Artimiausią naktį tvyros rūkas
Dėl didelio susikaupusios drėgmės kiekio artimiausią naktį kils rūkas.
„Artimiausią naktį tvyros rūkas. Šiuo atveju, po lietingų dienų, ore yra daug drėgmės, priežeminiams sluoksniams vėstant vandens garai virsta vandens lašeliais, tie lašeliai, žinoma, mikroskopiniai ir juos mes matome kaip rūką. Kadangi bus rami naktis, vėjas to rūko neblaškys, tai bus geros sąlygoms rūkui susidaryti. Reiškinys kyla, nes oras naktį atvėsta ir vandens garai virsta vandens lašeliais”, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Dažnai rūkas kyla prie drėgnų vietų, tokių kaip ežerai, bet pastarosiomis dienomis lietus lijo visoje Lietuvoje, todėl drėgmės taip pat yra visur. „Esant vėjui tas rūkas yra išblaškomas vėjo. Šį kartą ne, nes lietus lijo visoje Lietuvoje, tai atitinkamai tos drėgmės perteklius yra visur, vadinasi rūkas susidarys daug kur, vietomis bus tirštas”, – kalba sinoptikas N. Šulija.
Rūkas dažniausiai tvyro Žemaitijoje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje per metus pasitaiko 41-105 rūko dienos. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, mažiausiai Rytų Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės-liepos mėnesiais (pačiame pajūryje liepą-rugsėjį), o dažniausiai spalį-gruodį. Pajūryje rūkai galimi pavasario pradžioje. Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4-6 valandos, o maksimaliai gali tvyroti net keletą parų.
„Rūkas gali susidaryti prie pelkių, ežerų, pievų, bet kurioje vietoje, kur yra daug drėgmės. Ten yra daugiau drėgmės, todėl prie tokių sąlygų, kai atšąla, kyla rūkas”, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Rūkas – vienas pavojingiausių reiškinių kelyje
Rūkas kyla ne tik kaimo vietovėse, tačiau ir miestuose, keliuose, todėl esant rūkui vairuotojams svarbu sumažinti greitį, elgtis atsakingai. Tamsiu paros metu, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
„Ne veltui saugaus eismo kelių eismo taisyklėse yra sąvoka, kas yra blogas matomumas, tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis, nei 300 metrų, netgi žiūrint į kelio parametrus, tai tas reiškinys, blogas matomumas, pas mus pasireiškia pakankamai dažnai, ne vien esant rūkui, stipriam lietui”, – mini Dmitrij Bial, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Svarbiausia matomumas bei kelio danga
Svarbu kelyje įvertinti matomumą, nevažiuoti greitai, jei jis yra prastas.
„Iš esmės, nuo meteorologinių sąlygų priklauso eismo sauga, eismo saugos situacija keliuose, jeigu yra vairuojama giedrą dieną tai natūralu, kad sąlygos yra pakankamai geros, geras matomumas, vairuotojas gali matyti aplinką, gali matyti, kas dedasi automobilių priekyje, gale, gali toli matyti, prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, prognozuoti kokia bus situacija, iš anksto imtis tam tikrų veiksmų, pasirinkti saugų greitį, pristabdyti iš anksto, manevruoti. Tai yra labai svarbu”, – mini D. Bial.
Esant kelyje reikia įvertinti kelio dangą, esant rūkui, galima tikėtis vandens pleišto ir kitų reiškinių.
„Po matomumo, svarbiausias tampa automobilio valdymas, tos subtilybės. Esant rūkui, ar palijus sukibimas su kelio danga pasidaro prastesnis, būna visokių reiškinių, akvaplaningo, vandens pleišto tarp kelio dangos ir padangos, reikėtų atsižvelgti į tai ir vairuoti pakankamai atsargiai, jeigu yra didelis vandnens kiekis ant važiuojamosios dalies, tai neužvažiuoti ant jų, kad automobilio nesumėtytų. Žinoma, reikėtų įvertinti ir sukibimą, prie to priderinti ir vairavimo sąlygas atitinkamas. Mažint greitį, vairuoti ne staigiai, tolygiai, pasirūpinti padangomis”, – klaba D. Bial.
Be matomumo bei kelio dangos įvertinimo svarbu ir pasirūpinti transporto priemonės technine būkle.
„Transporto priemonė visuomet turi būti techniškai tvarkinga. Jeigu tos padangos bus plikos, tai, laikui bėgant, jos nebegalės išstumti iš po automobilio to vandens kiekio, dėl to prastėja sukibimas su kelio danga, tai visus tuos dalykus reikia įvertinti”, – mini D. Bial.
