Pirmuoju įspūdžiu trečiadienio vakarą M. Katkus pasidalijo savo feisbuko paskyroje.
„Nuo 2006 metų esu išklausęs kokias 300 valandų Joe Bideno kalbų. Bet vis tiek kartais pamirštu kokios jėgos turi šis 50 metų aukščiausio lygio JAV politikoje praleidęs vyras“, – rašė M. Katkus.
Vis dėlto kalba, anot jo, nebuvo skirta tik lietuviams.
„Pirmiausia, kalba buvo sakoma ne tik Lietuvos ir VU kiemelio publikai, bet ir JAV rinkėjams, esantiems namuose. J. Bidenas savo kalboje vienodą dalį laiko skyrė Lietuvai, Ukrainai, klimato kaitai, ir Afrikos bei Pietų Amerikos skurdo mažinimui. J. Bidenas turi kalbėti apie dalykus, kurie rodytų rinkėjams, kad jis rūpinasi ne tik Ukraina, bet ir kitais klausimais – čia labai svarbu“, – komentuoja M. Katkus.
Ekspertui į akis taip pat krito J. Bideno energija ir įtaigumas.
„Pati kalbos energetika nuostabi. Galim ką norim kalbėti apie amžių, bet žmogus iš toli atskridęs, atlaikęs pusantros valandos pokalbį su [Volodymyru] Zelenskiu, valandos pokalbį su [Gitanu] Nausėda, turbūt keturias valandas bendrų derybų su kitais veikėjais ir dar krūvą kitų susitikimų vakare išeina ir pasako tokio lygio kalbą. Tu matai, kad jis turi natūralią dievo duotą charizmą. Jo gestai, kalba, žodžiai ir visa kita buvo tikrai aukšto lygio“, – teigia M. Katkus.
Charizma – ne vienintelė įtaigios J. Bideno retorikos priežastis. 80-metis politikas turi daugiau nei 50 metų patirtį. 1972 m. jis pirmą kartą išrinktas į JAV senatą ir tapo 6-uoju jauniausiu senatoriumi šalies istorijoje.
Keturios kalbos temos
Kalbos turinį viešųjų ryšių ekspertas suskirsto į keturias dalis: NATO viršūnių susitikimas, Ukraina, Lietuva ir pasaulinės problemos.
„Visose vietose jis turėjo pasakyti tam tikras frazes. Jų buvo daug, dalis jų girdėtos. Labai gražiai nuskambėjo frazė apie Ilinojaus lietuvius, kuriuos J. Bidenas tikriausiai pažįsta per lietuvių kilmės Ilinojaus senatoriaus, bičiulio Dicko Durbino prizmę. Labai žavu, kad JAV vadovas supranta, kur atsidūrė, ir turi šiek tiek daugiau ką pasakyti nei bendrines frazes“, – sako M. Katkus.
„Praėjus vos septyniems mėnesiams po kruvinojo sausio pirmieji užsienio piliečiai jau buvo Lietuvoje su šios naujai atgimstančios valstybės atspaudais pažymėtomis vizomis, kai nusileido lėktuvas, pilnas Amerikos lietuvių iš Čikagos, Ilinojaus valstijos. Jų šeimos iki šiol tuo didžiuojasi“, – J. Bidenas, Vilnius, 2023 m.
Jautri kalbos dalis apie karo siaubiamą Ukrainą. Nors dalis klausytojų tikėjosi skambių frazių ar net kvietimo Ukrainai prisijungti prie NATO, J. Bidenas nesiryžo to padaryti. Dėl karo Ukrainoje JAV prezidento administracijoje skiriasi pozicijos tarp patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, Pentagono vadovo Lloydo Austino ir paties J. Bideno. Vieni betarpiškai remia ukrainiečius, kiti išlieka santūresni ir linkėdami Ukrainai pergalės baiminasi staigaus Rusijos skilimo.
Tačiau prezidento rinkėjams svarbiausia vieta, kurioje jis prabyla apie pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita ir skurdas.
„JAV šiek tiek auga nuovargis nuo paramos Ukrainai. Rinkėjai sako, kodėl mes remiame Ukrainą, bet neremiame kitų valstybių, pavyzdžiui, kodėl nepadedame spęsti Pietų Amerikos, Afrikos problemų? Tai J. Bidenas akcentavo, kad amerikiečiai prisideda prie viso pasaulio problemų ir ne viskas yra apie Ukrainą. Mūsų auditorijai to tikrai nereikėjo, bet to reikėjo jo auditorijai“, – įvardija ekspertas.
Ši J. Bideno kalba nebuvo istorinė
Dar prieš J. Bideno kalbą daugelis prisiminė buvusio JAV prezidento George'o W. Busho 2002 m. Vilniuje ištartą frazę: „Kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu“, kuri skambiai pažymėjo tuomet ką tik Lietuvos gautą kvietimą prisijungti prie NATO.
„Kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu“, – George'as W. Bushas, Vilnius, 2002 m.
J. Bidenas, viešųjų ryšių eksperto nuomone, dar vienos istorinės kalbos nepasakė.
„J. Bidenas negalėjo pasakyti nieko, kas prilygtų G. Busho frazei. Ir ačiū dievui, nes istorija jau yra pasikeitusi. G. Busho frazė buvo istorijos lūžis, po kurios mes atsiradome Europos Sąjungoje ir NATO“, – komentuoja M. Katkus.
Ši JAV prezidento kalba, kaip ir visas NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, atmintyje turėtų likti dėl kitos priežasties.
„Šis NATO summitas turėjo istorinį jausmą, kad mes esame tokia pati Vakarų šalis, kaip ir visos kitos. Mes esame istoriškai nuobodūs ir tas nuobodumas yra labai gerai. Supratome, kiek esame normalūs: kaip elgiamės, kaip sugebame susitvarkyti su renginiu, kaip atrodome lyderio pozicijoje, kaip palaikome savo brolius ukrainiečius ir panašiai“, – teigia viešųjų ryšių ekspertas.
Lietuvos politikai viešai kalbėti nemoka
Akyliausiems pro akis nepraslydo, kad J. Bidenas kai kurias kalbos vietas skaitė. Anot M. Katkaus, tai nėra blogas ženklas sufleriu naudojasi visi didieji politikai, o ypač JAV prezidentai. Vieni užsirašo visą kalbą, kiti – pagrindinius akcentus.
„Tai, kad JAV prezidentas turėjo suflerį nereiškia, kad jo kalba yra bloga. Visi tokio lygio politikai turi suflerį, tik renkasi, kiek kalbėti. Net sakydamas, kad V. Putinas žudikas, J. Bidenas irgi turėjo suflerį, bet tai nesutrukdė jam pasakyti per pasaulį nuskambėjusios frazės“, – akcentuoja ekspertas.
Sufleris buvo ir dabar, tačiau daug minčių JAV prezidentas pasakė laisvai.
„Matėsi kai kuriose vietose, kad pasižiūri, ypač kai pakeičia temas. Pavyzdžiui, jeigu jam reikia pasisakyti apie Afriką, šiek tiek pasižiūri, nelabai įtikinamai paskaito, toliau vėl žiūri į publiką ir vėl: „Aš už Ukrainą“, – juokiasi M. Katkus.
„Bet labai aiškiai matėsi, kad žmogus daugelyje vietų kalbėjo, ką nori pasakyti, o ne tik tai, kas yra parašyta. Matai pagal žvilgsnį, kalbą, gestus – žmogus, kuris mato suflerį, tikrai taip nekalbės. Freestylinimo buvo daug“, – priduria ekspertas.
Kaip priešingybę M. Katkus įvardijo Lietuvos politikų retoriką. Ją socialiniuose tinkluose jis pavadino „lietuvišku politikos kalbėtojų darželiu“.
„Pas mus politikas arba kalba niekus, arba skaito. Nedaug yra žmonių, kurie gali puikiai kalbėti. O J. Bidenas kalbėjo protingai, aiškiai, energingai, su didžiule emocija“, – komentuoja viešųjų ryšių ekspertas.
Ba bu be mai mau mei mo mu