Autorinių teisinių sergėtojams beviltiškai pralaimint kovą su interneto piratais, šie imasi radikalių priemonių, kurios gali sugriauti pamatinius interneto principus.
JAV ne pelno organizacija „The Social Science Research Council” šiemet tyrė piratavimo mastus ir pripažino radusi labai mažai įrodymų, kad teisėsaugos institucijų pastangos suvaldyti piratus davė vaisių. „Mūsų tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį piratavimo mastai išaugo dramatiškai”, – konstatavo tyrimo autoriai. Girdint tokias išvadas nenuostabu, kad tokie radikalūs pasiūlymai kaip SOPA atsiduria ant JAV kongresmenų stalų.
Aktu „Stop internetiniam piratavimui” – taip iš anglų kalbos šifruojamas akronimas SOPA (Stop Online Piracy Act) – siekiama ne tik kovoti su piratais JAV viduje, bet ir su portalais užsienyje, kuriuose nelegaliai platinami JAV autorinėmis teisėmis apsaugoti produktai, pavyzdžiui, filmai, muzikiniai kūriniai, programinė įranga.
Grėsmė visiems
SOPA esmė labai paprasta: autorinių teisių savininkas pastebėjęs, kad kuris nors portalas, jo manymu, nelegaliai platina jam priklausantį produktą, gali kreiptis į banką, bendradarbiaujantį su minėtu portalu, reklamos tinklą, paieškos sistemą, internetinių paslaugų teikėją (IPT) nutraukti bet kokius ryšius su galimu nusikaltėliu. Tuomet prašymo gavėjai per penkias dienas turi prašymą patenkinti arba apskųsti.
Šiuo metu pagal galiojantį JAV Skaitmeninio tūkstantmečio autorinių teisių įstatymą (DMCA) portalo savininkas nebuvo atsakingas už lankytojų dedamą turinį. Jei kas nors į „YouTube” įdėdavo autorinių teisių saugomą vaizdo klipą, teisininkai kreipdavosi į portalo vadovybę ir ši pašalindavo neleistinai įkeltą medžiagą. SOPA atveju teisininkai galės pareikalauti, kad „Google“ neberodytų „YouTube” paieškos rezultatuose, kreiptis į IPT, kad savo klientams užblokuotų prieigą prie „YouTube”, ir pareikalauti „MasterCard” ar kitos bendrovės, kad ši įšaldytų „YouTube” sąskaitas. Tas pats gresia „Facebook”, „Twitter”, „Tumblr” ar bet kuriam kitam portalui, paremtam vartotojų kuriamu turiniu – esminiu interneto gyvavimo principu.
Kartu siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę eiliniams pelno nesiekiantiems vartotojams. Jei šie savo svetainėje paviešins autorinėmis teisėmis saugomus kūrinius, jiems grės iki penkerių metų kalėjimo bausmė.
Dvi stovyklos
Kol kas SOPA svarstomas tik JAV kongreso komitetuose, tačiau sulaukė daug dėmesio iš politikų, bendrovių ar paprastų vartotojų, kurie greitai skilo į dvi stovyklas. Už naująjį teisės aktą yra dalis politikų, autorinių teisių gynėjų agentūros, kaip MPAA ar RIAA, JAV prekybos rūmai ir net farmacininkai, kenčiantys dėl internete vykstančios prekybos padirbtais medikamentais. JAV prekybos rūmai skaičiuoja, kad kasmet Holivudo studijos, įrašų kompanijos, leidyklos dėl piratavimo praranda 135 mlrd. JAV dolerių (350,6 mlrd. litų) pajamų.
Kitoje barikadų pusėje yra ne tik tokios bendrovės, kaip „Google”, „Facebook”, „Yahoo”, kuri nutraukė narystę Prekybos rūmuose, ar Vartotojų elektronikos asociacija (CEA), bet ir būrys politikų. Dalis pastarųjų teigia, kad šiandienė SOPA redakcija technologijų pramonei padarytų rimtą ir ilgalaikę žalą.
SOPA priešininkai įsitikinę, kad nežinomybė ir neužtikrintumas, jog tavo internetinis projektas bus įšaldytas vien kažkam pareiškus įtarimus dėl piratavimo, neigiamai atsilieptų darbo vietų kūrimui. Tai būtų skaudus smūgis, nes technologijų ir interneto pramonė turi stiprią įtaką JAV ekonomikai. Prezidentas Barackas Obama atkreipė dėmesį, kad per metus internetas sukuria apie 2 trln. JAV dolerių (5,2 mlrd. litų) šalies BVP. Be to, rinkos tyrimų bendrovė IDC prognozuoja, kad per ateinančius ketverius metus šiame sektoriuje bus sukurta 7,1 mln. naujų darbo vietų ir 100 tūkst. naujų verslų. Verta nepamiršti, kad puikiai įgyvendintos idėjos leidžia verslo imtis ir kitus žmones. Pavyzdžiui, padedant „eBay” smulkiu verslu pradėjo verstis 750 tūkst. žmonių, „Facebook” programėlių kūrimo tarnyba sukūrė apie 200 tūkst. naujų darbo vietų.
Pasinaudos konkurentai?
Prisidengdamos kilniu tikslu suvaržyti piratavimą gudresnės bendrovės gali stoti į kovą su konkurentais. Pavyzdžiui, šokėjos, modelio, aktorės Elizabeth Ordonez-Sky konkurentai užregistravo prekių ženklą „Elizabeth Sky” ir argumentuodami DMCA panaikino jos „Twitter”, „MySpace” ir „Facebook” paskyras. E. Ordonez tokį sprendimą apskundė ir paskyras atgavo. Tiesa, tokiu atveju skundai buvo svarstomi mažiausiai dvi savaites, todėl teismas už aktorei padarytą žalą priteisė 78 tūkst. JAV dolerių (202,6 tūkst. litų).
Jei šiandien būtų įteisinta SOPA, konkurentai galėtų bent penkioms dienoms nutraukti visiškai legalių verslų finansavimo ir reklamines kompanijas internete.
Europos patirtis
Lapkričio pabaigoje priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas gali paveikti SOPA turinį. Į ESTT kreipėsi Belgijos teismas: jis sprendė bylą, kurioje bandyta išsiaiškinti, ar IPT „Scarlet Extended” elgėsi teisėtai filtruodamas savo tinklais perduodamą turinį. Mat vietinė autorinių teisių gynimo organizacija SABAM nustatė, kad „Scarlet Extended” klientai „peer-to-peer” tinkluose nelegaliai siuntėsi muzikos kūrinius. SABAM prašymu Briuselio teismas įpareigojo „Scarlet Extended” filtruoti interneto turinį ir taip klientams neleisti nelegaliai siųstis muziką.
Sprendimo teisėtumu suabejojo Briuselio apeliacinis teismas ir kreipėsi į ESTT. Pastarasis nustatė, kad įpareigojimas IPT filtruoti interneto turinį pažeidžia ES teisę, interneto teikėjų veiklos laisvę, vartotojų privatumą ir informacijos laisvę.
Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” teisininkas Julius Zaleskis nenorėjo konstatuoti, kad šis sprendimas parodo, jog ES yra priešingai nusiteikusi SOPA taikymui.
„Išvadas šiuo klausimu daryti per anksti, – sakė jis. – JAV svarstomi SOPA ir „Protect IP“ (kitas įstatymo projektas dėl piratavimo – aut. past.) įstatymų projektai, be daugybės kitų dalykų, numato interneto turinio filtravimą kaip vieną iš galimų priemonių kovoje su intelektinės nuosavybės pažeidimais internete, JAV šie siūlymai kol kas nėra vertinami vienareikšmiškai. Keliami iš esmės tie patys klausimai, kuriuos pabrėžė ESTT, – ar interneto turinio filtravimas dera su informacijos laisve, interneto tiekėjų interesais, vartotojų privatumu. Jeigu SOPA ir „Protect IP“ įstatymai bus priimti, tai savaime nereikš, kad intelektinės nuosavybės apsauga JAV yra nesąlygiškai svarbesnė už, pavyzdžiui, informacijos laisvę, ir visais atvejais pateisins interneto turinio filtravimą.”
Galima ir Lietuvoje
Teisininkas J. Zaleskis atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvoje egzistuoja retai naudojamas įstatymas, leidžiantis teismams IPT teikėjus įpareigoti filtruoti tam tikrą neteisėtą turinį, pavyzdžiui, pornografiją.
„Tačiau tik tada, jei tai techniškai įmanoma, – teigė J. Zaleskis. – Tarptautinės studijos kelia rimtų abejonių, ar egzistuoja efektyvios ir neapeinamos techninės interneto turinio filtravimo priemonės. Net jei būtų techniškai įmanoma interneto turinį filtruoti, kiltų problemų, ar IPT veikla atitinka laisvę ir žmogaus teisių apsaugą, ką ir atskleidė ESTT išaiškinimai „Scarlet Extended” byloje.”
Lietuvoje IPT buvo įpareigoti uždrausti visas galimas prieigas prie nelietuviškų interneto lažybų portalų, tačiau vėliau įpareigojimas buvo pakeistas, o ginčas dėl jo taikymo šiuo metu vis dar nesibaigė.
FAKTAI: Piratavimo įtaka
Konsultavimo paslaugas teikianti bendrovė TERA skaičiuoja, kad 2008–2015 metais Europos Sąjungoje pirataujant bus sunaikinta 0,6–1,2 mln. darbo vietų.
JAV ne pelno siekianti organizacija „The Social Science Research Council“ pastebėjo, kad nors piratavimas tam tikriems sektoriams daro žalą, vertinant platesniu mastu – teikia naudą.
Jų teigimu, piratavimas šalies viduje tėra pajamų perkėlimas į kitą vietą, o ne nuostoliai. Žmonių sutaupyti pinigai, legaliai neįsigyjant programinės įrangos ar kitų autorinių teisių saugomų produktų, bus išleisti kitkam, pavyzdžiui, maistui, pramogoms.
