Nuo kovo 15 dienos baldų gamybos žaliavos brangs mažiausiai 5 proc. Pokyčiai vyksta dėl itin jau beveik metus išaugusios paklausos – baldų plokščių gamintojai nebespėja vykdyti užsakymų, todėl yra priversti kelti kainas.
Kainos kyla nuo Naujųjų
Baldų detalių, grindų ir baldinės žaliavos tiekėjo „Impeka“ vadovo Osvaldo Žutauto teigimu, pirmasis kainų kilimas baldų žaliavos tiekimo rinkoje šiemet įvyko iškart po sausio 1 d. Tačiau žinia apie produkcijos brangimą nuo kovo mėnesio nustebino ir pačią įmonę.
„Baldų plokščių fabrikų kiekis Europoje yra ribotas, tad tiek konkurentai, tiek ir mūsų gamintojas kainas buvo pakėlęs jau nuo Naujų metų.
Dabar vėl neseniai gavome netikėtą žinią – kad nuo kovo 15 dienos jos vėl didėja. To priežastys, manau, globalios. Baldinių plokščių gamybos procese, medienos kaina sudaro nedidelę dalį galutinės kainos – didžiąją dalį sudaro įvairūs cheminiai elementai – dervos, laminatai, dekoratyvinis popierius ir pan. Tad mūsų gamintojas brangimą ir argumentavo kaip visų šitų dalykų brangimą – kad šių žaliavų tiekėjai paskutiniu metu pradėjo labai stipriai kelti kainas“, – dalijasi O. Žutautas.
O. Žutautas prideda, kad greičiausiai toks baldų gamybos žaliavų tiekėjų sprendimas buvo priimtas dėl pastaruoju metu itin padidėjusios gamybos paklausos.
„Paklausa nuo praeitų metų yra išaugusi – kadangi investuojama daug į statybą, į būstą, taip ir į baldų gamybą. Gamyklos yra stipriai apkrautos ir tiesiog nebespėjama įgyvendinti apimčių, terminai prailgę, tai tą jaučia ir tiekėjai.
Taip pat galimai rinką veikia ir naftos kainos dėl gamybos procesų (gaminant laminatus, dervas ir pan.)“, – svarsto O. Žutautas.
Įmonės vadovo teigimu, tokie patys procesai vyksta ir Latvijos, ir Baltarusijos gamyklose.
O. Žutauto teigimu, jų įmonė uždirba iš užsakymų kiekio – didelių kubatūrų, kvadratūrų, todėl jų produkcijos kainoms įtaką daro kiekvienas brangesnis centimetras.
„Dabar mes dar pranešame savo klientams, jei dar yra ko užsisakyti senomis kainomis, bet su dabartine paklausa, tai net ir tai, ką užsivešime pigiau, vėliausiai po savaitės jau to nebeliks“, – prideda O. Žutautas.
Kainos galimai dar kils
Baldų brangimą patvirtina ir baldines detales gaminančios įmonės „Finų medis“ pardavimų vadovas Antanas Pranckūnas. Jo teigimu, tai – jau antrasis kainų pokytis šiais metais.
„Nuo kovo 15 d. dalis mūsų parduodamų baldinių plokščių brangs 5 proc. Didžioji dalis mūsų parduodamos produkcijos jau brango nuo sausio 18 d. – maždaug 7 proc.“ – sako A. Pranckūnas.
Jis teigia, kad tokia situacija baldų rinkoje – visoje Europoje.
„Šiuo metu gamyklos, esančios Europoje, iš kurių perkame produkciją, nesugeba patenkinti išaugusio baldinių plokščių poreikio. Gamybos terminai išaugę iki 5 kartų. Dalis gamintojų taiko kvotų sistemas.
Kainų pokyčiai susiję ne tik su sezoniškumu, o ir su išskirtine situacija rinkoje – stipriai išaugusia paklausa ir su išaugusiais gamybos kaštais (žaliavų kainomis, infliacija)“ – prideda A. Pranckūnas.
Visgi, jo teigimu, baldinės plokštės, stalviršiai sudaro tik dalį baldo kainos.
„Kiek baldų kainos dar kils priklauso nuo to, kaip keisis kitų sudedamųjų dalių kainos. Mūsų žiniomis visoje baldinių medžiagų rinkoje nuotaikos yra panašios – žaliavos brangsta, paklausa išaugus, o pasiūla nepakankama ir kainos periodiškai kyla“, – dalijasi A. Pranckūnas.
Įmonės pardavimų vadovo teigimu, spėlioti, ar kainos grįš į senas vėžes, sudėtinga – labiau tikėtina, kad tai dar ne paskutiniai kainų pokyčiai šiemet.
Prekyba pakilusi nuo praeito pavasario
Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje, baldų ir lengvosios pramonės gamybos ir prekybos srityje veikiančio SBA koncerno viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus teigimu, poreikis atsinaujinti namų aplinką nemažėja dar nuo pirmojo karantino, o kainų korekcija prasidėjo iškart po Naujųjų ir kol kas „nepanašu, kad ši tendencija keistųsi“.
„Be to, daugeliui verslų perėjus prie nuotolinio darbo reikia baldų įsirengti namų biurus“, – prideda E. Valentinavičius.
E. Valentinavičiaus teigimu, tai – pagrindinė kainų kilimo priežastis, nes paklausa nuolat didėja, o pasiūla kol kas išlieka tokia pati.
„Tiesa, labiausiai plokštė brangsta perkantiems trumpalaikiais kontraktais. Turintiems ilgalaikius kontraktus kainų pokytis ne toks staigus ir skausmingas.
Ilgesnėje perspektyvoje ši korekcija turės įtakos galutinei produkto kainai, nes tai yra pagrindinė baldų gamybos žaliava. Konkurencinėje kovoje labiausiai nukentės tie gamintojai, kurie neturi ilgalaikių žaliavų tiekimo sutarčių, kurios apsaugotų juos nuo staigių kainų pokyčių. Nes galutinio produkto kainos negali padidinti staiga, reikalingos derybos su pardavėju“, – dalijasi E. Valentinavičius.
Žaliava brangs, bet baldai – ne?
Visgi švediško baldų gamintojo ir pardavėjo „Ikea Lietuva“, kurio vienas iš partnerių yra SBA koncernas, rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė sako, kad šiemet baldų kainos yra tokios pat kaip ir praėjusiais metais.
„Mūsų tikslas Lietuvos ir kitų šalių rinkose yra užtikrinti žemiausią baldo atitinkamai funkcijai kainą – siekiame pasiūlyti mažiausios kainos sprendimą“, – sako J. Juodzevičienė.
J. Juodzevičienė prideda, kad tinklo baldai ir kita produkcija yra kuriami laikantis kelių esminių principų. Vienas jų – maža kaina.
„Tad jeigu produktas neatitinka mūsų mažos kainos įsipareigojimo, jis tiesiog nepatenka į lentynas“, – sako J. Juodzevičienė.
„Ikea Lietuva“ teigimu, tinklui mažą prekių kainą užtikrinti ir palaikyti padeda aukštas veiklos efektyvumas, dideli gamybos mastai bei kaštų kontrolė.
