Laukusi galimybės gauti donoro inkstą vilnietė Brigita prieš kelias dienas pasiguodė likusi it musę kandusi.
Į Kauno transplantacijos centrą moteris atvyko su didele viltimi. Ji, kaip ir dar keturi kiti žmonės, tikėjosi sulaukti transplantacijos. Tačiau čia laukė netikėta žinia – šeima, iš pradžių sutikusi paaukoti artimojo organus po paros pakeitė nuomonę.
„Donoras turėjo kortelę, kurioje buvo išreiškęs savo sutikimą, tačiau šeima atsisakė sutikimo, pradėjo grasinti žiniasklaida ir mes visi likom it musę kandę. Aš tikiu, kad šeimai buvo labai sunkus metas (norisi tikėti, kad pati to nepatirsiu), bet šitaip nuskriausti 7 (toks yra maksimalus skaičius galimų transplantacijų) žmones yra per daug. Aš laukiau tik inksto transplantacijos. Mano žiniomis, vakar vienas šveicaras tikėjosi, kad sulaukė savo kepenų transplantacijos“, – apgailestavo moteris.
Brigita pabrėžė tikrai nekaltinanti šeimos, tačiau buvo įsitikinusi, kad tai nepadeda skleisti donorystės idėjos.
„Daug kas pasakys, kad negalima teisti žmonių dėl jų sprendimo, bet jei mes tokių dalykų neviešinsime, prie geresnės situacijos transplantologijoje irgi nenuves“, – sakė ji.
Teisiškai užginčyti negali
Nacionalinio transplantacijos biuro komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė patvirtino, kad nors pasirašydamas sutikimą donoro kortelei gauti žmogus pareiškia savo apsisprendimą, artimieji visgi gali nuspręsti kitaip.
„Pasitaikius situacijai, kuomet mirusio žmogaus artimieji kategoriškai reikalauja nevykdyti valios ir nepritaria organų donorystės procesui, morališkai gydytojai priversti atsižvelgti į artimųjų valią, nors sutikimas donorystei yra.
Tai galima palyginti su pasitaikančiais atvejais, kai artimieji užginčija mirusiojo testamentą. Tai parodo, kad yra situacijų, kai etiniai dalykai prasilenkia su teisiniais“, – informavo ji.
Pašnekovė neslėpė, kad tokių situacijų jau yra pasitaikę organų donorystės srityje: iki šiol smegenų mirtis konstatuota vos 7 donoro kortelės turėtojams ir dviejų mirusiųjų artimieji prieštaravo organų donorystei ir organai nebuvo paimti.
Pabrėžiama, kad teisinio pagrindo užginčyti tokią valią nėra, bet vadovaujamasi bendrais etikos ir moralės principais.
„Asmens sutikimas donorystei po mirties yra įteisintas Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme. Tačiau visais smegenų mirties atvejais yra kalbamasi su mirusiojo artimaisiais dėl donorystės“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstam atsakyme.
Tokios tvarkos laikomasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, taip pat ir tose, kuriose yra numanomas sutikimo donorystei modelis: artimųjų valia yra gerbiama ir visada į ją atsižvelgiama.
„Juridiškai galioja asmens sutikimas, kurį žmogus pasirašo gerai apgalvojęs ir įforminęs tokį savo sprendimą. Tačiau artimiesiems kategoriškai prieštaraujant, klausoma artimųjų valios. Tai susiję su etiniais dalykais ir siekiant išvengti konfliktinių situacijų su artimaisiais ir donorystės idėjos menkinimo, įsiklausoma į artimųjų nuomonę. O recipientams, laukiantiems organo ar audinio transplantacijos, viltis sulaukti organo transplantacijos nutolsta“, – aiškino R. Pekarskienė.
Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai ragina pasakyti artimiesiems savo nuomonę dėl organų donorystės, taip pat ir apie sprendimą užpildyti sutikimą donoro kortelei gauti. Tokiu būdu artimieji bus supažindinti su tokiu sprendimu ir konfliktinių situacijų pavyks išvengti.