Buvęs policijos pareigūnas dar pernai metais naujienų portalui tv3.lt dalinosi savo kūrybinėmis idėjomis ir pasiektais laimėjimais.
Jo puoselėjamas „Debesų sodas“ buvo įvertintas gražiausiu daugiabučių gėlynu Lietuvoje kelis metus iš eilės – 2015, 2016, o praėjusiais metais Gintautas sulaukė ir dar vieno pripažinimo. 2022 metais „Debesų sodas“ laimėjo gražiausio privataus kiemo Lietuvoje konkursą!
Šiemet susisiekus su G. Šimkumi kalbėjomės apie tai, kaip vyras ruošiasi artėjančiam augalų žydėjimo sezonui bei kokie darbai jo laukia „Debesų sode“. Na, o kaip teigia jis pats, sode – krūva reikalų.
Patirtis išmokė nebesidairyti
Paklaustas, kaip spėja viską sužiūrėti ir kiek laiko tenka skirti sodo puoselėjimui, pašnekovas pasakoja, kad aplink augalus jis gali vaikščioti kone kasdien nuo pat ryto iki vakaro, taip surandant priežastį, kodėl reikia prie jų prisiliesti.
Tačiau vyras atvirauja, kad šiuo metu daugiau dėmesio jis skiria konsultacijoms, o „Debesų sodo“ kūrybai atsiduoda tada, kai meta sau iššūkį:
„Kadangi beveik kasdien laiką leidžiu svetimose erdvėse, soduose ir gėlynuose, konsultuodamas, savanoriaudamas ar kitaip pagelbėdamas jų šeimininkams, prisilietimams prie „Debesų sodo“ augalų nelieka daug laiko. Gelbsti dalyvavimas konkursuose. Pareikšdamas norą sudalyvauti vertame dėmesio konkurse tarsi įmetu save į vandenyno vidurį ir, nenorėdamas nuskęsti, kuriu laimėjimą.“
Be to, nors prižiūrimas želdinių plotas ir nėra didelis, augalų kiekis – ribotas ir atrodo, kad didelės priežiūros nereikalaujama, tačiau šiuo metu darbų lauke po žiemos, visgi, susikaupę nemažai. G. Šimkus sako, kad per 30 kūrybiškų ieškojimų metų, jis išmoko sodą formuoti taip, kad dirbti jį prižiūrint reikėtų minimaliai.
„Paklotė užmulčiuota įvairiu mulčiu, žvirgždu bei skalda ten, kur nėra dengiančiųjų augalų – čiobrelių, šilokų, aubrečių, flioksų... Jeigu ir išdygsta viena kita piktžolė, jas lengva pašalinti. Šiuo metu augalai jau išgenėti, išvalyti, patręšti ir prilaistyti“, – sako jis.
Gintautas sako, kad kiekvieną kartą atėjus pavasariui jis specialiai nieko neplanuoja ar negalvoja, ką ir kaip sodins.
Jis tikina, kad „Debesų sodo“ puoselėjama erdvė yra jau beveik perpildyta augalais ir rinktiniais akmenimis, todėl dabar pagrindinis vyro uždavinys – stebėti, kad augalai nesiplėstų per daug ir neužgožtų vieni kitų arba, kaip sako jis pats „neatimtų vieni iš kitų vietos po saule“.
„Viena kalninė pušis kelis metus labai gražiai pati formavosi, augdama prie šaligatvio. Šiemet supratau, kad pražiopsojau jos šakų plitimo į šalis stabdymo momentą. Todėl atsirado būtinumas pašalinti dalį šakų, o likusias, virvelių pagalba, sukelti į viršų. Tokiu būdu kalninė pušis tapo beveik glaustašake. Kai kuriems žmonėms tokie mano veiksmai – medžio kankinimas, tačiau jie šiuo metu buvo neišvengiamai būtini“, – pasakoja Gintautas.
Nors mados augalų pasaulyje vis keičiasi, tačiau G. Šimkus sako jų nesivaikantis. Jo pagrindinis kūrybinis braižas yra toks, kad „Debesų sode“ visi parinkti augalai atrodytų ir būtų formuojami tarsi debesys.
„Priminsiu, kad terminas „NIWAKI“ reiškia sodo medis, o „KARIKOMI“ – debesų medis. Tai yra augalų formavimo stilius, menas, kai jų laja formuojama apvali, ovali arba plokščia, asimetriškais kauburiais, primenančiais visų rūšių debesų formas.
Spalvų įvairovė sukelia vizualinį triukšmą, bet trys raudonos ar geltonos spalvos tulpės, pražydusios visžalių augalų dovanojamame žalios spalvos fone, atrodo kaip stebuklas. Tokie augalai, kurie tampa akcentu, keičia vienas kitą, periodiškai žydėdami specialiai jiems parinktose sodo vietose“, – paaiškina jis.
Praeivių įvertinimas ir žavesys
Paklaustas, ar „Debesų sode“ karaliauja jis vienas, ar kartais tenka prisitaikyti ir prie daugiabutyje gyvenančių kaimynų norų, Gintautas nusišypso: „Vadas turi būti vienas, kaip ir vaiko auklė.“
Pašnekovas sako, kad daugiau nei 30 metų namo savininkų bendrijai priskirtoje teritorijoje ir erdvėje aplink jo šeimos butą, esantį kraštinėje pietinėje namo pusėje, jis tvarkosi vienas pats.
Taip jis išreiškia savo vidinį pasaulį išorėje. Be to, kartais į talką ateina žmona, o esančią aplinkui žolę pjauna namo savininkų bendrijos samdomas žmogus.
„Niekas iš kaimynų jokių pretenzijų nei pageidavimų nereiškia. Dėl to galima manyti, kad visi yra viskuo patenkinti. Gal dėl to, kad mano puoselėjamas „Debesų sodas“ laimėjo jau visą eilę gražiausiai tvarkomos aplinkos, gražiausio gėlyno įvairius konkursus, organizuotus ne tik Panevėžyje, bet ir visos šalies mastu.
Mėgstu pajuokauti, kad gimiau Žemaitijoje, Kelmės rajone, o nuo devynerių metų amžiaus gyvenu Aukštaitijos sostinėje. Tad, kad aukštaičiai neskriaustų žemaičio, miestą puošiu gražiausių Lietuvoje vardus laiminčiais sodais ir gėlynais (juokiasi). Ir aš laimingas, dalyvaudamas šiame procese, ir aukštaičiai patenkinti“, – nusišypso pasakodamas Gintautas Šimkus.
Įvertinimo sulaukia ne tik „Debesų sodas“, tačiau ir kiti globojami Gintauto sodai bei gėlynai. Kai kurie jų yra pelnę nuopelnus Panevėžio miesto savivaldybės organizuojamuose gražiausiai tvarkomos aplinkos konkursuose. Maža to, už puoselėjimą grožį G. Šimkus 2018 metais, Panevėžio miesto mero vadovaujamos komisijos, buvo išrinktas „Metų panevėžiečiu“.
Pasiteiravus, kas tuomet sukelia didžiausią įkvėpimą, kuris neišblėsta visus šiuos 30 metų, kuomet vyras puoselėja „Debesų sodą“, Gintautas sako:
„Džiaugsmo, nuostabos, susižavėjimo kupinos sodo lankytojų akys. Taip pat mano pasaulėžiūros požiūriu nepriekaištingas vaizdas pro buto langus, galimybė dalyvauti edukacijoje, dalinantis savo patirtimi ir idėjomis. Ir žinoma, dar viena galimybė realizuoti save, išreikšti savo vidinį pasaulį išorėje.“
Pasižvalgyti, kuo yra toks ypatingas „Debesų sodas“, kiekvieną dieną užsuka ne tik panevėžiečiai, bet ir miesto svečiai iš visos Lietuvos, užsienio, edukacinių ekskursijų dalyviai, apželdintojų amato besimokantys ir jų mokytojai, vaikų darželių auklėtojos su savo ugdytiniais. Gintautas šypsosi sakydamas, kad sulaukiamo dėmesio tikrai netrūksta.
Keli Gintauto patarimai
Kalbėdamas Gintautas kukliai pažymi, kad garsiai dalintis patarimais jam yra nedrąsu, kadangi jis nėra diplomuotas specialistas ar agronomas. Taip pat priduria, kad kalbant apie skirtingus sodo darbus, kiekvienas turi savas taisykles ir vienos nuomonės dažnai neranda net profesionalūs specialistai.
Vis dėlto, sutikęs pasidalinti keliomis įžvalgomis, pašnekovas sako, kad pavasarį jau reikėjo būtinai pasirūpinti medžių balinimu, sanitariniais ar formuojančiais medžių, gyvatvorių ir kitų augalų tankiomis šakomis genėjimais, valymais, purškimais nuo ligų ir gausiais laistymais.
Lygiai taip, kuomet atšilusi oro temperatūra nusistovėjo, buvo svarbu aprūpinti augalus pavasarinėmis, augimą skatinančiomis trąšomis. Pats pašnekovas sako šiemet skyręs laiko gausiam augalų laistymui, o tą daryti pataria ir kitiems. Nepamirškite, kad skirtingiems augalams, galioja ir skirtingos laistymo taisyklės.
„Pavasarį vienai paaugusiai tujai reikėtų 5 kibirų vandens. Žinoma, jeigu ji auga sausoje, neužmirkusioje žemėje. Galima sakyti, kad „Debesų sodo“ augalai auga sausoje nuokalnėje, todėl kai kuriuos iš jų būtina dažnokai ir gausiai laistyti. Net ir prieš lietų, kas žmonėms yra nesuprantama.
Kalbant apie laistymą ir žemaūgius vaismedžius, patariama juos laistyti gausiai, jeigu sausa žemė yra iš po žiemos ar visame perimetre po laja. Aukštaūgių vaismedžių laistyti nepatariama, ypač prie kamieno, kad nepradėtų pūti šaknys, nes drėgme medį aprūpinančios šaknys yra giliai žemėje ir išpiltas 10 litrų vandens kiekis jų nepasieks.
Taip tik pakenksite paviršiuje esančiai šaknų daliai. Žemaūgių vaismedžių šaknys yra labiau paviršiuje, todėl laistymas joms į naudą“, – pataria pašnekovas ir priduria, kad šiemet pats galės labiau atsikvėpti, kadangi į „Debesų sodo“ priežiūrą investavo ne tik daug laiko, tačiau ir lėšų, tad šiemet yra viskas paprasčiau.
