Išankstinė pensija Lietuvoje: moka kam reikia ir kas užsidirbo ar švaisto kitų pinigus ir skatina tinginiauti?

Socialiniame tinkle vienas darbdavys pasidalijo istorija, kaip pas jį pasikalbėti atėjo ilgametis darbuotojas.

„Atėjęs komandos narys pareiškė, kad išeina iš darbo, nes dirbti jam neapsimoka. Paprašiau papasakoti daugiau, gal ir man neapsimoka dirbti“, – ironizavo darbdavys.

Anot jo, darbuotojas pasakojo, kad ruošiasi išeiti į išankstinę pensiją.

„Darbuotojas apsilankė „Sodroje“ ir ten jam suskaičiavo, kad iki pensijos liko 3,5 metų. Dabar jo atlyginimas siekia 2,8 tūkst. eurų ant popieriaus arba 1,65 tūkst. eurų į rankas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išankstinė pensija Lietuvoje: gavėjų skaičius ir pati išmoka išaugo per 70 proc.

Kiek padidės pensijos, išmokos ir algos 2025 m.

Bankui klientė per sena: „Luminor“ diskriminuoja vyresnius žmones?

Jeigu jis dabar išeis iš darbo ir taps bedarbiu, 6 mėnesius gaus 1,2 tūkst. nedarbo išmoką. Po to išmoka pradės mažėti ir tada darbuotojas galės išeiti į išankstinę pensiją, gaus 1 tūkst. eurų. Kadangi jis turi 40 metų stažą, išankstinė pensija jam nemažės“, – rašė darbdavys.

Jis piktinosi, tokia tvarka ir kad valdžia leidžia žmonėms nedirbti ir gauti pinigus už dyką.

Pensininkų nenori nei darbdaviai, nei valdžia

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad išankstinė pensija savaime nėra blogybė.

„Juk ji turi ir savo trūkumų, išankstinė pensija yra mažesnė nei įprasta pensija. Nebent darbuotojas turi didesnį nei 40 metų darbo stažą. Tačiau dažnai darbuotojai tokio stažo neturi ir išankstinė pensija jiems nėra naudinga“, – pastebėjo verslo atstovas.

Pasak A. Romanovskio, iššūkis yra ne išankstinės pensijos ar nedarbo išmokos, o situacijos, kuomet nedirbti apsimoka labiau nei dirbti.

„Į pensiją išėję žmonės juk irgi gali dirbti. Tačiau dažnai tuo nėra suinteresuoti nei darbdaviai, nei valstybė. Juk darbdaviai galėtų skatinti į pensiją išėjusius žmones toliau dirbti, galbūt kitomis sąlygomis ar mažesniu krūviu.

Institucijos taip pat galėtų padėti tokiems žmonėms. Tačiau visa užimtumo sistema yra orientuota į bedarbius. Pavyzdžiui, į pensiją išėjęs žmogus negali užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą, nes jis – pensininkas. Dažnu atveju tie žmonės nori dirbti, tačiau neturi galimybių susirasti darbą“, – komentavo verslo atstovas.

Vyresniems žmonėms sunku įsidarbinti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė komentavo, kad darbuotojai išeina į išankstinę pensiją, nes darbdaviai jų nenori priimti dirbti.

„Ypač sunku įsidarbinti moterims, jeigu jos vyresniame amžiuje praranda darbą. O tokių pavyzdžių pastaruoju metu turėjome ne vieną. Šiuo metu bankrutavo daug tekstilės, siuvimo įmonių, darbo neteko daug vyresnio amžiaus moterų. Taigi, kur joms eiti dirbti?

Jeigu joms jau 55 metai ar daugiau, juk persikvalifikuoti jau sudėtinga. Ypač sunku darbą susirasti vyresniems žmonėms regionuose, mažesniuose miestuose“, – kalbėjo darbuotojų atstovė.

Dar ji atkreipė dėmesį, kad ir gyventojų sveikata nėra gera.

„Daugelis tiesiog fiziškai nebepajėgia dirbti. Tačiau klaidinga sakyti, kad žmonės iš karto kreipiasi dėl išankstinės pensijos. Jie ieško būdų ir bando pragyventi, ieško atsitiktinių ar sezoninių darbų.

Vis dėlto, jeigu jokio darbo nėra, tada vienintelė išeitis ir lieka – išankstinė pensija“, – komentavo K. Krupavičienė.

Išankstinės pensijos gavėjų daugėjo

„Sodros“ rugpjūčio mėnesio duomenimis išankstinę pensiją gavo 7,8 tūkst. žmonių, tuo metu prieš 5 metus jų buvo – 5,6 tūkst.

Šiuo metu vidutinė išankstinė pensija siekia 476,7 euro.

„Sodra“ informuoja, kad į išankstinę pensiją gali išeiti gyventojai, kurie atitinka šias sąlygas:

• iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
• turi būtinąjį stažą senatvės pensijai, galiosiantį tais metais, kai sukaks senatvės pensijos amžius;
• negauna kitų periodinių išmokų ir pajamų;
• nedirba, negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje);
• nėra ūkininkas ar jo partneris.

Kaip apskaičiuojama išankstinė pensija?

Išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama likus ne daugiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Taigi, į „Sodrą“ galima kreiptis likus 5 metams iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau.

Pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo, apskaitos vienetų skaičiaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo Tarybos patvirtintų apskaitos vieneto vertės ir bazinės pensijos dydžių.

„Sodra“ pažymi, kad visos išankstinės senatvės pensijos (nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi stažo bei kuriam laikotarpiui paskirta pensija) nuo 2021 m. sausio 1 d.mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Senatvės pensijos asmenims, gavusiems išankstinės senatvės pensijas, nuo 2021 m. sausio 1 d. taip pat mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo taikomas mažinimas po 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o sukakus senatvės pensijos amžių – už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

Tačiau pensijos mažinimo nuostata netaikoma ir pensija nemažėja, jeigu žmogus į išankstinę pensija išeina likus 3 metams iki pensinio amžiaus ir turi sukaupęs 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą.