„Šį pirmadienį nuėjau į drabužių parduotuvę „Primark“ apsipirkti. Toje parduotuvėje gana trumpai pabuvau – pasiėmiau, ką man reikėjo (dydžius žinau, tai matuotis nereikėjo), ir nuėjau prie kasos. Pardavėja buvo apie 40-50 metų moteris. Ji pradėjo su manimi pokalbį, bet aš nelabai leidžiuosi į tuos bendravimus. Jau buvau girdėjusi apie išpuolius, o aš akcentą turiu, tai tikrai matosi, kad esu užsienietė. Labai nesivėliau į kalbas, keletą lengvų klausimų atsakiau, o ji taip įtartinai į mane žiūrėjo...
Aš prie kasos iš kito telefono dėjau kortelę, o į kasą net nežiūrėjau – čia yra priimta, kad padedi pirkinių krepšį, tau viską suskaičiuoja, įdeda prekes į krepšį, o po to ir čekį dar įdeda“, – pradėjo pasakojimą Kristina apie tai, kas jai nutiko pačiame Liverpulio centre.
Grasino deportacija
Kristinai išeinant iš parduotuvės ją susistabdė dvi moterys – parduotuvės apsauga. Kristina sako net nespėjo perskaityti, kas tose kortelėse, nes paprašius, kad korteles parodytų antrą kartą, jos grubiu balsu paprašė, kad ji praeitų.
„Mane nusivedė į apklausos kambarėlį ir aš buvau šokiruota. Viena iškrėtė mano pirkinių krepšelį, pradėjo žiūrėti drabužėlius, ką aš pirkau, o kita paėmė čekį. Tada viena pasakė: „Yra prekės dvi čekyje“, o kita sako: „o krepšyje trys“. Kai aš paprašiau atsukti kameras ir pažiūrėti, ar tai buvo mano klaida, niekas tų kamerų neatsuko.
Jos manęs paprašė dokumentų, aš pateikiau savo lietuvišką pasą. O tada jos išvis pradėjo ne tai kad nesiskaityti su manimi, bet išvis labai grubiai kalbėti. Viena jų, kokių 20-ties metų panelė, man pradėjo šokti akyse, abi pradėjo man grasinti, kad iškvies man policiją ir mane deportuos“, – susijaudinusi kalbėjo 27-erių metų moteris.
Pasą numetė ant žemės
Tačiau moterys, kaip pasakoja Kristina, neskubėjo nei pasižiūrėti į kamerų rodmenis, nei kviesti policiją – jos tiesiog lietuvei grasino.
„Aš jų ir klausiau, ką aš padariau, bet jos man negalėjo atsakyti. Jos norėjo, kad aš pasirašyčiau labai daug popierių, bet aš nieko nepasirašiau. Viskas baigėsi tuo, kad jokia policija nebuvo iškviesta, aš buvau iškoliota visokiais žodžiais, mano pasas buvo tiesiog numestas man po kojomis ant žemės ir man buvo pasakyta, kad nusipirkčiau artimiausią bilietą ir važiuočiau iš ten, kur atvažiavau.
Aš net nelabai įsivaizduoju, kas man dabar bus – dokumentų aš jokių nepasirašiau, bet man davė tokį popierių – nelabai suprantu, ką jis gali reikšti – kuriame nurodyta, kad aš po dviejų savaičių turiu pasiskambinti. Ką jos tuo man norėjo pasakyti – nelabai supratau“, – sukrečiančia patirtimi dalinosi Kristina.
Elgėsi kaip su gyvuliu
Emigrantė prisimena, kad pasas ir kiti dokumentai jai buvo tiesiog išplėšti iš rankų. Taip pat Kristina yra įsitikinusi, kad pardavėja tyčia jai nenuskenavo visų prekių, kad ši būtų apkaltinta vagyste.
„Kai tų panelių prašiau akistatos su pardavėja, jos pradėjo iš manęs juoktis, šaipytis iš manęs. Jeigu aš būčiau nusikaltėlė, tegu man kviečia policija ir su manimi aiškinasi. Aš irgi esu žmogus, o kodėl su manimi reikėjo elgtis kaip su gyvuliu? Mėtyti mano daiktus man prie kojų?..“ – kalbėjo Kristina.
Baisu kalbėti lietuviškai
Moteris sako patyrusi tokį šokį, kad net praėjus kelioms dienoms po incidento ji negalėjo eiti į darbą – tiek emociškai paveikta ji buvo.
„Man dabar net nemalonu į parduotuves užeiti, nes nežinai, su kuo susidursi. Man baisu gatvėje einant ir sava kalba kalbėti“, – kalbėjo įbauginta moteris.
Kristina sako, kad anksčiau, prieš tai, kad buvo nutarta, jog D. Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos, ji čia jautėsi gerai ir dar gyrė britus, sakydavo „o, kad tokie lietuviai būtų“. Dabar moteris teigia mielai grįžtų namo, tačiau neįsivaizduoja, kaip ji – vieniša mama – galėtų čia išgyventi iš lietuviškos algos.
Įtarūs žvilgsniai
Tačiau Kirstina sako, kad dabar ji su draugais Anglijoje atsirinkusi vietas, kur gali ramiai pabūti, nes dažnai ji sako sulaukianti įtarių žvilgsnių vien dėl to, kad yra užsienietė. Moteris neslepia: ji čia jaučiasi prastesnė už anglus.
„Čia net einant gatvėje geriau nekalbėti sava kalba. Visada yra toks stebėjimas, jautiesi nejaukiai, nes svetima kalba yra pastebima. Mes su pažįstamais lietuviais atsirinkome kavines, kur galime ramiai nueiti pasisėdėti, atsirinkome parduotuves, kur nėra kreipiama dėmesio, iš kur tu. Kavines tikrai reikia atsirinkti, nes tavęs gali neaptarnauti maloniai, jei esi užsienietis. Dabar mes atsirinkome kavines, kur padavėjos yra lietuvės – tai yra tikrai labai malonu“, – kalba moteris.
Tad kas įvyko gero po paskelbimo apie D. Britanijos „brexitą“ – lietuvių Anglijoje suartėjimas. Kristina sako, kad, kaip anksčiau išgirdus lietuvį Anglijoje norėjosi slėptis ir neturėti jokių bendrų reikalų, tai dabar kaip tik norisi bendrauti ir požiūris į vienas kitą pasikeitė.
