Tokiu atveju sukaupti pinigai atitenka paveldėtojams. Tačiau jie turi pateikti prašymą, kitu atveju sukaupti pinigai atiteks valstybei.
Mirė nesulaukusi pensijos
Portalo tv3.lt skaitytoja Monika pasakojo, kad neseniai palaidojo mamą.
„Ji pensijos nebesulaukė. Mama susirgo nepagydoma liga, sveikata kasdien vis blogėjo, kol galiausiai jos netekome.
Dabar tvarkome palikimo reiklaus ir nežinome, kaip atgauti mamos pinigus, kuriuos ji kaupė antrojoje pensijų pakopoje. Mama vis tikėjosi, kad pasikeitus įstatymams sukauptus pinigus atgaus. Deja, to nebesulaukė“, – pasakojo Monika.
Ji tikino, kad dėl paveldėjimo kreipėsi į banką.
„Kol kas išsiunčiau užklausą, noriu išsiaiškinti, kiek pinigų mama sukaupė ir kaip juos galiu atgauti“, – pasakojo Monika.
Būtina pateikti prašymą
„Swedbank“ Lietuvoje atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas tikino, kad pensijų fondų turto paveldėjimo klausimu galioja tokia pati tvarka, kaip ir kito panašaus turto: indėlių, pinigų, vertybinių popierių ar pan.
Anot jo, artimieji privalo pateikti prašymą ir paveldėjimo dokumentus. Banko atstovas atkreipė dėmesį, kad paveldėjimo teisę apibrėžia įstatymas.
„Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima įstatymo nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams“, – įstatymo nuostatas citavo G. Vercinskas.
Palikimui atsiimti – 3 mėnesiai
„SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis komentavo, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėtojai turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
T. y. po artimojo žmogaus mirties dėl paveldėjimo būtina kreiptis per tris mėnesius.
Pasak P. Kabelio, žmonės norėdami atgauti artimojo sukauptus pinigus antroje pensijų pakopoje privalo pateikti šiuos dokumentus:
- pensijų fondo dalyvio mirties liudijimą (patartina pateikti iš karto jį gavus);
- paveldėjimo teisės liudijimą;
- savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą;
- prašymą pervesti paveldėtą turtą.
„Jeigu paveldėtojas yra 16 metų nesulaukęs nepilnametis, prašymą pateikia jo tėvai arba globėjai, jei sulaukęs 16 metų – prašymą pateikia jis pats su tėvų ar globėjų sutikimu.
Pateikus prašymą ir dokumentus, per 7 darbo dienas paveldėtojui pervedamas paveldėtas turtas“, – komentavo P. Kabelis.
Pinigus gali paveldėti ir valstybė
Bankų atstovai tikino, kad bankai gyventojų pinigų nepaveldi. Tačiau jie atkreipė dėmesį, kad, neatsiradus paveldėtojams, žmonių pinigai pereina valstybei.
„Nuosavybė yra neliečiama – nei bankas, nei kažkas kitas negali pasisavinti nepriklausančio turto. Pagal Civilinį kodeksą, nesant paveldėtojų turtą paveldi valstybė“, – tikino G. Vercinskas.
„SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius P. Kabelis irgi tikino, kad pensijų fonduose esantis turtas priklauso pensijų fondų dalyviams ir negali tapti jį valdančios bendrovės turtu.
„Mirus pensijų fondų dalyviui, jo turtas yra laikomas Turto išsaugojimo fonde ir laukia, kol dėl jo išmokėjimo kreipsis paveldėtojai. Turtas, kurio paveldėjimas nepriimamas, paveldėjimo teise pereina valstybei“, – sakė P. Kabelis.
Pinigus siūlo atiduoti anksčiau
Konstitucinis Teismas šiemet, kovo mėnesį paskelbė, kad žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš antros pakopos dėl svarbių priežasčių.
Šiuo metu svarstoma, kokios tos priežastys gali būti, siūloma pinigus leisti pasiimti gyventojams susirgus, tapus neįgaliems ar praradusiems būstą.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka siūlo apskritai atsisakyti pensijų kaupimo antroje pakopoje.
„Žmonės dabar sulaukę pensijos gauna 30–40 eurų. Tai yra juokinga suma. „Sodros“ pensija per metus padidinama daugiau, nei jie kaupia 20 metų. Tai reikėtų žmones iš tos baudžiavos paleisti, tai būtų geriausias sprendimas“, – įsitikinęs profesorius R. Lazutka.
Prieš keletą metų estai leido savo gyventojams stabdyti pensijų kaupimą ir pasiimti pinigus. Valdžia tada tikėjosi, kad estai pasiimtus pinigus investuos toliau, tačiau didelė dalis žmonių juos tiesiog išleido. R. Lazutka mano, kad taip nutiktų ir Lietuvoje, bet esą nieko čia blogo.
„Yra tokie vertinimai, kad estai padarė klaidą. Bet ar tai yra blogai, jeigu žmonės nusipirko buitinę techniką. Jeigu žmogus yra keturiasdešimties metų, jam iki pensijos 25 metai ir jis tik sulaukęs pensijos galės pasiimti tuos pinigus, tai 25 metus jam gyventi be šaldytuvo?“ – retoriškai klausė R. Lazutka.
