Iš Briuselio milijardų, skirtų transporto koridoriaus „Rytai–Vakarai“ projektams, trokšta pasipelnyti ir tarptautinės kompanijos, ir vos kelis arus turintys valstiečiai
Politikus, anksčiau užėmusius aukštus postus, gąsdina valdžių kaita. Jie baiminasi, kad bus į šoną nustumti nuo infrastruktūros projektų dabartiniai rangovai, o jų vietas užims kitos įmonės, artimesnės naujai valdžiai. Vien į Susisiekimo ministerijos žinioje esantį „Rytų–Vakarų“ transporto koridorių investicija siekia 3,8 milijardo litų.
Buvęs vadovas įžvelgia pavojų
Europos Sąjungos transporto koridoriai apima krovinių gabenimo vandens keliais, automagistralėmis ir geležinkeliu sistemą. Šie koridoriai ES erdvę išraižo įvairiomis kryptimis, o kai kuriems jų skiriamas ypatingas dėmesys, plečiant ir gerinant infrastruktūrą (logistikos centrai, uostai, geležinkeliai ir kt.).
Lietuvą kertantis transporto koridorius „Rytai-Vakarai“ (East–West Transport Corridor) yra išskirtas kaip „žaliasis transporto koridorius“, skatinantis draugišką aplinkai transporto mazgų plėtrą iš Rytų į Vakarus ir kertantis Baltijos jūrą. Vyriausybė 2009 m. spalio 28 d. pripažino šį koridorių, kuriam suteiktas IX B kodas, valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Šis koridorius apima ne tik magistralę „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“, bet ir Klaipėdos uostą, sukuriantį apie 18 mlrd. litų BVP bei geležinkelį.
Iš Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų pasitraukęs ir Seime pradėjęs dirbti Eugenijus Gentvilas baiminasi, jog naujoji valdžia gali kėsintis į kai kuriuos projektus bei proteguoti įmones, įgyvendinančias infrastruktūros plėtrą „Rytų–Vakarų“ koridoriuje.
„Per Lietuvą einančiam transporto koridoriui skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Tai automagistralė, uosto farvateris, kurie aptarnauja tą devintąjį koridorių“, – aiškino E. Gentvilas.
Bendra valstybės ir ES biudžetų investicija į šį koridorių 2007–2013 m. sieks iš viso 3,8 mlrd. litų. Panašią sumą numatoma skirti ir 2014–2020 metais, bet tikslūs skaičiai paaiškės tuomet, kai ES šalys galutinai susitars dėl bendrijos biudžeto.
Įžvelgia protekcijų galimybę
Pasak E. Gentvilo, konkurencijos sumažėjimas kelia didžiausią nerimą.
„Jei iki man ateinant vadovauti Klaipėdos uoste dėl konkursų varžydavosi vidutiniškai 2 įmonės, tai per mano vadovavimo laikotarpį konkursuose dalyvaudavo vidutiniškai 6 įmonės“, – akcentavo E. Gentvilas.
Be to, pasak E. Gentvilo, anksčiau konkursus laimėdavo išimtinai 4 įmonės, susijusios tų pačių asmenų ryšiais. Paprašytas patikslinti, ką turįs galvoje, E. Gentvilas įvardijo statybos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.
„Ji buvo pirminė kompanija, iš kurios atsirado UAB „Hidrostatyba“, o šios savininkai įsigijo UAB „Lokys“. Kiti vadovai, išėję iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ tapo UAB „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ bendrasavininkais“, – sakė E. Gentvilas. Prieš trejus metus E. Gentvilas uostą vadino „auksine višta“, aplink kurią sukasi daugybė interesų.
„Projektams finansavimą, aišku, gaudavo Susisiekimo ministerija, o uosto direkcija skelbdavo konkursus, – šiandien sako E. Gentvilas. – Didžiausiu savo laimėjimu laikyčiau tai, kad į konkurenciją dėl atskirų projektų įsijungė danai, vokiečiai, latviai, estai, nors anksčiau dirbdavo tik lietuviai“.
Traukdamasis iš Klaipėdos uosto vadovo posto E. Gentvilas tikino, kad „formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepriimtina“.
Jis neslėpė, kad trauktis jį privertė politinė situacija, nes naujasis Susisiekimo ministerijos vadovas Klaipėdos uosto direktoriaus kėdėje veikiausiai norės matyti kitą žmogų. Didelė tikimybė, kad susisiekimo ministru bus paskirtas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Traukdamasis iš posto E. Gentvilas gavo 37,7 tūkst. Lt išeitinę išmoką.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos – tyla
„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriuje Lietuvoje jau arba dar bus įgyvendinti iš viso 28 projektai. Bendra projektų vertė siekia nei daug, nei mažai – 3,8 milijardo litų, o iš jų 3,2 mlrd. Lt sudaro ES fondų pinigai.
Vienas stambiausių projektų – automagistralės „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ keliui atnaujinti, estakadoms statyti. Bendra šiai magistralei skirtų šešių projektų vertė siekia beveik 660 mln. litų.
Geležinkelio ruožui „Vilnius–Kaunas“ rekonstruoti, kad traukiniai galėtų važiuoti iki 160 km/val. greičiu, numatyta 305 mln. litų. Vien su Klaipėdos uostu susijusių projektų finansinė vertė siekia per 70 mln. Lt.
Kodėl dėl valdžių kaitos taip pergyvena E. Gentvilas irgi nesunku nuspėti. Kai „Rytų–Vakarų“ transporto koridorių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paskelbė valstybinės svarbos ekonominiu projektu, buvo atvertas kelias žemės sklypus, susikoncentravusius ties svarbiausiomis transporto arterijomis, ne tik paimti visuomenės poreikiams, bet ir išnuomoti valstybės žemę ne aukciono tvarka.
Kiek žemės sklypų be jokių aukcionų jau spėta išparceliuoti, Nacionalinė žemės tarnyba nesugebėjo atsakyti. Ar nebuvo padaryta jokių pažeidimų ir ar viskas vyko vadovaujantis įstatymais, veikiausiai turėtų pasidomėti naujoji Susisiekimo ministerijos valdžia ar net Valstybės kontrolė.
Projektus stabdo savininkų godumas
Susisiekimo ministro patarėjo pareigas laikinai einantis Martynas Čerkauskas negalėjo pasakyti. „Šiuo metu teismuose yra 3 bylos. Jose valstybę atstovauja Lietuvos automobilių kelių direkcija, bet procesų buvo ir daugiau“, – paaiškino M. Čerkauskas.
Kiek tiksliai sklypų jau paimta visuomenės poreikiams, M. Čerkauskas negalėjo pasakyti. Jis tik nurodė teisme vykstančius procesus. Taip magistralėje „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ ties Grigiškėmis (Vilniaus r.) sklypų savininkai už 40 arų plotą reikalauja iki triskart didesnės sumos, nei sklypai verti. Panaši istorija susiklostė ir ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.), ir Trakų rajone, netoli Stirnių už „Tvirtovės“ restorano.
Į susisiekimo ministro postą pretenduojantis Rimantas Sinkevičius sakė, jog už visuomenės poreikiams paimamą žemę valstybė žemės savininkams atlygins teisinga kaina.
„Nenormalu, kai žemės savininkai už žemės ūkio paskirties hektarą reikalauja 1 mln. litų, bet kai paklausi, kiek savininkas už tą žemę sumokėjo žemės mokesčio, pasirodo, jog tas hektaras vertas 1000 ar 2000 litų“, – tikino R. Sinkevičius. Atsisakys Marvelės prieplaukos
Paklaustas, kokios pozicijos Susisiekimo ministerija, jei jis bus paskirtas ministru, laikysis „Rytų–Vakarų“ transporto koridoriaus atžvilgiu, R. Sinkevičius pabrėžė, jog projektai nebus stabdomi.
„Tai valstybės prestižo reikalas, kad per tą transporto koridorių krovinių srautai tik didėtų, bet visas kalbas, neva nauja valdžia kažką ims proteguoti, laikau nepagrįstu politikavimu“, – akcentavo R. Sinkevičius.
Vis dėlto R. Sinkevičius atskleidė, jog tam tikrų veiksmų bus imtasi.
„Manęs visiškai netenkina ES lėšų panaudojimas Susisiekimo ministerijos žinioje esantiems projektams. Šių lėšų panaudojimas kol kas siekia tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. Ir nors kai kurie projektai jau panaudojo iki 80 proc. ES pinigų (ir tai neblogas rezultatas), vis dėlto yra projektų, kur procentinė išraiška siekia „nulį“. Tai nepriimtina“, – teigė R. Sinkevičius.
Jis taip pat planuoja ir peržiūrėti kai kurių projektų pagrįstumą. Ketinama visiškai atsisakyti prieplaukos Nemune statybos ties Kaunu.
„Ta prieplauka suplanuota prie Marvelės, kur veikia Kauno miesto biologiniai valymo įrenginiai, nuo kurių sklinda nemalonus dvokas. Jau ir žmonės juokauja, kad tai bus ne Marvelės, o Smarvelės prieplauka. Jei norime vystyti turizmą, tai leiskite paklausti, ką tie turistai galvos, susidūrę su nemaloniu dvoku“, – retoriškai klausė R. Sinkevičius.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, jog didžiausias prioritetas iš visų projektų bus teikiamas Klaipėdos uosto gilinimo darbams, nes jie būtini suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Minėti darbai kainuos apie 200 mln. Lt.
Transporto indėlis į BVP –18 mlrd. litų
„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriui plėtoti 2009 m. tarptautiniai partneriai įsteigė asociaciją EWTC II.
Minėtos asociacijos prezidentu yra išrinktas laikinojo premjero A. Kubiliaus patarėjas Algirdas Šakalys. Panašu, kad ši asociacija labiau rūpinasi iniciatyvomis, siekiančiomis gauti ES finansavimą iš 2014–2020 m. bendrijos biudžeto.
„Asociacija apjungia partnerius iš 13 šalių, kuriose yra iš viso 37 konkretūs subjektai“, – aiškino A. Šakalys.
Pasak jo, transporto koridorių sistema visoje Europoje sukurta tam, kad palengvintų krovinių gabenimą iš Azijos į Vakarų Europą, tačiau šio tikslo kol kas nėra pavykę niekam pasiekti.
„Iki šios dienos buvo mėginta net 18 kartų sukurti tam tikrą sistemą, kuri užtikrintų kaip įmanoma spartesnį krovinių pergabenimą, tarkime, iš Kinijos į pietų Prancūziją, bet visi mėginimai buvo nesėkmingi“, – kalbėjo A. Šakalys.
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad krovinių gabenimo srautai tarp Azijos ir Europos yra rekordiniai. 2010 m. į Europą buvo pergabenta krovinių už 552 milijardus eurų. Skandinavijos šalims ir Lietuvai iš šios sumos teko tik 2,3 proc. Tačiau net ir šie skaičiai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas sukuria 5 proc. Lietuvos BVP, o visa šalies transporto sistema – apie 18 mlrd. Lt.
A.Šakalys viliasi, jog EWTC rinkos dalis iki 2030 m. padidės iki 5 proc., o 2050 m. – iki 10 proc.
