TV3 organizuojama šventė truks visą dieną. Ankstyvą liepos 6-osios rytą gyventojai kviečiami pradėti istoriniu plaukimu Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės, kuriame tempą diktuos dar ne taip seniai visą šalį žygdarbiams įkvėpęs keliautojas Aurimas Valujavičius. Kelionė Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės ne tik paskatins išbandyti savo jėgas, bet ir leis artimiau susipažinti su Lietuvos senovės istorija.
Karaliaus Mindaugo iššūkį karūnuos nuo 2009 metų TV3 puoselėjama tradicija – Tautiškos giesmės giedojimas visuose pasaulio kampeliuose liepos 6 dieną, 21 val. Lietuvos laiku. Tačiau valstybingumo šventė Kernavėje tęsis ir po iškilmingosios jo dalies – 30-ąjį gimtadienį švenčianti TV3 televizija kvies pirmojoje Lietuvos sostinėje pasilikti ilgėliau ir pasilinksminti renginyje, kuriame regėsime ryškiausias scenos žvaigždes.
Registraciją Karaliaus Mindaugo iššūkiui ir daugiau informacijos galite rasti čia.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius bei baidarių rinktinės vyr. treneris Romualdas Petrukanecas papasakojo, kokios yra skirtingos valtys, kokį apšilimą reiktų padaryti prieš pradedant irkluoti ir ko turėtų tikėtis iššūkyje dalyvausiantys gyventojai.
Irkluoti gali visi
Nors Karaliaus Mindaugo iššūkio dalyviams amžiaus ribojimų nėra, R. Petrukanecas pasakojo, kad vaikai, norintis įsilieti į šį įdomų ir dinamišką irklavimo sportą, turėtų į pirmąsias treniruotes atvykti gan anksti.
„Irkluoti pradedama maždaug nuo 10 metų, tai yra gana ankstyva specializacija. Gana ilgai formuojasi įgūdžiai, todėl 10–12 metų yra geriausias amžius pradėti lankyti baidares.
Žinoma, iki to dar būtų gerai ir kitas sporto šakas lankyti, nes vaikas tada lengviau susigaudo, kas čia per dalykas“, –kalbėjo jis.
Paklaustas, ar norintiems sėstis į valtį ir pradėti irkluoti reikia tam tikrų išskirtinių savybių, pašnekovas išvardino tris pagrindines, tačiau teigė, kad net ir neturint kažkurios iš jų, šiame sporte pritapti nėra sunku.
„Yra trys tokios pagrindinės savybės – reikia turėti greičio, ištvermės ir stiprybės.
Nepaisant to, šioje sporto šakoje yra daug nuotolių, tai atitinkamai pritaikant tas išvardintas savybes, galima rasti sau tinkamą nuotolį. Gali būti sprinteriai, gali irkluoti ilgus, vidutinius nuotolius, bet šitos trys savybės vienaip ar kitaip apima visas rungtis.
Iš tikrųjų, ir greitas, ir lėtas, ir aukštas, ir žemas gali lankyti baidares ir kanojas“, – tvirtino LBKIF generalinis sekretorius.
Smagiausios – komandinės valtys
Nors R. Petrukaneco atstovaujama federacija apima ir baidarių, ir kanojų irklavimo sportą, tačiau ne visi žino, kuo gi skiriasi šios dvi disciplinos. Tv3.lt kalbintas pašnekovas atskyrė, kuo kanoja skiriasi nuo daugelio mėgstamos baidarės:
„Valtis vadinama baidare yra sėdima ir yra vienas irklas su dviem lopetom, todėl yrius reikia daryti iš kairės ir iš dešinės.
Kanojoje yra klūpima ant kelio ir irkluojama su vienu irklu, tačiau jis turi tik vieną lopetą. Sportininkas išsirenka, ar iš dešinės, ar iš kairės jam patogiau irkluoti ir irkluoji tik iš vienos pusės.“
Tiek kanojos, tiek baidarės taip pat dar yra skirstomos į vienvietes, dvivietes ir keturvietes. Treneris teigė, kad komandinėse valtyse irkluoti smagiausia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
„Vaikams smagiausia ir turbūt maloniausia yra irkluoti komandines valtis, nes jiems linksmiau nei vienam irkluoti.
Vėliau didelio skirtumo jau nėra. Tada jau prasideda lenktynės ir jose arba turi, arba neturi partnerio.
Priklauso ir nuo klubo. Jeigu esi vienas stipresnis, tada tikriausiai norėsi būti vienvietėje valtyje, jei klube ar rinktinėje yra daugiau stipresnių žmonių, tada su malonumu sėdi ir į didesnę valtį, nes tai iš esmės irgi yra linksmiau“, – aiškino R. Petrukanecas.
Reikia leisti kūnui sušilti
Bet kurioje sporto šakoje apšilimas yra bene toks pat svarbus kiek ir pagrindinė treniruotė ar rungtis. Tinkamas pasiruošimas tam apsaugo žmones nuo skaudžių traumų ir neleidžia kūnui patirti streso.
R. Petrukanecas taip pat paminėjo, kad su visais sportininkais atlieka atitinkamą apšilimą, tačiau jis priklauso ir nuo oro sąlygų.
„Apšilimas priklauso nuo to, koks tuo metu yra oras ir ką per tą treniruotę reikia daryti. Iš esmės yra du apšilimai – vienas ant kranto, o kitas ant vandens.
Jeigu yra vėsu, šalta, tai gali apie 10 min. prasibėgti, kad kūnas sušiltų, tada prajudini visus sąnarius, pratampai raumenis ir tik tada sėdi į valtį. Vėliau valtyje apšilimas taip pat užtrunka apie 10 min. – lėtas irklavimas, viena kita atkarpa greičiau, kad dar labiau prabustų kūnas ir tik tada pradedama rimtai dirbti.
Kuo šalčiau, tuo ilgesnis yra apšilimas. Jeigu yra šilta, vasara, tai tuo apšilimo ant kranto didelio daryti net nereikia. Svarbiausia sąnarius prajudinti, raumenis pratempti.
Galima sakyti, kad užtenka ir paprastos mankštos, o tada iškart ant vandens, kur apšilimas nesikeičia. Ten vis tiek turi greičiau, lėčiau „pravažiuoti“, prajudinti specifinius raumenis“, – dėstė LBKIF gen. sekretorius.
Paklaustas, kaip dar, be tinkamo apšilimo, laukiančiam Karaliaus Mindaugo iššūkiui galėtų ruoštis jo dalyviai, R. Petrukanecas išskyrė kelias pagrindines vietas. Kaip ir anksčiau tv3.lt kalbintas Egidijus Balčiūnas, treneris rekomendavo prieš iššūkį išmėginti savo jėgas.
„Tokį nuotolį iš esmės galima prilyginti maratono bėgimui. Tai nėra lengva, nes ilgai užtrunka, todėl reikia prieš tai save ruošti tokiam praplaukimui. Tai gali užtrukti 4–5 val. ir jas reikės visas prasėdėti. Baidarėje tokį laiką išsėdėti ne tas pats, kaip suole. Baidarė juda, yra srovė, kuri neša į skirtingas puses, todėl sėdimoji dalis labai pavargsta.
Siūlyčiau tokiems žmonėms, jei yra galimybė, pabandyti 10 ar 15 kilometrų pairkluoti ir pajausti, kaip sekasi“, - sakė jis.
Taip pat R. Petrukanecas atkreipė dėmesį, kad iššūkio dalyviai turėtų tinkamai pasirūpinti nugaros ir šoniniais raumenimis, nes būtent jiems davus per daug krūvio skausmas gali pasijausti pirmiausia.
„Irkluojant gali pavargti nugaros raumenys ir šoniniai raumenys, kurie įprastoje gyvenimo praktikoje nėra naudojami. Valandą ar dvi tuos irklus pakilnoti nesunku, bet vėliau gali ir pradėti skaudėti.
Kitas dalykas, net jeigu ir gerai jautiesi valtyje, reiktų neskubėti. Tokiuose nuotoliuose nereikia skubėti, lėkti, nes po dviejų valandų gali jėgos pasibaigti. Geriau yra jėgų palikti antrai nuotolio daliai. Iš tikrųjų tokiame nuotolyje, kas lėčiau plaukia, tas greičiau finišuoja“, – aiškino pašnekovas.
Malonu būti šalies ambasadoriumi
Pirmą kartą organizuojamas Karaliaus Mindaugo iššūkis vyks per vieną svarbiausių Lietuvai švenčių – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną. Apie svarbą atstovauti Lietuvai pasakojo ir kalbintas R. Petrukanecas.
„Atvažiavus į varžybas nėra taip, kad iškart puikiai pasirodai, tu augini savo rezultatą. Iš pradžių, ar tu iš Lietuvos, ar iš kitos šalies, nėra svarbu. Vėliau, kuo geresni rezultatai, tuo dėmesys didėja, žmonės domisi, klausinėja, apie sportą, apie tą pačią Lietuvą, daugiau atsiranda draugų ir pajauti, kad atstovauji savo šalį.
Mes kartais važiuojame į stovyklas Pietų Afrikos Respublikoje ir ten vieno klubo šeimininkai po poros kartų pasakė, kad jie norėtų atvažiuoti pas mus į Lietuvą ir pasižiūrėti. Jie būna pasidomėję apie Trakus, Nidą, kitus maršrutus ir tada klausia tavo nuomonės.
Tu pamatai, kad gerai startuodamas, daug važinėdamas, bendraudamas ir atstovaudamas Lietuvai reprezentuoji šalį. Dėl tavęs žmonės susipažįsta su šalimi, kartais atvažiuoja, domisi ir tampi savo šalies ambasadoriumi. Tikrai malonus jausmas“, – patirtimi dalinosi jis.
Pats treneris sakė jau ne vienerius metus kartu su savo bendruomene dalyvaujantis jau nuo 2009 m. TV3 puoselėjama tradicijoje – Tautiškos giesmės giedojime visuose pasaulio kampeliuose.
„Namų bendruomenė, kurioje mes gyvename, kaimynai visada susirenka ir 21 val. būna giedamas himnas. Kai matai, kad viename kieme yra 15-20 žmonių susirinkę, kitame kieme – taip pat, tai labai malonu, todėl ir patys dalyvaujame ir minime šią dieną“, – sakė R. Petrukanecas.
