Iki santuokos įgytas turtas laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, taip pat kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai priklauso ir jam padovanotas arba jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas.
Paaiškino, kas tampa bendru turtu po vedybų
Kitas turtas, kurį santuokos metu įgijo sutuoktiniai, priklauso abiem sutuoktiniams per pusę, teisiškai tai vadinama jungtine sutuoktinių nuosavybe.
„Dažniausiai žmonės galvoja, jog skyrybų atveju dalinsis tik santuokos metu įsigytą butą, namą, žemės sklypą ar automobilį. Ir nustemba, kad turto sąvoka yra gerokai platesnė“, – kalba advokatė Liucija Jankoitė.
„Santuokoje abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis priklauso ir sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, ir pajamos, gaunamos iš sutuoktinio verslo ar asmeninės nuosavybės, pavyzdžiui, nuompinigiai už iš sutuoktinio iki santuokos įsigyto turto nuomą arba intelektinės nuosavybės objektai, pavyzdžiui, knygą parašė vienas sutuoktinis iki santuokos, o ją parduoti sugalvojo jau būdamas santuokoje, tad šiuo atveju gautos pajamos už knygos pardavimus jau priklausys abiem sutuoktiniams.
Sutuoktiniams lygiomis dalimis – per pusę – priklauso ir dividendai, akcijų vertės padidėjimas (nors įmonė ir buvo įsteigta dar iki santuokos), pensija, kitos išmokos, taip pat ir santuokos metu atsiradę įsipareigojimai, tame tarpe ir skolos.
Ir nesvarbu, kad kitas sutuoktinis prie pajamų ar turto padidėjimo arba skolų atsiradimo net neprisidėjo, teisėje sukurta bendra taisyklė pagal kurią preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios“, – antrina Ieva Strunkienė, advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vyr. teisininkė.
Vedybų sutartys – ką reikia žinoti?
„Lietuva turi teisinį įrankį, kuriuo sutuoktiniai gali pakeisti įstatymu nustatytą bendrą teisės taisyklę. Kalbu apie vedybų sutartis, kurios skirtos išimtinai sutuoktiniams susitarti dėl tarpusavio turtinių santykių.
Ir labai svarbu suprasti, siekiant išvengti pasitaikančių spekuliacijų vedybų sutarties institutu, kad visi kiti sutuoktinių santykiai, nepatenkantys į turtinių santykių kategoriją, negali būti vedybų sutarties objektu“, – teigia I. Strunkienė.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Tiesiog skiriasi jų įsigaliojimo terminas.
Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis – nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.
Norėdami sudaryti sutartį, sutuoktiniai turi kreiptis į notarų biurą, nes vedybų sutartis tvirtinta tik notarai. Nesilaikant privalomos notarinės formos, vedybų sutartis negalioja. Atkreiptinas dėmesys, kad vedybų sutartis dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaroma tik asmeniškai. Šios sutarties negalima sudaryti per atstovus.
„Sudaryti vedybų sutartį ar nesudaryti yra kiekvienos šeimos – būsimos ar esamos – teisė, tačiau egzistuoja gyvenimiškos aplinkybės, kuomet vedybų sutarties egzistavimas sutuoktiniams suteikia naudos.
Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių turi nemažai skolų iki santuokos, ikivedybinės / povedybinės sutarties sudarymas padėtų išvengti rizikos ir užkirstų kelią galimiems nesusipratimams dėl kito sutuoktinio turto ar banko sąskaitos areštavimo.
Skolų klausimas tampa ypač svarbus, jeigu vienas iš sutuoktinių yra verslininkas, kurio veikla gali lemti didelių skolų atsiradimą ir nesant vedybų sutarties, kurioje galima numatyti skolų paskirstymą, skolos bus išieškomos iš abiejų sutuoktinių bendros nuosavybės.
Egzistuojant vedybų sutarties sudarymo faktui ir sutartyje numačius, kad sutuoktinio skolos yra laikomos kiekvieno asmeninėmis skolomis, sutuoktinio pajamos ir turtas bus apsaugoti nuo kreditorių, kadangi pastarieji negalės skolų reikalauti iš skolininko sutuoktinio.
Tarp sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis apsaugo sutuoktinio gaunamas pajamas ar turimą turtą, jei kitas sutuoktinis susiduria su antstoliais. Pavyzdžiui, vedybų sutartimi sutuoktiniai gali nustatyti, kad atsiradusios skolos tampa kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis skolomis, už kurias kitas sutuoktinis neatsako.
Tokiu atveju antstoliai negali nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio turtą, pajamas ar darbo užmokestį. Vedybų sutartis gali apsaugoti bendrą turtą ir tais atvejais, kai reikia išgyventi verslo bankrotą“, – vertina teisininkės.
Vedybų sutartys nepagrįstai nuvertinamos
Vedybų sutartis turi aiškią savo paskirtį – sutuoktinių sutarimu pakeisti įstatymu sureguliuotą turto teisinį režimą santuokoje ir pasirinkti sau priimtiną. Taigi, siekiant tiek skolų, tiek turto atskirumo, sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Tai reiškia, kad iki santuokos įgytas turtas (taip pat ir skolos) išliks asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe ir po santuokos sudarymo, o esant susituokus, bendro turto taip pat neatsiranda, nes kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas bus asmeninė jo nuosavybė ir jis gali ją naudoti, valdyti ir disponuoti savo nuožiūra.
Vedybų sutartis leidžia įvesti dinamikos ir, pavyzdžiui, teisinį turto režimą nustatyti ne visam sutuoktinių turtui, o tik tam tikrai jo daliai ar konkretiems daiktams. Turtui, nepatekusiam į vedybų sutarties reglamentavimo sritį, galios įstatyme nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, reiškiantis, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Be to, sutuoktiniams vedybų sutartyje leidžiama nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.
Dar svarbu žinoti, kad ne visą sutuoktinių turtą galima įtraukti į vedybų sutartį, pavyzdžiui, į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
Visuomenėje bilietu į skyrybas vadinamos vedybų sutartys nepagrįstai nuvertinamos. Vedybų sutarties sudarymas, esant tam tikroms aplinkybėms, sutuoktiniams suteikia akivaizdžius privalumus ir ekonominę naudą bei apsaugą šeimos turtui, mano teisininkė I. Strunkienė.
