Iš Kauno kilusi Ieva sako meilę muzikai jautusi nuo pat vaikystės. Nors tėvai nebuvo muzikantai, į šią pusę pasisuko ir Ievos sesers Marijos Dudaitės gyvenimas. Ji – operos solistė.
O Ievos gyvenimas į užsienį ją nuvedė dar paauglystėje: būdama 17 metų mergina išvyko tobulintis ir mokytis grojimo į Italiją, vėliau bakalaurą ir magistrą šioje srityje pasibaigė Olandijoje, o dar 3 metus grojo Vokietijoje.
„Buvau laimėjusi stipendiją studijoms. Buvo džiaugsmas, buvo euforija, bet buvo ir daug nerimo. Ypač, kai išvažiavau, ir tėvams, ir man pačiai atėjo suvokimas, kad tokia didelė nežinia. Sugrįžti, žinoma, žiemos ar vasaros atostogoms, bet nežinai, kada sugrįši visam laikui, o ir grįžusi jau pradedi jaustis lyg svečias“, – pasakoja pianistė.
Susipažinimo istorija – lyg iš filmo
Ieva pripažįsta, kad jos ir Marijono susipažinimo istorija „verta rašytojo plunksnos“. Kai Ieva susipažino su Marijonu, nei vienas iš jų antros pusės neieškojo, o dabar ji juokaudama sako, kad dar kartą įsitikino posakio „atrandi, kai neieškai“ teisingumu.
„Dar gyvenau Vokietijoje, tačiau tą vakarą, gruodžio 8 dieną, grojau Birštone. Užlipu į sceną, ir kaip vakar pamenu, nusilenkiu, pakeliu galvą, ir žiūriu, kad pirmoje eilėje, prieš pat fortepijoną, atsisėdo mano būsimas vyras.
Jis buvo su dar dviem draugais ir mane labai pradžiugino, kad klasikinės muzikos koncertas, o čia trys vaikinai, su baltais marškiniais, pasitempę. Kaip netipiška, kad pirmoje eilėje – jauni žmonės, pagalvojau“, – pasakoja Ieva.
Ieva sako, kad iki pandemijos visada išlydėdavo svečius iš koncertų, atsisveikindavo, pasikalbėdavo, tačiau su Marijonu ir jo draugais pasikalbėti nespėjo – vaikinai skubėjo. Tačiau tuo istorija nesibaigė.
Kita dieną Ieva pastebėjo įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame buvo pažymėta. Įrašą įkėlė Marijonas, kuriame pagyrė Ievos pasirodymą. Ieva padėkojo Marijonui už komplimentus, o taip jų bendravimas ir prasidėjo.
„Tiek daug sutapimų. O jei jis būtų neišdrįsęs arba neįkėlęs to įrašo, galbūt niekada nebūtumėme susipažinę“, – sako Ieva. Vis dėlto ji pabrėžia, kad anksčiau su gerbėjais po koncertų į artimesnius ryšius nesileisdavo, bet Marijonui pirmą kartą padarė išimtį.
Grįžo į tėvynę
Ieva sako, kad sugrįžti leido ir darbe susiklosčiusios palankios aplinkybės, tačiau bene pagrindinė priežastis yra ta, kad „Pagaliau sutikau savo žmogų, kurį pamilau.“
„Pradėjom susitikinėti, nuėjome į kelis pasimatymus, bet aš vis dar gyvenau Vokietijoje. Nusprendėme, kad norime kurti ateitį kartu, bet pirma mintis nebuvo būtent Lietuva, nors ta mintis man širdyje gulėjo jau 10 metų.
Aš labai norėjau grįžti į Lietuvą ir žinojau, kad kažkada grįšiu, bet Marijonas labai lankstus ir palaikantis žmogus, jis siūlė atvykti pas mane, jei taip patogiau. Tačiau aš jau turiu savo vadybą, o muzikantų gyvenimas toks, kad visą laiką keliauji po pasaulį“, – sako Ieva.
Kadangi mokslus moteris jau buvo pabaigusi, o į daugelį koncertų vis tiek tenka skristi lėktuvu, didelio skirtumo, iš kurios pasaulio šalies teks keliauti koncertuoti, nebuvo.
Tačiau dar labiau sprendimą grįžti į Lietuvą užtvirtino Marijono žingsnis – atvykęs į Frankfurtą jis pasipiršo.
Vestuves šventė per karantiną
Ieva sako, kad 2020 metų vasarai vestuves planavo daug draugų, tačiau dėl pandemijos šventės nusikėlė. Vis dėlto pandemijos iššūkiai Ievos ir Marijono neišgąsdino.
„Pagal pradinį planą turėjo būti 50 žmonių, buvome užsakę maisto tiekėjus, viską išsinuomavę, išsiuntę kvietimus, bet atėjo karantinas ir lemiamas momentas, kai teko apsispręsti, ar nukeliame, ar tuokiamės“, – prisimena pašnekovė.
Ievos ir Marijono vestuvės įvyko vos 2 savaitės po pirmojo karantino paskelbimo, tačiau moteris pasakoja, kad nors šventė nebuvo tokia, kokia iš pradžių buvo planuota, galiausiai viskas stojo į savas vietas.
„Pagal pasaulinę situaciją matėme, kad tai tęsis tikrai ne dvi savaites ir nebenorėjome laukti, kol viskas įsisiūbuos. Paskambinome kunigui ir paklausėme, ar kovo 28 dieną galėtume susituokti.
Kunigas gyvena Latvijoje, tačiau pasirodo, kad dėl karantino yra įstrigęs Lietuvoje, todėl galėjo mus sutuokti. Ir bažnyčia buvo laisva, ir suknelę spėjo pasiūti“, – pasakoja Ieva.
Data, atskleidžia pianistė, irgi ne atsitiktina – kovo 28 dieną įvyko pirmasis jos ir Marijono pasimatymas, o taip pat šią dieną vestuvėms pasirinkę buvo jos seneliai, tėvai, o dabar ištekėjo ir pati Ieva. Ir nors ceremonijoje dalyvavo tik jaunavedžiai ir liudininkai, vestuves artimieji galėjo stebėti tiesiogine transliacija.
Nežinodama, kad laukiasi, nubėgo ultramaratoną
Pianistė atskleidžia, kad turi ir kitą pomėgį – bėgiojimą. Ieva sako, kad šiam hobiui dar daugiau dėmesio skyrė susipažinusi su Marijonu, kuris taip pat mėgsta sportą, dalyvauja triatlono varžybose. Grįžusi į Lietuvą Ieva susirado ir bėgimo trenerį, o bėgiodavo moteris 4 kart per savaitę.
Per savaitę Ieva nubėgdavo apie 50 km. Pradėjus planuoti vaikelį moteris režimo nepakeitė, nes tiesiog nesitikėjo, kad pavyks taip greit pastoti: „Negalvojome, kad pavyks greitai pastoti, nes labai daug šeimų dabar patiria sunkumus, norėdami susilaukti pagausėjimo.“
Rugsėjo 13 dieną Ieva Vilniaus maratone, kartu su Marijonu, nubėgo pusmaratonį – 21 kilometrą. Tačiau tą patį mėnesį moteris buvo sau išsikėlusi ir kitą, didesnį tikslą.
„Buvau sau išsikėlusi tikslą nubėgti ultramaratoną. Viskas, kas virš maratono, tai yra virš 42 km, vadinama ultramaratonu. Atsikėliau 6 ryto, susidėjau kuprinėlę, ir taku aplink Vilnių nubėgau 50 km. Nors takas 100 km ilgio, bėgau jo tik pusę.
Spalį sužinojau, kad laukiuosi jau nuo rugsėjo 5 dienos. Jei būčiau žinojusi, kad laukiuosi, tokių atstumų nebūčiau bėgusi“, – pasakoja Ieva.
Moteris sutiko atskleisti ir vardą, kurį planuoja duoti dukrelei. „Pamatysime, kai išvysime mergaitę, bet jei tik jis jai prilips, pavadinsime ją Marija. Vardą sugalvojo vyras, o man labai gražu pasirodė, nes tai mūsų pirmagimė, mano vyras Marijonas, o sesuo Marija.
Du man artimiausi žmonės gyvenime yra mano vyras ir sesuo, tai labai simboliška, jei ir dukra bus Marija“, – pasakoja Ieva.
