Ingrida Šimonytė toliau tęsia premjerės pareigas: pasitikėjimas Seime patikrintas

„Sveikinu, mažumos Vyriausybė, nė 71 balso nesurinko“, – po balsavimo juokėsi Seimo narys Artūras Skardžius. 

Ir iš tiesų už I. Šimonytę balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 30 parlamentarų ir dar 25 politikai balsuodami susilaikė. Bet tiek užtenka, nes balsavusių „už“ vis tiek buvo daugiau nei susilaikiusių ar balsavusių „prieš“. 

Seimas antradienį balsavo dėl pasitikėjimo premjere I. Šimonyte, tad šia proga politikai pasakė viską, ką galvoja apie jos Vyriausybės veiklą nuo pat 2020 metų pradžios. Kaip visuomet, valdantieji save labiau gyrė, o opozicija kritikavo. 

Pirmasis kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas priminė, kad iki naujos Vyriausybės priesaikos po Seimo rinkimų liko 147 dienos. Be to, tam, kad būtų suformuota nauja Vyriausybė, turėtų susiformuoti alternatyvi valdančioji dauguma, o tokios horizonte nematyti. 

„Kitaip neįmanoma nieko padaryti, galima tik panirti į chaosą“, – sakė A. Vyšniauskas, pridurdamas, kad tikriausiai niekas šiuo metu chaoso valstybėje sukelti nenori.

„Ir apskritai, klausimas, ar reikia kokios nors alternatyvos šiai premjerei ir šiai Vyriausybei, nes kai pasižiūrime į nuveiktus darbus, tai jų yra labai labai daug“, – pridūrė konservatorius. 

Nuveiktų darbų pavyzdžiais A. Vyšniauskas įvardijo gynybos biudžeto padidinimą, susitarimą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, „Rheinmetall“ investicijas Lietuvoje, Lietuvos kariuomenės vystymosi vizijos nubrėžimą, hibridinės atakos sustabdymą iš Baltarusijos, fizinio barjero pastatymą prie sienos, proveržį energetikos srityje. Politikas priminė ir ekonomikos augimą, viešųjų paslaugų plėtrą, negalios reformą, minimalios algos augimą. „Kur bebūtum, kur bežiūrėtum, visur padaryta daug“, – aiškino A. Vyšniauskas. 

Norkienė: Lietuvą pavyko suskaidyti ne į dvi, o penkias dalis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė kalbėjo visai kitaip, nes valstiečiai žalieji dirba opozicijoje ir į I. Šimonytės Vyriausybės darbus žvelgia kritiškai. Pasak politikės, po 2020 metų rinkimų I. Šimonytės susiformavimą valstiečiai žalieji priėmė kaip rinkėjų valios išraišką ir pripažino, kad konservatoriams, Laisvės partijai ir Liberalų sąjūdžiui teko sunki dalia valdyti šalį labai sunkiu laikotarpiu, kai Rusija užpuolė Ukrainą, kai pasaulį krėtė koronaviruso pandemija, kilo energetikos kainų krizė, užplūdo nelegalūs migrantai. 

„Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, atlaidžiau žiūrėjome į jų suformuotos Vyriausybės ministrų kandidatūras, mažiau priekabiai narstėme jūsų Vyriausybės programos detales“, – aiškino A. Norkienė, pridurdama, kad neva valstiečiai žalieji stengėsi nekaišioti pagalių į ratus. 

„Deja, šiandien turime pripažinti, kad buvome patiklūs ir naivūs. Jums pavyko Lietuva suskaldyti, turbūt, ne į dvi, o į kokias penkias dalis. Šiandien jau ta pirmoji Lietuva yra tiek atitrūkusi nuo kitų Lietuvų, kad tai skirčiai panaikinti reikės dešimtmečio“, – sakė politikė. 

„Kalbant apie užsienio politiką pasauliui ir Europai, netgi mūsų artimiausiems kaimynams, strateginiams partneriams jūsų dėka esame neprognozuojami, šiek tiek isteriški, priešų ieškantys politikos pirmaklasiai“, – teigė A. Norkienė. 

Pasak A. Norkienės, valstiečiai žalieji nebalsuos už I. Šimonytės kandidatūrą, nors iki rinkimų liko tiek mažai laiko. 

Skvernelis juokėsi iš Vyšniausko pagyrų: „Pasidarė saldu“

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis juokėsi, kad norėjo pakalbėti su premjere I. Šimonyte, jai adresuoti keletą sakinių, bet šioji užima pagyrų klausymu iš A. Vyšniausko. Tuo metu, kai S. Skvernelis sakė šiuos žodžius, A. Vyšniauskas kaip tik sėdėjo prie I. Šimonytės ir jai kažką aiškino. „Pretendentė, matyt, užimta A. Vyšniausko pagyrų klausymu“, – juokėsi politikas. 

Pasak S. Skvernelio, Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas po prezidento rinkimų yra puiki galimybė kritiškai įsivertinti, kas pavyko, o kas nelabai. 

„Išklausius kolegą Andrių, natūralu, kad visiems pasidarė saldu, nes viskas buvo arba labai gerai, arba puikiai. Bet galėčiau pakartoti tą mėgstamą frazę, kurią dešinė pusė minėjo mano Vyriausybė metu, kad nepaisant visų Vyriausybės pastangų, vis tiek ekonomika auga, gyvenimas gerėja, o čia Vyriausybė ne prie ko. Visi mes esame prie ko ir dėl gerų sprendimų ir dėl blogų sprendimų, jie atsispindi kasdieniniame mūsų gyvenime“, – sakė S. Skvernelis. 

S. Skvernelis paprieštaravo, kad Lietuvoje neva plečiamos viešosios paslaugos, nes, jo teigimu, kaip tik daugelis viešųjų įstaigų yra optimizuojamos ir paslaugų spektras kaip tik traukiasi, ypač regionuose. Politiko teigimu, demokratai balsuodami susilaikys ir netrukdys Vyriausybės veiklai, nes iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sakė, kad socialdemokratai I. Šimonytę paremtų, jeigu ji kandidatuotų būti Vilniaus Respublikos premjere, tačiau kadangi ji toliau nori būti visos Lietuvos ministrė pirmininkė, tai opozicinė partija jos kandidatūrai pritarti negalės. Ji kalbėjo, kad dabartinė Vyriausybė Lietuvą padarė dviejų ar trijų greičių, o ypač neigiamas pasekmes pajuto regionai. 

Eugenijus Gentvilas dalį visuomenės pavadino chamais

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasisakė dvejopai. Viena vertus, jis parėmė I. Šimonytės kandidatūrą, bet kartu labai aiškiai įvardijo visas premjerės padarytas klaidas, tarp kurių buvo ir prieš metus visus nustebinęs grasinimas atsistatydinti, jeigu Seimas nesutiks pasileisti reaguodamas į „čekučių skandalą“.

„Pagarba visiems, kurie atiduoda pastangas, intelektinį potencialą, laiką, laisvalaikį. Ir pagarba šiuo atveju I. Šimonytei, paaukojusiai valstybės reikalams labai daug savo asmeninių visų gėrybių, kurias galėjo pasiimti neatiduodama savęs valstybei. Ačiū ir S. Skverneliui, kuris užvedė ant šitos kalbos, už praėjusių ketverių metų kadenciją, ačiū Ingridai už šitą laikotarpį, kurį, tikiuosi, pavyks pratęsti iki šios Seimo kadencijos ir Vyriausybės įgaliojimų pabaigos. Ne kiekvienam lemta atlaikyti tuos sunkumus“, – sakė E. Gentvilas. 

„Aš visada sakau, kad nėra tų, kurie neklysta. Nebuvo taip, kad neklystų šita Vyriausybė, nebuvo taip, kad neklystų Ingrida. Aš sakyčiau, kad nesuvaldyta sankcijų dėl baltarusiškų trąšų krizė. 2021 metų gruodžio 8 diena, turėjo prasidėti rytas, kad nebevažiuoja „Belaruskalij“ vagonai, jie važiavo. Tai reikia pripažinti, kaip šitos Vyriausybės nesuvaldytą krizę, kuri, laimei, neturėjo kokių nors katastrofinių pasekmių, geopolitinių pasekmių Lietuvai. Manau, kaip nesusipratimą ir klaidą reiktų pripažinti pirmalaikių Seimo rinkimų ir šito Seimo paleidimo velniop iniciatyvą. Nevykusi iniciatyva. ne dėl to, kad negalima kalbėti apie tai, nedraudžiama kalbėti apie nieką, bet jeigu mes siekiame tikslo, siekiame kitaip“, – pridūrė E. Gentvilas.

Politikas priminė, kad kaip tik prieš metus, kai konservatoriai siekė paleisti Seimą, premjerė I. Šimonytė grasino atsistatydinti po NATO vadovų susitikimo Vilniuje, bet, galiausiai, savo grasinimo neįgyvendino ir pasakė, kad leido sau per daug. Tačiau E. Gentvilas, gana netikėtai, pagyrė I. Šimonytės komunikaciją, nes esą ji nesivelia į detales ir kalba apie esmę.

Anot Liberalų sąjūdžio politiko, kai Šeimų maršas kadencijos pradžioje reikalavo Vyriausybės atsistatydinimo, premjerė pasakė palaukti ketverius metus, ateis rinkimai ir išsirinksite kitus. Iš tiesų ji tokią frazę yra pasakiusi kalbėdama apie Žmogaus teisių reikalų komiteto pirmininką Vytautą Tomą Raskevičių, kurį dalis žmonių norėjo atstatydinti iš pareigų dėl to, kad jis ir Laisvės partija remia partnerystės idėją. Beje, ši frazė kaip tik yra prikišama I. Šimonytei kaip nepagarbos rinkėjams pavyzdys, nes premjeras šiaip ar anaip dirba visų Lietuvos piliečių naudai, o ne tik tiems, kurie už jį ar ją balsavo. 

„Galima tuo piktintis, bet atleiskite, ar su chamais reikia kitaip šnekėti? Ar prisimename, ką tie chamai kalbėjo apie tai, kad mes jūsų nerinkome, lauk, šitas Seimas nelegalus ir taip toliau. Tai Trumpiški argumentai Baltųjų rūmų šturmo metu. Aš esu už tą kietą, atvirą, sąžiningą, nebūtinai mandagią komunikaciją“, – sakė E. Gentvilas. 

Laisvės partijos frakcijos poziciją išsakė Kasparas Adomaitis, kuris teigė, jog laisviečiai pritars I. Šimonytės kandidatūrai, bet paprašė atblokuoti kai kuriuos įstatymus, kurie svarbūs verslui. Jis taip pat kritikavo konservatorius, kad kai kurie jų nariai susivienija su opozicija priima teisės aktus, nors pagal planą to neturėtų būti. Šiuo atveju buvo kalbama apie konservatorių Antaną Matulą ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, pagal kurias neleistinai lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gavusios sveikatos priežiūros įstaigos jas turės grąžinti.  

Prezidentas premjerės kandidatūrą pateikė žaibo greičiu

Primenama, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pateikė Seimui premjerės I. Šimonytės kandidatūrą po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, bet pateikimas buvo labai lakoniškas – vos vieno sakinio. Tai šiek tiek neįprasta, bet suprantama, nes premjerė I. Šimonytė per prezidento inauguraciją pasirinko apeiti tradiciją pasakyti kalbą prezidentui prisiekus antrai kadencijai. 

„Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84-ojo straipsnio 8-uoju punktu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Ačiū“, – tepasakė G. Nausėda ir išėjo iš Seimo salės. 

Kai prisiekęs pirmą kartą G. Nausėda 2019 metais liepos mėnesį pateikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą, prezidentas buvo tikrai išraiškingesnis. 

Seimo nariai po lakoniško pristatymo premjerei uždavė daugybę dalykinių klausimų, bet kai kurie buvo susiję ir su pastebėjimu, kad tarp premjerės ir prezidento yra perbėgusi jei ne juoda, tai labai tamsi katė. 

„Ką reiškia ta prezidento šypsenėlė, kaip jūs manote, pateikus jūsų kandidatūrą į premjeres?“, – klausė Seimo narys Artūras Skardžius. 

„Žėkit, skirtingai nuo jūsų, aš neleidžiu sau interpretuoti kitų šypsenėlių ar ieškoti kažkokių paslėptų prasmių ten, kur nėra mano darbas. Ir aš šito nedarysiu“, – atsakė jam I. Šimonytė. 

„Mandagumo atsistatydinimas“

Įvykus prezidento rinkimams ir prisiekus šalies vadovui, net jeigu tai tas pats asmuo, Vyriausybė grąžina įgaliojimus, o prezidentas paveda Vyriausybei laikinai eiti pareigas ir per 15 dienų pateikia Seimui įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą. 

Seimui pritarus, prezidentas iš naujo paskiria ministrą pirmininką. Kai premjerė pasitikrina pasitikėjimą Seime, toliau ji diskutuos su prezidentu dėl ministrų, ar jie visi gali toliau eiti pareigas. Neoficialiai kalbama, kad prezidento netenkina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir iš dalies energetikos ministro Dainiaus Kreivio darbas. 

Politikos užkulisiuose kalbama, kad K. Navicką galėtų pakeisti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, o A. Dulkį – arba Seimo narė Jurgita Sejonienė, arba Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, nors pastarojo santykiai su premjere nėra puikūs. 

Tačiau prašydamas keisti ministrus prezidentas turės būti atsargus, nes jeigu Vyriausybėje nuo kadencijos pradžios bus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė negalėtų gauti įgaliojimų veikti pagal seną programą, reiktų visą kabinetą performuoti iš naujo. O tai nelogiška likus tiek mažai laiko iki Seimo rinkimų spalio 13 dieną. 

Šiuo metu I. Šimonytės Vyriausybėje du kartus keitėsi švietimo mokslo ir sporto ministras, vieną kartą – socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat vieną kartą krašto apsaugos ministras. 

Iš viso Vyriausybėje dirba 14 ministrų plius premjeras, taigi jau dabar yra įvykę 4 keitimai, o dar 3 ministrų keitimas būtų „ant ribos“, bet įmanomas. Tačiau tai priklausys nuo prezidento ir premjerės diskusijų.