Sankcijos ir nafta
Į rinkas plūstelėjusi iranietiška nafta gali dar labiau sumažinti jos kainas. Ekspertai jau pranašauja pasaulinę naftos kainų krizę. Sėkminga Irano ir tarptautinių tarpininkų derybų Lozanoje dėl Teherano atominės energijos programos įšaldymo baigtis leidžia tikėtis, kad bus atšauktos Vakarų įvestos ekonominės sankcijos. Vadinasi, Iranas pamažu vėl galės grįžti į tarptautinę prekybos nafta rinką, kurioje per tą laiką įvyko milžiniškų pokyčių.
Tiesa, panaikinus sankcijas, Iranui prireiktų papildomo laiko naftos gavybos apimtims padidinti, tačiau grįžimas į pasaulinę rinką galėtų ne tik dar labiau numušti naftos kainas, bet ir sukelti krizę energijos šaltinių rinkose. Taip teigiama Izraelio verslo dienraštyje „Calcalist“. Tiesa, pasak ekspertų, apie tai kalbėti galima tik atsižvelgiant į tam tikras išlygas.
Pirma, pirminis Irano ir JAV, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos atstovų susitarimas dėl Irano atominės programos įšaldymo išlieka trapus ir nestabilus.
Kol kas neaišku, ar juo galėtų būti paremta sutartis dėl galutinio santykių krizės sureguliavimo, kurią būtina sudaryti iki birželio pabaigos. Sankcijas būtų galima atšaukti tik pasirašius baigiamąją sutartį. Antra, netgi jei sankcijos, draudžiančios Europos šalims pirkti Irano dujas ir naftą, būtų atšauktos, praeis daug mėnesių, kol Iranas susigrąžins svarbiausio energijos šaltinių tiekėjo pozicijas.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, 2010 m. Iranas eksportavo maždaug 2,3 mln. barelių naftos per dieną. Dėl Vakarų paskelbtų sankcijų 2012 m. nutrūko iranietiškos naftos tiekimas į JAV ir Didžiąją Britaniją, o 2013-aisiais – ir į Europos Sąjungos šalis. Todėl Irano naftos eksporto apimtys sumažėjo perpus, iki 1,2 mln. barelių per dieną. Daugiausia naftos buvo išvežama į Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją ir Turkiją.
Jei Irano naftos eksporto apimtys būtų grąžintos į 2010 m. lygį, tai, pasak ekspertų, galėtų sugriauti visą pasaulinę naftos rinką. Nuo 2014-ųjų vasaros pasaulinės naftos kainos sumažėjo 60 proc. Iranas pagal naftos išteklius užima 4 vietą pasaulyje, manoma, kad jų gali būti 157 mlrd. barelių. Nenuostabu, kad po Teherano ir „branduolinio šešetuko“ pasiekto pirminio susitarimo dėl atominės programos įšaldymo naftos kainos nukrito dar 5 proc.
Gali žaibiškai numušti kainą
Irano prezidentas Hassanas Rouhani Pasaulio ekonomikos forume Davose pernai paragino Vakarų bendroves investuoti į Irano ekonomiką, ypač į energetikos sektorių. Po sankcijų paskelbimo Iranas į naftos versloves ėmė kviesti Indijos ir Kinijos kompanijas.
Tačiau Teheranas liko nepatenkintas jų darbu ir mano, kad būtų galima padidinti naftos gavybos efektyvumą. Iraniečiai tikisi Azijos kompanijas pakeisti europietiškomis ir galbūt amerikietiškomis.
Tačiau tikimybė greitai padidinti iranietiškos naftos eksporto apimtis yra nedidelė. Ekspertų teigimu, 2012 m. ir vėliau Iranas uždarė daug naftos gręžinių ir sumažino lėšas naujoms verslovėms įrengti, tad naftos eksporto apimtims didinti reikės nemažai laiko.
Kai kuriais vertinimais, Iranas galės prisijungti prie pasaulinių naftos tiekimo lyderių ne anksčiau nei 2016-ųjų pradžioje. Nepaisant to, Rusijai, Saudo Arabijai ir Kuveitui yra ko baimintis: Iranas eksportuoja naftą iš mažose Persijos įlankos salose esančių terminalų. Manoma, kad šiose naftos talpyklose jau sukaupta daugiau nei 38 mln. barelių naftos.
Iranas kaip plaukiojančias naftos talpyklas naudoja ir tankerius. Didžiosios Britanijos laivybos bendrovės „IA Gibson“ duomenimis, juose yra dar apie 35 mln. barelių naftos. Irano naftos tankeriai vis dar nenaudojami pagal paskirtį: dėl Irano laivybai ir laivų draudimui įvestų sankcijų šie tankeriai negali palikti uostų.
Tačiau jei sankcijos būtų atšauktos ir Teheranas nuspręstų vienu ypu išmesti tokį naftos kiekį į rinką, jis sukeltų žaibišką naftos kainų griūtį, ir pasaulinėje energijos išteklių rinkoje kiltų krizė. Tačiau, turint mintyje labai sunkią Irano ekonomikos padėtį, šios šalies valdžia gali neatsilaikyti pagundai žengti tokį žingsnį, kad ir kokios būtų jo pasekmės.
Didėja krizės tikimybė
Vokietijos savaitraštyje „Der Spiegel“ teigiama, kad baimės dėl naftos kainų krizės akys didelės ir be Irano: investuotojai šiuo metu yra sutrikę, todėl kilo pavojus daugelio brangių naftos gavybos projektų finansavimui.
Naujausi rinkos tyrimai rodo, kad globalinės naftos kainų krizės pavojus išaugo. Dabartinės itin žemos kainos gresia sparčiu investicijų srauto į ilgalaikius naftos gavybos projektus sumažėjimu.
Pirmiausia tai pasakytina apie versloves Arkties šelfe, giliavandenius naftos gręžinius Brazilijoje, naftingųjų Kanados smėlynų projektus, taip pat sintetinių ir biologinių degalų gamybą.
Minėtose verslovėse naftos gavybos per artimiausią dešimtmetį neverta tikėtis, o tai, pasak ekspertų, padidina naftos kainų krizės riziką. Naftos ekspertas Steffenas Bukoldas, tyrimo „Nafta XXI amžiuje“ autorius, pabrėžė, kad dabar nafta kainuoja apie 60 JAV dolerių už barelį (159 litrai), ir pirmą kartą po kelių dešimtmečių jos kainų smukimą lėmė ne ekonominė krizė. Jo teigimu, naftos kainų smukimą lėmė tiekėjų kova dėl pasaulinės rinkos, o to naftos pramonėje lig šiol niekad nebuvo.
Viena vertus, gerokai išaugo naftos gavyba JAV, kita vertus, Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės, nesilaikydamos tradicijų, nesumažino gavybos apimčių, kad rinkoje nesusidarytų naftos perteklius. S.Bukoldas mano, kad OPEC rimtai ir ilgam pakeitė savo politiką, nes įtakingiausia šio naftos kartelio narė Saudo Arabija neseniai perėjo prie žemų kainų, kad priverstų bankrutuoti konkurentus ir užimtų naujas realizavimo rinkas.
Vartotojai tokioje situacijoje gerokai sutaupo, tačiau investuotojai pralošia du kartus: jei naftos kainos išliks dabartinio lygio, naftos verslovių pelnas šiemet gali sumažėti trilijonu dolerių, vadinasi, išlaidos naujiems gręžiniams bus sumažintos.
Be to, naftos rinką dabar kausto baimė. Investuotojai daugiau nebegali pasikliauti mechanizmu, dešimtmečius lėmusiu padėtį rinkoje. Pagal šį mechanizmą naftos kainos galėjo kilti, tačiau negalėjo ilgą laiką mažėti.
Šių dviejų veiksnių derinys pasaulinėje naftos rinkoje sukėlė didžiausius nuo 1980 m. struktūrinius pokyčius, dėl kurių investuotojai jaučiasi visiškai sutrikę. Tikimybė, kad koncernų ir bankų vadovybė pritars investicijoms į ilgalaikius stambių naftos verslovių plėtros projektus, dabar beveik lygi nuliui.
„Spiegel“ rašo, kad jei investicinė krizė užsitęs, jos pasekmės gali būti iš tiesų dramatiškos. Pasaulinė naftos paklausa iki kito dešimtmečio pabaigos gali išaugti nuo dabar esančių 90 mln. iki 103 mln. barelių per dieną.
O jei investicijos sumažės, perspėja investicinis bankas „Goldman Sachs“, tai iki 2025 m. naftos trūkumas gali būti iki 7,5 mln. barelių per dieną. Ir net jei naftos deficitas rinkoje bus gerokai mažesnis, jos kainos gali pasiekti dar neregėtas aukštumas.
Nuo tokio pavojaus galėtų išvaduoti tik naftos amžiaus pabaiga, kurios taip aktyviai pasaulio šalių vyriausybes ragina siekti žaliųjų ir kitų aplinkosaugos organizacijų atstovai. Jų teigimu, anksčiau ar vėliau nafta vėl smarkiai pabrangs, tad apsisaugoti nuo tokio šoko galima tik energingai plėtojant atsinaujinančios energijos šaltinius.
