Nemažai sparnuočių jau yra išskridę į šiltuosius kraštus, o šiomis dienomis ilgam skrydžiui ruošiasi ir vieni didžiausių bei gražiausių paukščių Lietuvoje – pilkosios gervės.
„Gervė – mano mylimas paukštis. Kai aš ją matau, nesvarbu kur, ar vaikštinėja lauku, ar ji, išskleidusi savo didelius sparnus, skrenda, aš visada prisimenu, kad tai yra didžiulis laisvės pojūtis“, – kalbėjo vilnietė Birutė Karnickienė.
Žuvinto rezervate gervių rudeniop suskrenda keli šimtai. Jos nakvoja pelkėse, o anksti ryte išskrenda maitintis į laukus. Visgi, daugiausia šių sparnuočių galima pamatyti Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, Šakių raj.
„Vienoje iš Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos teritorijų, būtent Novaraisčio pelkėse, stebimos pačios didžiausios gervių sankaupos. – Kiek ten paukščių būna? – Ten priskaičiuojama ir 1000 sparnuočių“, – tikino direkcijos vadovas Paulius Čeponas.
Specialistai tvirtino, jog gervių populiacija pastaraisiais metais labai išaugo. Šiuo metu Lietuvoje gali būti apie 10 tūkst. perinčių porų. O prieš 50 metų šie paukščiai buvo beišnykstantys, sakė Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.
„Galima sakyti, yra įvykęs gervių populiacijos sprogimas. Kažkada gervės buvo labai saugomas paukštis, nes buvo labai retas, gyveno tiktai rezervatuose, pelkėse. Paskutinius 20 metų stebimas tik populiacijos gausėjimas“, – kalbėjo Regimantas Vabuolas.
Dabar pamatyti gerves nėra sudėtinga. Grakštūs ir išdidūs paukščiai vaikščioja pakelėmis ir laukais. O dar prieš dešimtmetį toks vaizdas prilygo kone stebuklui ir gerves galėjo stebėti tik ornitologai, kurie žinodavo, kur jos peri ar maitinasi.
„Dažniausiai matoma važiuojant automobiliu, pro langus, laukuose, ypač migracijos metu. Rudenį, kai būna jų sankaupos, tai iš tikrųjų yra labai įspūdingas renginys“, – tikino vilnietė Jūratė Sindžikaitė.
Specialistai sakė, kad dabar jų populiacija tokia didelė, kad net perėjimui vietų nebeužtenka: gervės renkasi neįprastas vietas ir suka lizdus. Be to, ir ūkininkai vis dažniau kalba apie jų daromą žalą pasėliams.
„Galbūt susigyveno su žmogumi, pradėjo mažiau jo vengti, išplito žemės ūkio laukai, maisto padaugėjo, vyko saugomų teritorijų plėtra, kur jos atrado ramybę. Vienos priežasties įvardinti negalima“, – svarstė R. Vabuolas.
Šiuo metu galima stebėti ne tik susibūriavusias gerves, bet ir pilkąsias žąsis. Jų vien Žuvinto rezervate dabar – tūkstančiai. Tiesa, jas irgi galima pamatyti tik anksti ryte ar į vakarą, kai pasimaitinę laukuose paukščiai grįžta nakvoti.
Gervės ir pilkosios žąsys į pietus patraukia, kai atšąla ir nebėra kuo maitintis. Ornitologai pastebi, kad nemažai migruojančių paukščių niekur nebeskrenda – žiemoja Lietuvoje. Čia nebe taip šalta, kaip anksčiau, ir maisto įmanoma rasti ištisus metus.
Vaizdų iš rezervato išvysti galite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
