Jau kelis dešimtmečius ūkininkas Genadijus kasmet nuima dosnų derlių savo 11 hektarų žemės ūkyje. Į Charkivą jis nuolat veždavo kopūstus, burokėlius, pomidorus, agurkus ir kitas daržoves. Tačiau jau du sezonus Genadijus, užuot rinkęs gardžias daržoves, renka rusišką amuniciją.
„Netoli stulpo buvo vienas, tada granatsvaidis ir 34 minos, iš kurių dvi buvo plastikinės“, – apie radinius pasakojo ūkininkas Genadijus.
Genadijaus laukai netoli Charkivo yra vieni labiausiai užminuotų visoje srityje. Ten praėjo fronto linija, todėl rusai stengėsi, kad jų pozicijų prieigos būtų neprieinamos Ukrainos pajėgoms.
„Kai čia užėjo rusai, atvažiavo ir sunkvežimiai „Kamaz“, išbarstė minas. Jie atvyko su tikslu ir viską užminavo“, – tikino Genadijus.
Apie kiekvieną tokį radinį vyras pranešė sprogmenų ekspertams. Per vieną valandą jie jau rado 5 prieštankines minas. Tačiau labiausiai pavojingos žmonėms – priešpėstinės minos. Jų ten irgi daug. Filmuojant reportažą vieną tokią sapieriai rado.
„Mes išdeginome lauką. Buvo nustatyta, kad čia priešpėstinė mina PMN-4“, – tikino specialistas.
Išminuotojų klaidos – lemtingos
Ūkininkui pasisekė – į darbą kibo patyrę sprogmenų žinovai. Tai liudija ir jų išvaizda: du iš jų – su kojų protezais.
Per beveik 25 darbo metus Valerijus vieną kartą padarė klaidą. Ir ji buvo lemtinga. Prieš metus mina vyrui nutraukė koją, kai šis išminavo užtvanką.
„Aš ruošiau aikštelę, nes užtvanka ten buvo gana siaura. Ir ruošdamasis užlipau ant minos. Vietovė buvo gana sudėtinga, minų detektorius neveikė: buvo daug žvyro, skeveldrų ir panašiai“, – įvykį prisiminė sprogmenų specialistas.
Vyras neteko kojos, ilgus mėnesius reabilitavosi, bet, sakė, net nepagalvojęs mesti profesijos. Vyras pripažino, kad grįžti į laukus buvo sunku – bijojo. Tačiau mintys apie išlaisvintą Ukrainą nugalėjo.
„Iš pradžių buvo sunku eiti į laukus, o vėliau viskas gerai. Aš visą gyvenimą dirbau šį darbą. Jis man patinka. Aš taip pat negaliu palikti savo vaikinų. Kažkas turi atlikti šį darbą“, – sakė Valerijus.
Valerijaus kolega – Andrejus iš Lvivo. Kiek daug minų yra užteršusios Ukrainos laukus, vyras suprato dirbdamas prie Kyjivo. Tačiau „nepamirštamą patirtį“ gavo čia, prie Charkivo. Per vieną dieną patyrė du sprogimus.
„Tai buvo priešpėstinė mina, kurios vizualiai aptikti neįmanoma, ji buvo žemėje. Pradėjau dėtis turniketą, bet apačioje buvo dar viena ir, kai jie mane atitraukė, bičiulis užlipo ir jam taip pat nuplėšė koją“, – pasakojo Andrejus.
Užminuoti ištisi laukai
Sprogmenų inžinieriai, arba kitaip – sapieriai, negali klysti. Kiekviena klaida baigiasi nutrauktomis galūnėmis arba mirtimi. Ekspertai rusų taktiką užminuoti ištisus laukus vadina niekšiška.
„Taktika niekšiška. Po minomis yra daug spąstų. Yra žmonių, kurie ir žuvo dėl to, nukenksmindami minas“, – tikino Valerijus.
Sapierių gretose atsiranda vis daugiau žmonių su nutrauktomis galūnėmis. Visi, kurie lieka dirbti, yra priversti atsisakyti neįgalumo grupės ir atitinkamų išmokų – to reikalauja įstatymas. Tačiau Valerijus ir Andrejus sugeba dar ir juokauti. Sako, jokie sprogimai nebaisūs, kai vaikštai su protezais, o ne su tikromis kojomis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
