Dėl gimdymo metu, kaip įtariama, įvykusios gimdymo komplikacijos – embolijos vaisiaus vandenimis gimdyvė paniro į komą, abu su naujagimiu skubiai išgabenti į Kauno klinikas.
Itin reta komplikacija
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką reiškia tokia gimdymo komplikacija ir ar tai – dažni atvejai Lietuvoje?
Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos valdybos nario profesoriaus Mindaugo Kliučinsko, embolija vaisiaus vandenimis yra labai reta ir dažniausiai mirtina komplikacija, galinti įvykti nėštumo, gimdymo metu ir iš karto po gimdymo.
Įvairių autorių duomenimis dažnis svyruoja nuo 1 iš 40 000 iki 12 iš 100 000 gimdymų. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį turėjome penkis klinikinius atvejus, kuomet patvirtinta embolija vaisiaus vandenimis.
Vienas atvejis 2013m., du atvejai 2015 m. ir du atvejai šiais metais. Vertinant, kad per metus turime iki 25 000 gimdymų, galima teigti, kad mūsų šalyje ši komplikacija įvyksta vienai iš 40 000/50 000 gimdyvių arba vidutiniškai vieną kartą per dvejus metus.
Viena dažniausių mirties priežasčių
Kaip teigia gydytojas, embolija vaisiaus vandenimis yra viena iš dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių mirties priežasčių, iki 90 procentų atvejų baigiasi gimdyvės mirtimi: „Vaisiaus ar naujagimio mirtingumas priklauso nuo to kuriuo metu įvyksta embolija vaisiaus vandenimis.
Jei embolija įvyksta gimus naujagimiui, jam pavojus negresia. Embolijai įvykus nėštumo ar gimdymo metu, vaisius dažniausiai žūsta arba turi didelių sveikatos problemų dėl įvykusios smegenų hipoksijos, deguonies stygiaus.
Kalbant apie minėtus penkis atvejus Lietuvoje, tik vienu atveju moteris liko sveika ir po kelių metų sėkmingai išnešiojo bei pagimdė sveiką naujagimį. Tiesa, jai embolija vaisiaus vandenimis įvyko, kai buvo sužadintas gimdymas dėl žuvusio vaisiaus.“
Priežastys nėra žinomos
Gydytojas aptarė ir kitus atvejus – yra buvę trys mirties atvejai, kai gimdyvės mirė, o kitu atveju pacientė turi labai daug sunkių liekamųjų smegenų veiklos sutrikimų. Dviem atvejais ši komplikacija įvyko atliekant cezario pjūvio operaciją, užgimus naujagimiui.
Deja, bet iki šiol tikrosios priežastys, kodėl įvyksta ši komplikacija, nežinomos. Embolijos vaisiaus vandenimis metu vyksta pokyčiai, panašūs į sisteminį uždegiminio atsako sindromą ar anafilaksinį šoką:
„Patekus į motinos kraują vaisiaus vandenims ir jame esančioms dalelėms, vystosi uždegiminių mediatorių aktyvacija ir išryškėja kuri nors viena vyraujanti patofiziologinio mechanizmo forma: kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, atoninis masyvus kraujavimas, lydimas diseminuotos intravazalinės koaguliacijos (DIK) sindromo, anafilaksinis šokas arba sustoja širdies veikla.
Iki šiol nežinoma, kodėl vienoms moterims patekę vaisiaus vandenys nesukelia jokių, o kitoms įvyksta minėtos komplikacijos.“
Lemia net amžius
Pasiteiravus gydytojo, kokie pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys emboliją vaisiaus vandenimis, paaiškėjo, kad nors tikrieji rizikos veiksniai nėra žonomi, vis tik literatūros duomenimis ši komplikacija ištinka, kai nėščioji yra vyresnė nei 35 metų, atliekama cezario pjūvio operacija, yra placentos pirmeiga, priešlaikinis placentos atsidalijimas, gimdos ar gimdos kaklelio plyšimas, daug vaisiaus vandenų, eklampsija.
JAV nacionalinis registras skelbia, kad didelė dalis pacienčių, kurioms įvyko embolija vaisiaus vandenimis laukėsi vyriškosios lyties vaisiaus, gimdymo veikla buvo skatinama oksitocinu ir turėjo alergijos anamnezę.
Pasaulyje nacionaliniai registrai fiksuoja buvusius rizikos veiksnius embolijos vaisiaus vandenimis atvejais, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi, kad būtų galima prognozuoti ar numatyti baigtis.
