Portalui tv3.lt fotografė papasakojo, kaip kilo ši idėja ir kokių reakcijų sulaukė. Be to, pasidalino ir pirmųjų fotosesijų nuotraukomis. Internete ši idėja plinta žaibiškai – ja dalinasi ir žinomi žmonės.
Pirmoji herojė – močiutė
Vilnietė fotografė E. Laurinavičė yra dviejų sūnų mama, surengusi dvi asmenines parodas ir jau pastebėta VOGUE.it profesionalų. Moteris apie kilusią idėją, foto projektą Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo100-mečio proga pasakoja su džiaugsmu. Nors pirmoji mintis apie jį – kilo visiškai netikėtai.
„Viskas gimė spontaniškai, kai mūsų namuose lankėsi mano močiutė, vasarą švęsianti 90-metį. Pagalvojau, kaip norėtųsi įamžinti ją su savo vaikais, nes šis laikas jau yra aukso vertės. Ir kuomet nufotografavau mamą, darančią močiutei pedikiūrą, o šalia buvo įsitraukęs ir mano sūnus, man toptelėjo mintis apie kartų apjungimą“, – pasakojo Eglė.
Vos ne spontaniškai kilusi idėja nufotografuoti senelius, kurie būtų gimę 1918-1940 m. ir anūkus, gimusius jau po 1990 m. kovo 11 d., sulaukė didžiulio susidomėjimo ir palaikymo. Tai žmonės, kuriems tėvai pasakojo apie nepriklausomybę, kuriuos trėmė, kurie grįžo, kurie stovėjo prieš tankus Sausio 13-ąją, tai nauja karta, kuriai galbūt dar teks ginti Tėvynę.
Prie projekto jau prisijungė apie 15 šeimų, kuriose iš kartos į kartą buvo puoselėjama meilė Lietuvai. Idėjos autorė šeimas nori nufotografuoti jų kasdieninėje aplinkoje, be jokio specialaus pasiruošimo, siekdama atskleisti tarpusavio ryšį. Tuo pačiu, norima parodyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio minėjimo.
Visos šeimos tokios skirtingos ir unikalios: kas mezga, siuvinėja, kas domisi kulinarija, kas muzikuoja ar dainuoja, kuria įvairius rankdarbius, ar žaidžia stalo žaidimus, aktyviai sportuoja, kas tapo ir rašo, kad vaidina teatre, kas ragavo tremtinio duonos, ar visą gyvenimą paskyrė mokytojo profesijai ir t.t. Ir visi jie tai Lietuva!
Visos šeimos dovanų gaus po keletą nuotraukų, tuo pačiu sukurtas albumas bus simbolinė dovana Lietuvai. Tai žmonės, kuriems tėvai pasakojo apie nepriklausomybę, kuriuos trėmė, kurie grįžo, kurie stovėjo prieš tankus Sausio 13-ąją, tai nauja karta, kuriai galbūt dar teks ginti Tėvynę.
Fotografė sakė, kad sulaukė šeimų iš visos Lietuvos laiškų. Tačiau neturėdama galimybių aplankyti įvairius šalies kraštus, šį kartą ji apsiriboja Vilniaus kraštu.
Pamoka jaunoms kartoms
Legendinė diktorės, televizijos laidų vedėjos Laimos Kybartienės šeima bus viena iš tų, kurios dalyvaus projekte. Moteris pasakojo, kad jau dabar džiaugiasi šia idėja ir įamžintu prisiminimu.
„Gal lietuviai dar nėra pratę prie tokių idėjų, bet reikia pratinti branginti šeimą. Nes tai yra didžiausia vertybė žmogaus gyvenime. Žmogus be šeimos, be artimų, mylimų žmonių – problematiška asmenybė.
Lietuviai gal šiaip nepratę branginti savo prosenelių nuotraukų, todėl šis projektas kaip tik nuostabus, prasmingas dalykas. Jeigu parodysime pavyzdį, šeimą dar labiau iškelsime kaip vertybę, tai bus pamokymas“, – tikino L. Kybartienė.
Internete pasirodė ir kitokių nuomonių – esą, dirbtinės fotosesijos, primena senais laikais populiarias fotosesijas.
„Dirbtinė – juk reiškia kai nenori, per prievartą verčiama fotografuotis. Šiuo atveju, matyti kelias kartas vienoje vietoje – visada begalinis džiaugsmas. Ir jeigu žmonės sako, kad tai yra dirbtinis dalykas, tai patys jie savęs nevertina, nebrangina ir šeima jiems nėra vertybė. Bet ryšys tarp šeimos narių yra brangiausia vertybė ir ji negali būti dirbtinė“, – įsitikinus žinoma moteris.
Jos teigimu, normalu, kad gali skirtis šeimos narių nuomonės, bet meilė nuo to nesumažėja.
Visgi, pakankamai neretai tenka socialiniuose tinkluose matyti jaunų žmonių žinutes ir nuotraukas su seneliais ir kitais artimaisiais, tad atrodo, kad jaunimui malonu ir smagu dalintis tokiais kadrais su brangiais žmonėmis.
Istorija apie pirmąsias šeimas
Elena Didvalienė – 1928.05.01, gimė Rokiškyje, baigė Kazlų Rūdos mokyklą, įstojo į mokytojų seminariją Kaune, pirmąjį paskyrimą gavo į Šeštokų mokyklą. Su Liudviku Didvaliu susipažino 1950 m. Vartų kaime, kasdami bulves.
Elena metė bulvę Liudviką ir taip prasidėjo jų draugystė. Susilaukė trijų vaikų: Janinos, Valentino ir Laimos. Anūkų: Aušros, Audriaus, Giedriaus, Jurgio, Ievos ir Eglės, proanūkių Domantės, Rojaus, Leono, Juliaus ir Teodoro.
Madardas Šaltenis. Savanorio Kazimiero Šaltenio (Jurgio) sūnus. Gimęs 1927 balandžio 12 d. ir gyveno Ukmergės raj. Želvos miestelyje. Visada skuba visiems pasigirti, kad matė Antaną Smetoną. Tik deja nebepamena aplinkybių, ar prezidentas buvo atvykęs į miestelio šventę, ar į turgų. Prosenelis yra aistringas kortų ir šaškių lošėjas. Kuomet švenčia gimtadienį, mėgsta pabrėžti, kad jo šventė sutampa su kosmonautų diena.
Algirdas Šaltenis 1955 spalio 16 d. Dviejų duktrų tėvas, bei mylimiausias senelis, sugebėjęs perduoti patriotines vertybes. 1991 sausio 14 d. budėjo prie Parlamento. Kaip pats teigia – Skubėjom apginti tai, kas dar liko neužimta. Paskutinius kelerius metus, kartu su žmona, aktyviai keliauja po Lietuvą lankydamas dvarus ir pilis. Inga Gedgaudienė 1981 rugsėjo 28 d. Martyna Gedgaudaitė. Ankstukė gimė 2009 vasario 2 d. Tikra Z kartos atstovė. Visur jos pilna, nori viską išbandyti ir žodžio palauk nėra.
Monika (Dubauskaitė) Ulozienė 91 m. gimusi 1926.09.10. Užaugo Graužinių kaime, Molėtų raj. jauniausia 6-kių vaikų šeimoje 5 seserys ir 1 brolis. Dar du broliai mirė maži. Ištremta su tėvais į Sibirą Krasnojarsko sr. Irkutsko rajoną jauna mergina 23-jų metų. Grįžo po 7 metų tremties 1956 m. su vyru Pranu Ulozu ir apsigyveno jo tėviškėje Ignalinos raj. Bernotų kaime.
Su Pranu susipažino dar pakeliui į tremtį, važiavo tame pačiame vagone. Pranui iškart į akį krito simpatiška ilgakasė mergina. Pranas savamokslis smuikininkas, niekad nepaliekantis mėgstamo instrumento, jo skleidžiama jausminga melodija ir tada malšino liūdesį visų bendrakeleivių paliekančių gimtus namus, vežamų į nežinią. Matyt, kad tie smuiko melodijos garsai pavergė jos jauną širdį ir 1952 m. sutiko būti jo žmona, nors jaunikis Pranas buvo 14 m. vyresnis.
Nebuvo jokių vestuvinių iškilmių, jokių santuokos registracijų. Paprasčiausiai, paėmė už rankos ir parsivedė į savo jau Sibire pasistatytus namus. Tik 1954m., gimus sūnui Pranui, reikėjo įregistruoti naujai gimusį pilietį, tada tuo pačiu įregistravo ir jų santuoką. Daugiau vaikų nesusilaukė. Tačiau sulaukė 3 vaikaičių ir kol kas 6 provaikaičių. Deja, vyras Pranas provaikaičių jau nematė, nes šį pasaulį paliko 2002 m., o pirmas vaikaitis pasirodė tik 2008 m.
