteris. Tuo metu užsimezgė viena painiausių per visą nepriklausomos Lietuvos mafijos istoriją nužudymo bylų.
Mistika, kad apie E. Tamulį neliko jokių duomenų tuometinės policijos kartotekose, vėliau kompiuterizuotoje duomenų sistemoje. Tiesa, kažkodėl jį kaip Edmundą vis dar prisimena to laikotarpio teisėsaugos pareigūnai.
Vienas jų man pareiškė: „Tai laikais keitėsi santvarka, Lietuva tapo nepriklausoma. Vyko painiava dėl asmenų bylų kaupimo ar saugojimo. Kai kurių žmonių bylos iškeliavo į šiukšliadėžes. E. Tamulis galėjo tapti šios netvarkos auka, todėl apie jį nėra išlikę jokių žinių.“
Visą gyvenimą E. Tamulis praleido Kaune, o paskutiniais gyvenimo metais persikėlė į Palangą. Vieni jį vadino Daktaru, nes buvo susijęs su šia Kauno gauja. Jaunystėje vyras buvo vadinamas Išsižiojėliu, vėliau – Ispanu arba Algeliu, o dar vėliau – Žilu.
Daugeliui laikinosios sostinės mafijos veteranų iki šiol neaišku, kodėl E. Tamulis buvo vadinamas Algeliu ar Algučiu.
Atgulė Karmėlavoje?
E. Tamulis – mistinė figūra. Kompiuterinėse policijos duomenų bazėse, kuriose kaupiama svarbi informacija apie kiekvieną nusižengusį žmogų, apie jį nepavyko rasti jokių duomenų. Skambinau kone visoms šalies kapinių priežiūros tarnyboms. Nė viena jų negalėjo suteikti duomenų, kur prieš dvidešimt metų amžino poilsio atgulė E. Tamulis. Ir ar apskritai jis palaidotas?
Viena įtikinamiausių versijų, kad E. Tamulis pakeistu vardu, taip siekiant konspiracijos net po jo mirties, palaidotas Kauno priemiestyje, Karmėlavos kapinėse.
Apie tose pačiose kapinėse, kur Nukryžiuotasis saugo pagarsėjusių banditų ir jų aukų – gerai žinomų verslininkų, sportininkų – kapus, galbūt egzistuojančią E. Tamulio kapavietę atsitiktinai sužinojau iš vieno buvusio Daktarų gaujos veterano. Jis gerai pažinojo mane dominantį velionį.
Neblogai informuotas šaltinis tikino, kad Išsižiojėlis yra palaidotas būtent čia. Keisčiausia, kad ant Karmėlavos kapinėse stovinčio pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje kritusio gangsterio antkapio parašyta: Algutis-Edvardas Tamulis. Atitinka ir mirties data – 1991-ieji.
Kai kurie šaltiniai informavo, kad E. Tamulis žuvo 1991 metų rugsėjo 27-ąją. Būtent tuo metu jis viešėjo Rygos mafijos veikėjo Viktoro Abakumovo laidotuvėse. Joms pasibaigus, ir buvo nužudytas. Pernelyg daug sutapimų leidžia manyti, kad Karmėlavos kapinėse ilsisi mūsų atkakliai ieškota istorinė kriminalinio pasaulio figūra.
Mafijos puotos Palangoje
Ilgą laiką niekur negalėjau rasti nuotraukų, kuriose būtų matomas E. Tamulis. Vienoje iš patikimų šaltinių gautoje fotografijoje išvydau neeilinės biografijos gangsterį.
Fotografuota viename mafijos pobūvių, kur linksmai nusiteikęs Algelis sėdi prie bendro stalo su Henriku Daktaru-Henyte, artimiausiu jo bendru Alvydu Viktoru Laurinavičiumi-Luru, Šančių autoritetu Vitalijumi Kostiučenka-Kaulu ir kitais žemesnio rango Kauno gangsteriais.
Laikinojoje sostinėje iki šiol sklando gandai, kad prieš mirtį Luras, vienas pirmųjų mafijos senių, ėmė bendradarbiauti su legendinius Daktarų nusikaltimus atkapsčiusiais kriminalistais iš Vilniaus, o iš buvusių sovietų desantininkų suburta Kaulo gauja pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo viena aktyviausių plėtojant šešėlinį verslą mieste.
Anot ilgamečių teisėsaugos veteranų, dar anuomet tarp operatyvininkų nestigo kalbų apie išskirtinę prabangą nuosavame Išsižiojėlio name, esančiame Žvejų gatvėje Palangoje.
Šioje įspūdingoje viloje su meilužėmis ir sutiktomis merginomis vasaras leisdavo ir tuomečiai Daktarų gaujos šulai. Tuomet Palangoje siautėjusius Vilijampolės kriminalinio elito atstovus stebėję Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai sakė turėję duomenų, kad savo name Išsižiojėlis ketino steigti ne tik pogrindinį kazino, bet ir viešnamį.
Palangiškių pasakojimu, kauniečiai gangsteriai tais laikais kurorte jautėsi tarsi šeimininkai, rodė galią, neliečiamybę ir nebaudžiamumą tuomet garsiausiame Palangos restorane „Gabija“.
Šioje ir kitose miesto naktinėse užeigose agresyviai nusiteikę nusikaltėliai iš Kauno dažnai įsiveldavo į muštynes, iki paryčių girtaudavo, priekabiaudavo prie moterų. Ne vieną dailiosios lyties atstovę jie jėga už plaukų yra ištempę iš restorano, įsodinę į mašiną ir, nusivežę į Žvejų gatvėje esantį namą, keliese išprievartavę. Kartais net apiplėšdavo, sumušdavo ir apšlapindavo.
Painūs tarpautiniai ryšiai
Alvydas Sadeckas, buvęs 6-ųjų skyrių viršininkas, iš matymo neblogai pažinojo E. Tamulį. Pašnekovo žodžiais, Išsižiojėlis buvo kilęs iš Kauno, tačiau tarp šio miesto banditų dideliu autoritetu nepasižymėjo. Maždaug 1989 metais jis netikėtai persikėlė į Palangą.
„Nepasakyčiau, kad tada E. Tamulis priklausė konkrečiai Kauno grupuotei. Nebuvo nei prie vienų, nei prie kitų, – pasakojo A. Sadeckas. – Nelabai aišku, kodėl pasirinko Palangą. Gal norėjo tapti kurorto lyderiu? Negalima atmesti, kad jis specialiai buvo deleguotas kaip Kauno Daktarų vietininkas Palangoje.
Mus domino, iš kokių lėšų buvo pastatytas ištaigingas namas Žvejų gatvėje, nes jis buvo itin moderniai ir prabangiai įrengtas.“
Kai praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį prasidėjo privatizavimas, E. Tamulis užmezgė dalykinius ryšius su tuomet įtakingiausiu Latvijos sostinės mafijos veikėju V. Abakumovu.
1991-ųjų rugsėjį V. Abakumovas buvo nušautas Rygoje. Kai kurie šešėlinio pasaulio žmonės, paprašyti prisiminti įtakingo rygiečio mirties aplinkybes, pasakojo, kad kurį laiką sklandė kalbos, neva Išsižiojėlis palaikė artimus ryšius su pagrindiniu V. Abakumovo priešininku. Jį mafijos žmonės vadino Alberto.
Tai buvęs įtakingas Sankt Peterburgo teisėsaugos struktūros vadovas, paskutiniais sovietų režimo metais perėjęs į kitą barikadų pusę ir pradėjęs bendradarbiauiti su nusikaltėlių grupuotėmis.
Lemtingų įvykių atgarsiai
Manoma, kad Alberto finansavo V. Abakumovo žmogžudystės operaciją. Įdomiausia, kad tarp mafijos pasaulio žmonių sklandė gandai, jog V. Abakumovo nužudymo dieną Rygos oro uoste išlydint įtariamus žudikus, tarp kurių esą buvo pagrindinis šaulys, pastebėtas Algelis.
Praėjus kelioms dienoms, į V. Abakumovo surengtas laidotuves atvyko ir E. Tamulis.
„Kalbama, kad po vakarienės, surengtos po V. Abamukovo laidotuvių, Išsižiojėlis savo automobiliu išvažiavo į užmiestį, o šalia jo sėdėjo buvęs artimas palaidoto Rygos autoriteto žmogus, vardu Bondaris. Jis paprašė sustoti nusilengvinti, – gandus apie E. Tamulio sunaikinimą komentavo buvęs Daktarų senbuvis. – Kai Algelis taip pat išlipo iš mašinos, kartu važiavęs latvis išsitraukė milžinišką peilį ir ėmė įnirtingai jį badyti. Kalbėta, kad E. Tamulis nukrito ant žemės. Kitą rytą jo lavonas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas pelkėje netoli atokaus kelio šalia Rygos.“
Jokiuose archyvuose nepavyko rasti dokumentų, įrodančių tragišką kauniečio gyvenimo baigtį. Manoma, jog su Išsižiojėliu susidorota taip žiauriai dėl to, kad jis buvo įtariamas palaikęs draugiškus ryšius ir su Kauno Daktarų ar Latvijos gangsteriais, ir su KGB agentais.
Neatmetama, kad po Rygos mafijos garsenybės žūties E. Tamuliu nuspręsta atsikratyti kaip per daug žinančiu ar neparankiu tapusiu žmogumi.
Gyvenimus tragiškai baigė ir Alberto bei E. Tamulį papjovęs Karabanas. Alberto su dviem apsaugininkais vakarieniavo prabangiame Sankt Peterburgo restorane. Kai restoranas ištuštėjo, į jį nepastebimai įsiveržė specialiame sovietų kariniame dalinyje parengti kaukėti žudikai. Vakaro tylą perskrodė šūvių pliūpsnis – šautuvų driokstelėjimas, automatų serijos ir pistoletų šūviai. Alberto ir du jo sargybiniai žuvo iškart.
Po kurio laiko viename Rusijos kalėjimų pasikorė E. Tamulio žudikas. Į pažadėtąjį dangų Išsižiojėlio skerdikas Karabanas nusprendė įžengti ypač svarbią pravoslavų religinio kalendoriaus dieną.
TIK FAKTAI
2010 metų gegužę išleisto bestselerio „Tikroji Daktarų istorija“ autoriaus D. Dargio naujoje artimiausiu metu pasirodysiančioje intriguojančioje knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ – daugybė 1990–2010 metais įmintų mafijos pasaulio mįslių.
Byla dėl pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje verslininko susprogdinto automobilio Tauragėje.
Koks ryšys sieja tris mafijos sunaikintus Kauno verslininkus – Gintarą Pluščiauską, Sigitą Čiapą, Valdą Jakutį?
Šiauliai – garsiausių Lietuvoje samdomų žudikų Alvydo Juodrio ir Sauliaus Skėrio gimtinė.
Apie E. Tamulį-Išsižiojėlį (Nr. 5) išlikę duomenys migloti, tačiau pavyko rasti nuotrauką, kurioje jis įamžintas su buvusiais Daktarų šulais – H. Daktaru (Nr. 3) ir A. V. Laurinavičiumi (Nr. 2) (nuotr. Akistatos arch.)
Šiame Žvejų gatvės name, Palangoje, linksminosi E. Tamulio-Išsižiojėlio svečiai – ryškiausi anų laikų Kauno ir Rygos mafijos autoritetai (nuotr. Akistatos)
