Nemažai lietuvių maisto papildus vartojant kaip saldainius, o į vaistus numojant ranka, LSMU Lietuvos Kardiologijos instituto direktorė, Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė patikino, kad šis klausimas yra kontroversiškas.
„Apie papildus mes girdime iš medijų, televizijos, interneto, labai daug žymių žmonių kalba apie tai, kad tam tikri papildai galėtų padaryti kažką gero. Bet aš kartais galbūt grubokai atsakau savo pacientams, kai jie apie tai klausia.
Gal tai ne visada 100 proc. suveikia, bet pasakius, kad papildai yra tos pačios cheminės medžiagos, kurios nepraėjo klinikinių tyrimų, tada pacientas truputį pradeda galvoti, kas yra tie papildai“, – neseniai žurnalistams apie neatsakingą pacientų elgesį tinkamai nevartojant vaistų kalbėjo ji.
Papilduose – pavojingos vaistinės medžiagos
Ji priminė, kad juolab nepageidaujamo poveikio rizika didėja, jei papilduose atsiranda čia neturinčių būti medžiagų, pavyzdžiui, tų pačių vaistų.
„Teko klausyti vieno lektoriaus iš Kalifornijos pranešimo, kuris apžvelgė svoriui mažinti skirtus papildus. Kaip tik tada dalis vaistų svoriui mažinti buvo uždrausti dėl nepageidaujamų reakcijų.
Visi tiek papildai, kurie labai gerai mažina svorį, turėjo pakankamai didelius to vaisto, kuris yra nerekomenduojamas skirti, kiekius“, – pasakojo G. Šakalytė.
„Gal tai ne visada 100 proc. teisinga, bet pasakius, kad papildai yra tos pačios cheminės medžiagos, kurios nepraėjo klinikinių tyrimų, tada pacientas truputį pradeda galvoti, kas yra tie papildai“, – sako G. Šakalytė.
Gydytoja įspėjo, kad maisto papildai neturi tapti pakaitalu vaistams.
„Manau, kad su papildais nereikėtų žaisti arba jais grįsti savo gydymą. Kiekviena liga, kaip ir arterinė hipertenzija, yra gydoma vaistais.
Kol jis išrašomas gydytojo, vaistas nueina labai ilgą kelią atliekant klinikinius tyrimus nuo 1 iki 4 fazės, tai yra nuo gyvūnų iki didelių pacientų grupių. Kiekvienas sakinys, kuris įrašomas į vaisto aprašą, pagrindžiamas moksliniais tyrimais, kuriuose yra tūkstančiai pacientų“, – kalbėjo kardiologė.
Sudėtis gali neatitikti
Apie papildų sudėties neatitikimą ir galimas rizikas portalui tv3.lt yra pasakojusi ir farmacininkė Eglė Pavydė. Ji patarė šiuos produktus rinktis labai atidžiai, mat nemažai atvejų jo sudėtis visai ar dalimi neatitiks to, kas nurodyta ant pakuotės.
„Amerikoje buvo atliktas tyrimas, tirta daug skirtingų rinkoje esančių papildų. Didelis kiekis – net iki 40 proc. papildų sudėtis, nurodyta ant pakuotės, visiškai ar dalimi neatitiko turinio. Gali nebūti jokių veikliųjų medžiagų arba dalies jų, taip pat net įdėta visai kitų medžiagų, kurios nenurodytos.
Kaip minėjau, rinka ir jos reguliavimas veikia tokiu principu, kad jei tavęs nepatikrino, gali realiai cukrumi prekiauti ir niekas apie tai nesužinos, nebent kas nors pasiskundė ar įvyko planinis patikrinimas“, – aiškino farmacininkė.
Pasak jos, Farmacijos fakultete dabar atliekama daug tyrimų, magistrinių darbų, tiriama papildų sudėtis ir ne visuomet randama to, kas parašyta, arba randama per mažai, neleistinų priemaišų.
„Nereikėtų įsigąsdinti, kad visur taip yra, bet reikia atsirinkti prekės ženklus ar patikimesnius gamintojus, kad nepasimautume ant neaiškių, lyg iš niekur atsirandančių ne tiek maisto papildų gamintojų, kiek platintojų“, – kalbėjo E. Pavydė.
Nepageidaujamų reakcijų nedaug
G. Šakalytė neslėpė, kad vartojant vaistus galimos nepageidaujamos reakcijos, tačiau jų procentas yra labai mažas.
„Kalbant apie nepageidaujamas reakcijas arba šalutinį poveikį ir arterinei hipertenzijai gydyti skiriamus vaistus, jų dažnis yra kelių procentų arba procento dalių rėmuose.
Būtent liga, kurios negydome, turi dešimtis it šimtus kartų didesnę žalą nei vaistų vartojimas, kuris galbūt kartais galėtų turėti tam tikrą nepageidaujamą poveikį šalutinį poveikį, apie kurį pacientus perspėjame.
Ir pacientas visada turi gydytoją – šeimos gydytoją, konsultantą, tad kiekvieną klausimą reikėtų aptarti. Tą galima padaryti ir konsultuojantis su slaugytojomis, kurios turi daug informacijos“, – komentavo ji.
Gydytoja ragino neieškoti informacijos internete, pas kaimyną, draugus tam, kad žmogus padarytų medicininius sprendimus.
Aukso standartas – naujoviški vaistai
Kardiologė atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniai fiksuoti deriniai ne tik gerina vaistų vartojamumą, bet ir mažina nepageidaujamų reakcijų tikimybę.
„Kalbant apie sudėtinius vaistus, kur yra kelios veikliosios medžiagos, jie padaryti labai išmaniai ir kartais vienas vaistas padeda kitam vaistui išvengti nepageidaujamų reakcijų“, – kalbėjo G. Šakalytė.
Pasak jos, kita vertus, tokių vaistų vartojimas labiau disciplinuoja. „Kai pacientas neišgeria 2 ar 3 veikliųjų medžiagų vienu metu, pajaučia simptomus. Natūralu, kad spaudimas pakyla, gal kiek skauda galvą, jis blogiau miega ir pagalvoja, kad gal tas vaistas veikia gerai“, – kalbėjo gydytoja.
Medikė pasidžiaugė, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis dažnu atveju šie vaistai yra visiškai kompensuojami (arba priemokos yra minimalios), gydytojai pradeda šiuos vaistus skirti dažniau, bet pavienių skiriamų vaistų dar išlieka 60 procentų:
„Tą galima paaiškinti tuo, kad dalies vaistų nėra deriniuose, bet tikrai ne 60 proc. Taigi žinutę gydytojams, kad reikėtų skirti fiksuotus vaistų derinius, politabletes, pateikiame rekomendacijas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jei ne, tegul užsičiaupia ir neklaidina ligonių, nes nuo šitų išgirtų vaistų gavau tiek naujų ligų, kad negaliu neperspėti visų ja tikinčių.
