Šiemet Perseidų meteorų lietaus pikas bus pasiektas rugpjūčio 12 ir 13 dienomis – šeštadienį ir sekmadienį. Astrofiziko teigimu, meteorų lietus kasmet būna beveik tuo pačiu metu.
Perseidų lietus – pirmoje rugpjūčio pusėje
Pasak mokslininko, Perseidų lietus visuomet būna pirmoje rugpjūčio pusėje.
„Kiekvienas meteorų lietus (kurių per metus priskaičiuojama bent keliolika), jis vyksta praktiškai tuo pačiu metu kiekvienais metais.
Meteorų lietų sąlygoja tai, žemė savo orbitoje juda pro kosminių dulkių regioną, dėl to daugiau kosminių dulkių pataiko į žemės atmosferą. Dulkių regionai dažniausiai yra paliekami pro šalį praskrendančių kometų, nuo kurių atplyšusios dalelės suformuoja tą regioną. Tie regionai vystosi ne taip jau ir greitai, dėl to žemė kasmet tuo pačiu metu pralekia pro juos.
Taigi, Perseidų lietus visuomet būna pirmoje rugpjūčio pusėje. Kurią naktį daugiausiai – tai priklauso nuo to, kaip pasikeitė kosminių dulkių išsidėstymas per metus. Taip pat nuo oro sąlygų ir mėnulio fazės – kuo pilnesnis mėnulis, tuo sunkiau pamatyti“ , – komentuoja mokslininkas.
Meteoras yra kosminė dulkė arba mikrometeoritas, kuri lekia per žemės atmosferą ir dėl to ima švytėti – sukuria arba krentančios žvaigždės efektą, arba ugnies kamuolio efektą, arba kitą panašų.
Meteorų lietus yra laikotarpis, kai meteorų srautas yra didesnis nei įprastai ir atrodo, jog dauguma meteorų lekia iš vieno dangaus taško. Dangaus taškas priklauso nuo to, kuria kryptimi savo orbitoje juda žemė. Taigi, meteorų lietus yra meteorų kiekio padidėjimas.
Nors meteorų lietus atvejų būna bent keliolika per metus, mokslininko teigimu, Perseidų lietus visuomet sulaukia daugiausiai dėmesio dėl palankių stebėjimui oro sąlygų.
„Perseidų lietus yra vienas iš gausiausių, nors ne pats gausiausias. Apie jį daugiausiai girdime, nes jis vyksta rugpjūtį.
Vasarą yra šilta, žmonės dažnai būna lauke, gali naktį išlysti į lauką ir pasižiūrėti. Kiti labai gausūs meteorų lietūs jie būna gruodžio-sausio mėnesiais, iš jų gausiausias – neolidų.
Gruodį ir sausį naktys būna tamsesnės, tačiau nesinori būti lauke labai ilgai. Be to, Lietuvoje giedros naktys dažniau būna vasarą, negu žiemą“, – sako astrofizikas.
Mokslininkas: meteorų lietus yra ne tik gražus vaizdas
Nors dažniausiai mums meteorų lietus yra tik gražus vaizdas, mokslininko teigimu, meteorų lietūs gali pasitarnauti mokslinių tyrimui atlikimui.
„Vienas iš galimų mokslinių tyrimų, susijusių su meteorų lietumi – galima nagrinėti kokios yra dulkės. Stebint meteorus, galima nustatyti, iš ko susideda dulkelės, kurios pasiekia žemės atmosferą.
Galima nuodugniau išnagrinėti, iš ko buvo sudaryta kometa, kurią jie paliko. Bet iš esmės, taip, tai yra gražus vaizdas“, – teigė astrofizikas.
Astrofiziko teigimu, tik labai nedidelė dalis meteorų pasiekia žemės paviršių.
„Tie meteorai kuriuos mes matome – juos sukelia faktiškai mikroskopinės dulkelės, net milimetro dydžio nesiekiantys objektai. Jie sušvinta, nes labai greitai judėdami, aplink save įkaitina atmosferos dujas. Kai matome krentančią žvaigždę – jie labai greitai išsižiebia, bet ir per sekundę užgęsta, nes taip greitai sudega.
Kad pasiektų žemę, turi būti didelis ugnies kamuolys, kuris lekia, sprogsta ir galiausiai gabalai nukrenta kur nors žemėje. Skaičiuojant vienetais, tai tikrai nėra dažnas atvejis“, – pasakoja astrofizikas.
