Savaitgalį Tokijuje vyko G7 susitikimas. Vykstant šiems susitikimams nuščiūva pasaulio finansų rinkos ir prityla spekuliantai.
Septyneto grupė (G7) yra didžiųjų valstybių: JAV, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir Italijos finansų ministrus ir nacionalinių bankų arba iždo vadovus vienijanti grupė, reguliariai susitinkanti svarstyti pasaulio ekonomikos reikalus.
Ministrai kartu ir atskirai diskutuoja apie pasaulio finansinės sistemos stiprinimo bei būdus apsaugoti pasaulio ekonomiką nuo kreditavimo sistemos „braškėjimo“.
Nuo 2007 metų vidurio JAV prasidėjusi antrarūšių (sub-prime) paskolų krizė ir metų gale paaiškėję milžiniški investavimo schemas sukūrusių bankų nuostoliai sukėlė nemažą baimę, kad krizė apims ir Europą bei sukels ekonomikos lėtėjimą. Daugelis šių bankų yra tarptautiniai milžinai, skolinantys ir valstybiniam sektoriui.
Vasario pabaigoje Davose, Šveicarijoje vykusiame pasaulio lyderių susitikime optimizmas ekonomikos klausimais buvo laikomas blogu tonu. G7 susitikimai vyksta porą kartų per metus. Skirtingai nei Davose, kuris panašesnis į politikų ir verslininkų karnavalą, G7 yra uždaras turtingųjų valstybių klubas.
JAV iždo sekretorius Henry Paulsonas Tokijuje žiniasklaidai sakė sakė – “JAV finansinės institucijos turi prisiimti nuostolius ir su jais susitaikę greitai stiprinti savo kapitalo bazę. Blogiau bus, jei bankai nesurinks lėšų kapitalui padidinti, jei sumažins savo balansus ir sumažins skolinimą“. Paulsonas tiki, kad JAV turi gerų galimybių išvengti recesijos: "Manau, kad mes augsime toliau. Jei augate, tai nesate nuolydyje, tiesa?"
D. Britanijos iždo kancleris Alistairas Darlingas teigė – „Tikiu, kad bankų priežiūros sistemų srityje bus žengtas žymus žingsnis į priekį. Jei manysime, kad reikalingi koordinuoti veiksmai – padarysime viską, kas reikalinga. Mūsų tikslas vienas – atkurti stabilumą.“
Vokietijos finansų ministras Peer Stenbruckas sakė, kad į nuostolius dėl JAV antrarūšių hipotekinių kreditų bus nurašyta, ko gero, žymiai didesnė suma - apie 400 mlrd. JAV dolerių. Tai žymiai daugiau nei pranešta iki šiol - 120 mlrd. JAV dolerių.
Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde apie Europos centrinio banko (ECB) švelnesnę nuostatą infliacijos atžvilgiu sakė – „ECB doktrinos evoliuciją mes priimame su pasitenkinimu. Ji aiškiai turėjo poveikį euro kursui. Į klausimą, ar euras nėra neįgalus, atsakyčiau, kad jis ir toliau kelia sunkumus Europos eksportuotojams, ypač Prancūzijos, kadangi jiem labiausiai rūpi“.
C.Lagarde išsisuko nuo atsakymo į klausimą, ar ECB politikos pokyčiai galėtų pasireikšti palūkanų normos mažinimu, pasakymu: „Kaip simfonijos uvertiūros metu - kyla smalsumas, kas bus toliau“. Beje, ministrės susitikime su JAV iždo sekretoriumi H. Paulsonu buvo išvengiama termino recesija (nuolydis, nuosmukis).
Pasaulio finansų lyderių kalbose bei specializuotoje žiniasklaidoje pradėta vengti ir žodžio krizė, pakeičiant jį žodeliu „crunch“ (braškėjimas, traškėjimas, girgždesys) - toks gero tono reikalaimas.
Kanados finansų ministras Jim Flaherty dar Davose sakė, kad reikalaus iš G7 valstybių griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu dėl stipresnės jos valiutos kontrolės. Kinija turėtų leisti savo valiutai – juaniui – brangti. J. Flaherti teigė, kad kylančių ekonomikų šalys, kaip Kinija, turėtų prisiimti atsakomybę valiutų rinkose. Pekinas leidžia juaniui laipsniškai kilti, tačiau JAV ir kitos šalys spaudžia jį veikti greičiau.
G7 susitikimų metu, ar savaitę po jų, dažnai įvykdavo rimtos rinkų ir biržų korekcijos, nušluojančios iš rinkų spekuliantus. Labiau patyrę spekuliantai savo ruožtu bando reaguoti iš anksto. Pavyzdžiui, valiutų rinkoje per pusmetį tris kartus prie psichologiškai svarbios 1,5 USD/EUR ribos priartėjęs ir jos neperlipęs euras praeitą savaitę vėl atsitraukė saugiu atstumu – 1,4450 USD/EUR.
Kanados doleris per paskutinius 5 metus pabrango 60% JAV dolerio atžvilgiu, o euras – apie 40%.
