Nors moterų ant Lietuvos žemės tik keliais šimtais tūkstančių daugiau nei vyriškosios lyties atstovų, šios antrosios pusės ieško kur kas aktyviau ir originaliau nei vyriškiai. „Aklus“ pasimatymus keičia merginų organizuojamas „vaikinų turgus“.
Gerais norais pragaras grįstas
Vienoje interneto svetainėje sukurtos pokalbių temos pavadinimas nusako visus partnerių ieškančių merginų tikslus: „Merginos, kurios turit vienišus brolius, draugus, pažįstamus“. Kelios dešimtys aktyvių narių ir smalsuolių viena kitai ten siūlo simpatiškus giminaičius, bičiulius ar net buvusius vaikinus.
„Brolis nieko nežino, tačiau šiek tiek įtarinėja: klausia, kodėl visokios nepažįstamos panelės pradėjo rašinėti? O man juokinga, išsiduoti nenoriu“, – savo pastangas dėl brolio laimės aptaria viena dalyvių. Mergina prisipažino norinti jam padėti susirasti antrąją pusę, o turėdamas didesnį pasirinkimo ratą, giminaitis tikrai suras potencialią mylimąją.
Tačiau vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys abejoja gerų ketinimu pagrįstumu. „Be to asmens sutikimo publikuojama nuotrauka ar asmeniniai kontaktai pažeidžia jo teises, pasirinkimo galimybes. Juk kiekvienas mūsų pats nori būti už save atsakingas“, – teigė specialistas.
Nei viename diskusijų puslapyje kalbinta mergina nesutiko siekianti pakenkti artimajam. Kokios tikrosios šių tikslų priežastys?
Internetas duoda, internetas atima
„Į „aklus“ pasimatymus vaikščioju kelis metus – man tiesiog labai smalsu, ką sutiksiu. O bendravimas internetu man tik draugystės forma – lengviau randi draugų nei realybėje!“ – prisipažino viena kalbinta minėto forumo dalyvė.
Internetas niekad nepakeis realaus bendravimo, tereiktų atsirinkti, kokiais tikslai jį naudoti. Psichoterapeutas L. Slušnys sutiko, kad galimybė susipažinti, draugauti ar net per atstumą „gyventi“ naudojantis naujosiomis technologijomis asocializuoja, neskatina žmogaus stengtis dėl artimojo – abi pusės pasitenkina ypatingų pastangų nereikalaujančia internetine komunikacija.
„Realybėje mezgant pokalbį su žmogumi reikalingas pasitikėjimas savimi, ryžtas, atsakomybės jausmas prieš save ir kitą. Tuo tarpu internete to ne tik nesilaikoma, tačiau žmogiškosios ribos dažnai peržengiamos“, – komentavo psichoterapeutas.
Tad į internetines pažintis įnikę asmenys praranda suinteresuotumą patirti pirmojo pokalbio jaudulį – dėl nepasitikėjimo savimi, atstūmimo baimės ar siekio įsipareigoti kitam asmeniui.
Specialistas pritarė, kad žmonės atpranta nuo bendravimo akis į akį. Pagrindą susvetimėjimui suteikia galimybė už klaidas atsiprašyti trumpąja žinute, įspūdžius papasakoti ne išsamiu laišku, o trumpu „Skype“ pokalbiu apie tai, kas „čia ir dabar“, galiausiai emigravusių šeimų bendravimas elektroniniais laiškais, o ne gyvais pasimatymais. Užuot ieškojus tvirtumo, pasitenkinama „greitu“ produktu su trumpa perspektyva.
Meilė per atstumą
Įvardintomis baimėmis ir neryžtingais tikslais pagrįsti pirmieji bendravimo žingsniai byloja apie tokiais pačiais principais pagrįstą draugystę. Psichoterapeuto teigimu, šių dienų pasaulis jau pakoregavo santykių ir net šeimos modelį.
„Žmogus atpranta klausytis ir gilintis į artimo problemas – pamiršta esminius bendravimo principus“, – tikino L. Slušnys, pridūręs, jog šiam susvetimėjimui įtaką padarė globalaus pasaulio „privalumai“: galimybė bendrauti per atstumą, net ir esant skirtinguose pasaulio kraštuose.
Specialisto teigimu, dar neseniai netoliese ar bendrai gyvenant kelioms giminės kartoms požiūris į artimą, pagarba jam – mylimajam, vaikui ar senoliui – buvo formuojama automatiškai. Tuo tarpu intensyvios emigracijos laikotarpiu tėvai metų metus savo vaikus auklėja „Skype“, o poros jausmus palaiko trumposiomis žinutėmis.
„Nepakito nei moterų, nei vyrų lūkesčiai vienas kito atžvilgiu. Tačiau priemonės gerovei pasiekti supaprastėjo ir, kas be ko, suprastėjo. Manau, draugystė, šeimos supratimas yra pereinamojoje būsenoje – kiekvienas, paragavęs naujovių, anksčiau ar vėliau supras, kas brangiausia“, – tikino L.
Slušnys.
Moterims reikia riterio
Praeitų metų gyventojų statistika byloja, kad daugiau nei trečdalis vyriškos lyties atstovų yra nesusituokę, kuomet kas antra prie altoriaus amžinybei drauge pasižadėjusi pora suka skirtingais keliais. Kuris kaltas?
L. Slušnio nuomone, tokių priežasčių tektų ieškoti ne tautiniuose ar lyčių charakterių ypatumuose, tačiau šiuolaikinio gyvenimo siūlomuose išbandymuose. Moteris tapo medžiotoja, tačiau liko ta pačia jaukia namų židinio puoselėtoja. L. Slušnio teigimu, pakitę reikalavimai antrosioms pusėms, pasikeitęs šeimos institutas ar draugystės pagrindai byloja apie socialinius virsmus. Moterys tapo kur kas iniciatyvesnės: užuot laukusios savojo princo, šios žengia žingsnį pačios.
„Moterys gali pasakyti, kad dabartiniai vyrai silpni, nesugebantys apsaugoti moters. Tačiau pakitus lyčių socialiniams vaidmenims, vyrukai liko nustumti šiek tiek žemiau nei visad buvo“, – kalbėjo psichoterapeutas, pridūręs, kad dažnam nesugebėjimas susidoroti su pakitusia šeimynine situacija baigiasi alkoholizmu ar net savižudybe – šie rodikliai šalyje vieni ryškiausių tarp visų Europos Sąjungos narių.
