Kauno technologijos universitete siūloma 20 gretutinės krypties studijų programų, pradedant nuo matematikos, fizikos, informatikos ir baigiant medijų filosofija ar marketingu. Kasmet į darbo rinką išleidžiama 150 absolventų, įgijusių šį papildomą kvalifikacinį laipsnį. Apie gretutinių studijų perspektyvas pasikalbėti sutiko KTU Studijų organizavimo departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė.
Pasakodama apie gretutines studijas pašnekovė pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra papildomos žinios, kurios vėliau padeda darbe. Toks studentas išsiskiria darbo rinkoje, nes jo išsilavinimas yra platesnis, dažnai tarpdisciplininis. Darbo rinkos atstovai ypač pabrėžia, kad jiems nebeužtenka siauros specializacijos darbuotojų. Turėdamas dvigubą laipsnį ir papildomai įgytas kompetencijas darbuotojas gali lengviau keisti savo darbo pobūdį, yra lankstesnis, platesnio mąstymo, pasižymi daugiadalykiu požiūriu į problemų sprendimą.
Kaip tai veikia?
Daugelis įsivaizduoja, kad tokios studijos reikalauja ypatingų gabumų ir daug streso sprendžiant galvosūkį, kaip visur suspėti. Visgi pašnekovė teigia, kad gretutines studijas gali rinktis visi pirmosios pakopos studentai, jeigu jų pasirinktoje studijų programoje yra numatyta tokia galimybė. Taip pat, šios programos derinamos prie pagrindinių studijų – todėl spėti įmanoma.
„Jokie specialūs reikalavimai norinčiam studijuoti gretutinės krypties studijų programą nėra keliami, o konkursinė eilė formuojama atsižvelgiant į studento svertinį vidurkį. Pirmiausia studento pasirinktoje studijų programoje turi būti numatyta galimybė įgyti dvigubą bakalauro laipsnį. Jeigu programoje tokia galimybė numatyta, tuomet paprastai studentas renkasi iš nemažo gretutinių studijų programų sąrašo, kuris sudaromas atsižvelgiant į pagrindinės programos tikslus ir studijų rezultatus.
Tuo atveju, kai studijų programoje nenumatyta gretutinių studijų galimybė, tačiau studentas nori įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, jis vis tiek gali kreiptis į fakultetą, kuris vykdo gretutinės krypties studijas. Dažnai galimybės įgyti šį papildomą kvalifikacinį laipsnį vis vien sudaromos. Tokiu atveju, studentas turės mokėti nustatytą studijų mokestį,“ – sako KTU studijų organizavimo departamento direktorė.
Studijų krūvis išlieka toks pat
Pasidomėjus, kiek papildomo mokymosi krūvio prisideda gretutinių studijų metu paaiškėjo, kad kreditų skaičius išlieka toks pat kaip ir paprastas bakalauro studijas pasirinkusiems. Svarbiausia, kad gretutinės studijų krypties dalykai sudarytų mažiausiai ketvirtadalį viso studijų krūvio.
„Studentas, baigęs tokio tipo studijas, įgyja dvigubą – pagrindinės ir gretutinės studijų krypčių – bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Gretutinės studijų krypties kvalifikacinį laipsnį studentas įgyja tuomet, kai sėkmingai išklauso ne mažiau kaip 60 kreditų apimties minimalius kitos studijų programos krypties dalykus. Nuolatinę ketverių metų studijų programą sudaro 240 kreditų, iš kurių 60 kreditų studentas gali skirti gretutinėms studijoms. Bakalauro baigiamąjį projektą studentas gali rengti bendrą, integruodamas abiejų studijų krypčių žinias.
Be abejo, kad studentas suspėtų studijuoti dvejose skirtingose kryptyse, jis privalo išmokti planuoti savo laiką, būti atsakingas, kartais gali tekti ir šiek tiek intensyviau mokytis, kadangi sunkiau suderinti paskaitų ar egzaminų tvarkaraštį,“ – pabrėžia Kristina Ukvalbergienė.
Renkantis galimybės neribojamos
Pašnekovė pateikia pavyzdžius kaip gretutinės studijos gali papildyti pagrindinės krypties studijų programos tikslus arba, atvirkščiai, suteikti visai kitos krypties išsilavinimą, ir pabrėžia, kad tokias kompetencijas labai vertina darbdaviai:
„KTU studijuojant socialinę pedagogiką papildomai galima studijuoti ir psichologiją arba studijuojant informatiką pasirinkti matematikos gretutines studijas. Tai viena kitą puikiai papildančios programos. Tokiu atveju, studentas įgyja gilesnes žinias savo srityje. Priešingas pavyzdys, kai studijuodamas fiziką studentas papildomai įgyja ekonomikos ar rinkodaros žinių. Tai leidžia praplėsti savo žinias. Specialistas su tarpdisciplininėmis žiniomis darbe dažniau bandys inovatyvesnius kelius, tokiu būdu prisidėdamas prie inovacijų ir aukštesnės vertės organizacijai kūrimo.“
