Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako tiesiai šviesiai – alkoholis tikrai niekada nepadės pasveikti.
O didžiausią klaidą vartodami antibiotikus ar kitus vaistus žmonės daro manydami, kad gurkšnis kitas alkoholinio gėrimo tikrai nieko blogo nepadarys.
„Vartojant vaistus net nedidelis alkoholio kiekis kelia didelę riziką pakenkti kepenims. Tuomet apkrova kepenims iškart padidėja. Priverčiamos dirbti intensyviau jos skaido ne tik alkoholį. Taip pagreitėja ir vaisto skaidymas, todėl koks antibiotikas neveiks taip, kaip turėjo. Taigi vaistas greičiau suskyla ir nėra įsisavinimas“, – aiškino šeimos gydytoja.
Sąveikos gali sukelti ir komą
Antrindama jai Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Kasčiuškevičiūtė pabrėžė,kad galbūt nebūtinai visais atvejais alkoholio žala vartojant vaistus bus negrįžtamai didelė, tačiau tuo rizikuoti tikrai nevertėtų.
„Pirmiausia reiktų suprasti, kad alkoholis yra farmakologiškai aktyvi medžiaga ir kaip bet koks vaistas – nuo skausmo ar antibiotikas – veikia tam tikrus receptorius organizme. Ir įprastas standartinis alkoholio vienetas, pavyzdžiui, taurė vyno, jau turi poveikį organizmui.
Kitas dalykas, žinome, kad sąveikaudami vieni su kitais vaistai gali keiti keisti jų poveikį – tiek stiprinti nepageidaujamą, tiek mažinti jo veiksmingumą. Taigi su alkoholiu yra lygiai taip pat. Tai nebūtinai reiškia, kad tikrai atsitiks kažkas blogiau sumaišius vaistus ir alkoholį nei vartojant vieną alkoholį. Tačiau jeigu 9 iš 10 atvejų neatsitiks nieko, tai vienas atvejis gali baigtis rimtomis komplikacijomis – širdies ritmo sutrikimu ar netgi koma. Matyt, nė vienas nenorėtų būti tas vienas, kuriam nutinka blogiausi dalykai“, – pastebėjo gydytoja.
Jo steigimu, bene dažniausiai pasitaikanti neigiama reakcija yra širdies ritmo sutrikimai, nes trinka elektrolitų balansas. Paklausta, kas konkrečiai nutinka organizme, kai maišomi vaistai ir alkoholis, farmakologė aiškino paprastai.
„Yra keletas sąveikų mechanizmų. Taip, vienu atveju tai gali suprastinti vaistų veikimą, bet visgi dažnai būna priešingai – padidėja vartojamo vaisto nepageidaujamos reakcijos. Taip yra, kad alkoholis slopina vieną tokį fermentą, kuris metabolizuoja kitus vaistus ir paverčia juos neaktyviais.
Taigi kada yra vartojamas alkoholis, vaisto virtimas neaktyviomis molekulėmis suprastėja, o tai reiškia, kad turime didesnę aktyvaus vaisto koncentraciją. Dažniausiai pasitaikančios tokios sąveikos pavyzdys būtų alkoholio ir krešėjimą mažinančių vaistų derinys.
Tuomet kraujo krešumas ypač sumažėja ir atsiranda kraujavimo, ypač iš virškinamojo trakto, pavojus. Nors čia daugiau kalbame apie nedidelius alkoholio kiekius, bet jei yra lėtinis alkoholizmas ir vartojami krešėjimą mažinantys vaistai, tuomet poveikis gali būti visai priešingas, metabolizmas didėja ir vaistas tokiu atveju gali neveikti“, – aiškino S. Kasčiuškevičiūtė.
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas dažnai vartojamas vaistų grupes, kurių maišymas su alkoholiniais gėrimais gali atsieiti brangią sveikatos kainą.
Kaip organizmą veikia alkoholis daugeliui turbūt yra gerai žinoma – slopinama centrinė nervų sistema, lėtėja kalba, sprendimų priėmimas, trinka eisena, koordinacija.
Yra vaistų grupės, kurios kaip ir alkoholis veikia tuos pačius receptorius ir slopina centrinę nervų sistemą. Pavyzdžiui, kartu su alkoholiu vartojant raminamuosius, migdomuosius vaistus galima prieiti prie to, kad žmogus atsidurs komoje. Gydytojos teigimu, čia aktualu kalbėti ir apie dar vienus itin dažnai vartojamus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
„Vadinamieji vaistai nuo skausmo irgi yra metabolizuojami to fermento, kurį slopina alkoholis. O tai vėl didina nepageidaujamų reakcijų riziką. Dažniausiai tai – kraujavimas iš virškinamojo trakto, taip pat didėja miokardo infarkto, insulto rizika, gali būti pažeidžiama inkstų funkcija“, – vardijo S. Kasčiuškevičiūtė.
Riziką didina ne tik alkoholis
Tačiau kartu gydytojai skuba įspėti – ne tik kartu su vaistais vartojamas alkoholis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Ne vienas produktas neturėtų būti vartojamas ypač užsigeriant vaistus.
„Taip, yra ir maisto produktų, kurių nereikėtų vartoti kartu su vaistais. Tai dažniausiai yra pažymima ir vaisto apraše. Veikia tiek vaisių sultys, pienas. Norint vartoti šiuos skysčius turėtų praeiti bent pora valandų po vaisto suvartojimo“, – įspėjo J. Dūdienė.
S. Kasčiuškevičiūtė atkreipė dėmesį, kad ypač atidiems reikėtų būti greipfrutų ar jų sulčių mėgėjams.
„Tai yra vienas produktų, kuris slopina vieną iš fermentų, kuris metabolizuoja vaistus. Ypač su greipfrutų sultimis „nedraugauja“ vaistai nuo aritmijos, kraujo krešumui mažinti skirti medikamentai, cholesterolį mažinantys vaistai, kai kurie antibiotikai. Kiek tų sulčių reiktų išgerti? Sakoma, kad riziką jau didina pusė ar visa stiklinė sulčių arba vienas vaisius“, – pastebėjo pašnekovė.
