Palangos garsenybė Vilniaus apygardos teisme pateikė drastiškų versijų.
Praeityje žymūs Lietuvos gangsteriai ir verslininkai, tapę vienų garsiausių žmogžudysčių šalyje užsakovais, toliau sėkmingai naudojasi netobulais įstatymais, nesklandumais teisėsaugos sistemoje, o sulaukę įstatymu numatyto senaties termino dėl tamsios savo praeities tikisi visiškai išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia taktika naudojama vis dažniau.
Pareigūnai vis pavėluoja?
Teisėsaugos aukos ar tik garsiu vardu besidangstantys kelis dešimtmečius teisingumo vengiantys kriminaliniai nusikaltėliai? Kad ir kaip prieštaringai būtų vertinami verslininkai Gintaras Skobas ir Gediminas Jacka, jų kovas dėl laisvės susidomėjusi dabar stebi nemaža teisėsaugos profesionalų ir ekspertų dalis.
Viso to galėjo nebūti, jeigu ne lemtingų įvykių virtinė prieš 20 metų. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje šalyje karaliavo banditizmas. Dažnas prakutęs verslininkas išvien veikė su didmiesčiuose ir rajonuose įžūliai siaučiančiomis kriminalinėmis gaujomis. Atsidūrę dviprasmiškose situacijose ir gelbėdami savo kailį jie neretai įsiveldavo į tamsiausias istorijas.
Kaunietis G. Skobas, kurio teismų maratono peripetijos ne kartą buvo aprašytos portale balsas.lt ir savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“, yra kaltinamas dėl dviejų anuomet Ramaškinių gaujai priskirtų vyrų žmogžudystės užsakymo. Vienas iš jų, nesėkmingai pasibaigus pasikėsinimui (??), 1992-ųjų rugpjūtį neteko gyvybės, o kitam pasisekė labiau – atsipirko išgąsčiu ir iki šiol sėkmingai gyvena laisvėje.
Žinomas palangiškis G. Jacka nuo 2009 metų pavasario trina teisiamųjų suolus Vilniaus apygardos teismo posėdžių salėse, nes yra kaltinamas 1993 metų sausio pabaigoje prie namų nušauto Telšių verslininko Hilarijaus Sasnausko žmogžudystės užsakymu.
Kitiems gerokai lengvesnio pobūdžio nusikaltimams, kuriais buvo kaltinamas G. Jacka, neseniai suėjo senatis.
Kai kada gali susidaryti įspūdis, kad pastaruosius du dešimtmečius niekam tai labai nerūpėjo. Juk visą tą laiką abu minėti verslininkai sėkmingai tvarkėsi gyvenimą, kartkartėmis buvo kalbama apie jų plačiai pagarsėjusius verslo projektus, o ne apie tai, kaip juos priversti atsakyti už sunkius nusikaltimus.
Maža to, G. Skobas ir G. Jacka niekada nekeitė gyvenamosios vietos. Todėl jų užtarėjai ir teisme jiems atstovaujantys gynėjai garsiai kelia klausimą, kodėl dabar senas bylas praskleidę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, prokurorai nori uždėti antrankius ir įkišti už grotų žmones, kurie ilgą laiką ramiai gyveno mūsų šalyje ir niekuo daugiau nenusikalto?
Įvardijo tikrąjį užsakovą?
„Tardymo metu man buvo atvirai pasakyta, kad policijos pareigūnams ir prokurorui yra žinoma, jog nei aš, nei Jonas Bielskis (nuo 2005-ųjų su teisėsauga pradėjęs bendradarbiauti ir ne vienoje garsioje užsakytų mafijos žmogžudysčių byloje liudijęs praeityje garsus Kauno kriminalinio pasaulio veikėjas, kuriam iki šiol paskirta valstybės saugomų liudytojų apsauga. Tiesa, neaišku, ar tik teismo posėdžiuose, ar ir jiems pasibaigus, – red. past.) nesame prisidėję prie H. Sasnauko nužudymo ar kaip nors su tuo susiję. Tačiau aš, kaip vienas iš Palangos kurhauzo savininkų, nesuprantu, kada turiu patylėti ar pasitraukti, nes nėra kito kelio kaip mane izoliuoti ar sunaikinti“, – neseniai Vilniaus apygardos teisme kalbėjo G. Jacka.
Jis jau trečią kartą iš naujo pradėtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje yra teisiamas dėl kadaise Šiauliuose klestėjusios banditų gaujos narių ir neva jiems dirigavusių kauniečių J. Bielskio, už kitus prasižengimus nuteisto Ariko Pastuškovo, anksčiau padarytų kruvinų nusikaltimų.
Tarybiniais laikais tris kartus teistas ir kalėjimo duonos ragavę G. Jacka iš anksčiau teisme pateiktų liudytojų parodymų pasidarė išvadą, kad H. Sasnauskas buvo nužudytas kito telšiškio Broniaus Jonikos užsakymu.
Prieš keletą dešimtmečių Žemaitijoje karaliavęs B. Jonika 1998-aisiais buvo nušautas vieninteliu šūviu į galvą, o vėliau užkastas ir kartu su taip pat nužudytu broliu Algimantu Jonika palaidoti vienoje banditų iškastoje duobėje, esančioje miške šalia Telšių.
Prieš keletą metų žiniasklaidoje skelbta, kad kadaise B. Jonika buvo įsismaginęs užsakyti ne tik Telšiuose klestinčių verslininkų, bet ir nusikalstamo pasaulio autoritetų žmogžudystes. Jo taikiniais buvo tapę ir Žemaitijoje siautęs Vincas Šilys su artimiausiais Šilinių gaujos parankiniais.
Kaip žinoma, brolių Jonikų žmogžudyste vėliau apkaltinti ir nuteistas V. Šilys bei jo vadovaujamos gaujos smogikai.
G. Jackos manymu, iki šiol galutinai neištirtą H. Sasnausko žmogžudystę įvykdė R. Jomantas.
Niekas nemokėjo dalytis
„Tais laikais uždirbti pinigų buvo lengva, bet sunku po lygiai pasidalyti. Ir su H. Sasnausku, ir su B. Jonika turėjome verslo reikalų, tačiau vėliau mūsų keliai išsiskyrė. Aš savarankiškai tęsiau sėkmingai pradėtą veiklą. Kaip sužinojau vėliau, B. Jonika kreipėsi į kauniečius, kad mane nužudytų. Tačiau man pavyko išsipirkti ir likti gyvam, – savo versiją teismui pateikė G. Jacka. – Kai kauniečiai paskelbė B. Jonikai apie mano mirtį ir paėmė iš jo pinigus už neva atliktą darbą, telefonu susisiekiau su juo. Sutarėme susitikti Telšių ir Kauno pusiaukelėje – Kryžkalnyje. Susitikęs B. Joniką įtikinau jį, jog esu sumokėjęs pinigus žmonėms, kurie po mano mirties nužudys jį patį, todėl patariau saugoti mane.“
Tokie G. Jackos teiginiai senų mafijos bylų specialistams ir ekspertams kelia juoką. „Visada lengviausia didžiausias nuodėmes priklijuoti seniai mirusiems ar paslaptingai dingusiems žmonėms. Tokia metodika Lietuvos kriminaliniame pasaulyje buvo naudota ne kartą.
Prisiminkime garsias ir praeityje didžiulį atgarsį sukėlusias Tulpinių ar Gaidjurginių bylas. Tenai viskas klostėsi pagal panašų scenarijų: kai prieš teismą stojo tarpusavio kovas išgyvenę grupuočių nariai, netrukus visą kaltę ėmė versti buvusiems bendrams, su kuriais senais laikais uždirbdavo ne tik krūvas pinigų, bet ir, kaip matyti iš senų nuotraukų, glėbesčiuodamiesi pozuodavo. Tokie pat paistalai skamba ir tebenagrinėjamoje kauniečių Daktarų byloje“, – „Balsas.lt savaitei“ pasakojo vienas buvęs aukšto lygio teisėsaugos veikėjas.
Pasijuto J. Bielskio auka
G. Jacka teisme aiškino turintis tvirtą pagrindą manyti, kad anuomet jo mirties geidė ne tik B. Jonika, bet ir pats H. Sasnauskas.
„Tikėtina, kad visi planuojami nužudymo atvejai buvo žinomi ir J. Bielskiui. Būdamas patyręs ir sumanus nusikalstamo pasaulio autoritetas, kaip pats save vadina, jis sutiko dirbtinai apkalbėti mane ir save dėl nepadarytų nužudymų. Toks sumanymas galėjo kilti siekiant gauti teisėsaugininkų malonę mainais už tai, kad būčiau nuteistas“, – kalbėjo G. Jacka.
Palangiškis teisme prisipažino, kad 2004 metais su žmona kreipėsi į Policijos departamento kriminalinės policijos tyrėjus dėl J. Bielskio nusikalstamos veiklos.
„Jis (J. Bielskis) teisme atvirai prisipažino, jog labai pyksta ant manęs už tai, kad įskundžiau jį teisėsaugai, kad per mane buvo suimtas, įkalintas ir tapo policijos saugomu liudytoju. Jo grasinimas nužudyti ir mano žmoną nuvedė mus į Policijos departamentą“, – tvirtino G. Jacka.
Anot jo, J. Bielskis – žiaurus ir kerštingas asmuo. Jis teisme neneigė, kad nuolat reketavo G. Jacką. Prisipažino, kad palangiškis buvo priverstas jam mokėti ne tik už save, bet ir jau mirusį kitą prieštaringos reputacijos Vilniaus verslininką Vladimirą Naidūną.
„Nebuvo ir niekada negalėjo būti jokių draugiškų santykių tarp reketininko J. Bielskio ir manęs – jo reketuojamos aukos. J. Bielskis iš mūsų šeimos atėmė namą Vytauto gatvėje, Palangoje, butą. 10 tūkst. JAV dolerių buvau priverstas jam sumokėti, kad išsipirkčiau savo „Mercedes“. Dar atėmė grynaisiais 20 ir 50 tūkst. JAV dolerių. Jo sutuoktinė Rima Bielskienė iš mano žmonos Virginijos Jackienės išviliojo 20 tūkst. litų. Manau, kad J. Bielskio suklaidinti pareigūnai neteisėtomis priemonėmis bandė paveikti ir Viktorą Mulą (vieną teisiamųjų šioje organizuotos banditų gaujos byloje – red. past.), kad pastarasis apkalbėtų ne tik mane, bet ir save“, – teisme rėžė G. Jacka.
TIK FAKTAI
Jau trečią kartą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. Jacka ir J. Bielskis yra kaltinami H. Sasnausko nužudymo organizavimu. G. Jacka įvardijamas kaip užsakovas, o J. Bielskis kaip tarpininkas, padėjęs už atlygį surasti žudikus.
Sunkiu nusikaltimu kaltinamas G. Jacka šiuo metu galėtų būti pripažintas kaltu tik dėl nužudymo – šiam nusikaltimui taikomas 20 metų senaties terminas, kuris sueina kitų metų sausį.
G. Jackos duktė – Eglė Jackaitė, Klaipėdos aktorė, daugybės pramoginių televizijos projektų dalyvė.
Minėtoje byloje J. Bielskis jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl verslininko pagrobimo, pajūrio architekto sumušimo, 2000 metais Kaune nužudyto Ramaškinių vadeivos Ramūno Kuzmino buto apiplėšimo organizavimo. R. Kuzmino žmogžudystės užsakymu jis nebuvo ir kaltinamas.
Prieš kurį laiką suėjo senatis ir bylai, kurioje J. Bielskis kaltinamas neteisėtu pabėgimu iš Lietuvos į Rusiją. 2006 metų balandžio 17-osios vakarą J. Bielskis, pavakarieniavęs su jį prižiūrinčiais teisėsaugininkais, nuėjo miegoti, bet jau kitą rytą lova buvo tuščia.
Netrukus buvo paskelbta tarptautinė J. Bielskio paieška.
Po porą mėnesių trukusių paieškų 2006 metų birželio 9-ąją J. Bielskis Rusijos teisėsaugininkų buvo sučiuptas Sankt Peterburge prie metro stotelės, kai po pietų išėjo iš nuomojamo buto į miestą.
Sulaikant kauniečio kišenėje buvo aptiktas padirbtas pasas, išduotas Jurgio Birbalo vardu. Paaiškėjo, kad nemažai pinigų į Rusiją išsivežęs Senelio pravarde garsėjantis kaunietis šiame mieste gyveno kaip milijonierius.
Jis keturiems mėnesiams buvo išsinuomojęs prabangiai apstatytą keturių kambarių butą prestižinėje Aleksandro Puškino gatvėje, dažnai lankydavosi kazino ir brangiuose restoranuose. Net kelis sykius bėglys buvo nuvykęs pailsėti į Sočio kurortą.
Parvežtas į Lietuvą Senelis stačia galva nėrė į teismų maratoną. J. Bielskis liudijo Kauno Daktarų šulo Henriko Daktaro, Klaipėdos veterano Sigito Gaidjurgio teismo procesuose.
Į teismo posėdžius J. Bielskis iki šiol yra atvedamas su kauke ant veido. Civiliniais drabužiais apsirengę, tačiau ginkluoti ir kaukėti pareigūnai nuo jo nesitraukia nė per žingsnį, o išvydę budrių fotografų žvilgsnius iškart liepia užsidengti veidą.
Byla, kurioje kaltinamaisiais yra pripažinti J. Bielskis ir G. Jacka, guli jau ant trečio Vilniaus apygardos teismo teisėjo stalo. Pirmąsyk byla sustabdyta pernai pavasarį, kai teisme buvo sučiuptas vos ant kojų besilaikantis nuo alkoholio apsvaigęs teisėjas Zenonas Birštas, antrą kartą šios bylos nagrinėjimas pristabdytas šiemet pavasarį, kai teismo pirmininkas Ryšardas Skirtunas įsivėlė į korupcijos skandalą, o vėliau pasitraukė iš teisėjų luomo.
Teisėjas R. Skirtunas anksčiau pirmininkavo ir G. Skobo baudžiamojoje byloje.
Kai byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, netrukus sulaukta ir senaties termino.
Spalį Vilniaus apygardos teismas turėjo skelbti nutartį G. Skobo byloje, tačiau sulaukus naujų faktų apie galbūt neteisėtą jo veiklą senaties paskelbimas pristabdytas.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Kauno policijos tyrėjai nesurinko duomenų apie G. Skobo prasižengimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje vienu turtingiausių Kauno žmonių laikomas vyras yra įtariamas sukurstęs sumušti jam priklausančiose patalpose, esančiose laikinosios sostinės senamiestyje, besiglaudžiantį benamį Igorį Riazanovą.
Netrukus G. Skobo byloje turėtų būti paskelbta nutartis. Yra didelė tikimybė, kad vyras bus išteisintas, nes jo padarytam nusikaltimui jau vasaros pabaigoje suėjo senatis.
