Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema. Trys pagrindinės gegužės mėnesio temos – karas Ukrainoje, Lietuvos narystė NATO ir NATO–Rusijos santykiai.
Priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek karo Ukrainoje, tiek santykių su NATO kontekste. Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad jų parama Ukrainai skatina konfliktą, NATO yra agresorė, o Rusija ir Baltarusija privalo apsiginti prieš NATO. Ir toliau daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje:
- Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai (karinės technikos perdavimas, karių rengimas) vadinta karo skatinimu.
- NATO Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje.
Kaip įprasta, priešiški kanalai pasinaudojo žiniomis apie Lietuvos kariuomenės vykdytas tarptautines pratybas „Geležinis Vilkas 2023“:
- Platinta dezinformacija apie dėl šių pratybų neva kylančias karines grėsmes Kaliningradui ir Baltarusijai.
- Lenkija ir Lietuva kaltintos kuriant slaptus planus įsitraukti į karo veiksmus Ukrainoje.
Artėjant NATO Viršūnių susitikimui, Kremliaus kontroliuojami šaltiniai skleidė dezinformaciją apie Aljanso gynybos planus:
- Planai vadinti ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio.
- Pats NATO kaltintas ruošiantis atviram konfliktui su Rusija ir tam parengęs specialų planą, kuris bus patvirtintas Vilniuje.
- Skleistos ir prieštaringos žinutės apie tai, jog NATO viršūnių susitikimas bus nesėkmingas, nes Lietuva – nereikšminga valstybė, neturinti įtakos tarptautinėje arenoje.
Daugiau dezinformacijos tendencijų išanalizavo nepriklausomas dezinformacijos ir misinformacijos tyrimo centras „Debunk.org“. Naujienų portalui tv3.lt organizacijos vadovas Viktoras Daukšas pateikė daugiau faktų apie melagienas ir pagrindines prognozes, ko galima tikėtis per NATO viršūnių susitikimą.
Koks šiuo metu dezinformacijos apie NATO susitikimą mastas?
Įdomus platesnis vaizdas. NATO summitas Kremliaus propagandinei žiniasklaidai dar nėra prioritetas.
Šiuo metu maždaug per 100 dienų Kremliaus propagandistai yra prirašę apie 7 tūkst. straipsnių apie NATO summitą. Tai yra mažai. Kai būna kokios nors krizės ir Kremlius ima kažką daryti, tada mes matome kelis tūkstančius turinio vienetų per dieną, o per savaitę – 3–5 tūkst. taigi dabar intensyvumas yra mažas.
Dabar propagandistai dirba ties ukrainiečių kontrpuolimo diskreditavimo. O NATO summito komentavimui yra priskirti, sakyčiau, žemesnės grandies propagandistai. Jų žinutėse nėra kažko labai sofistikuotos, yra labai kvailos naujienos, cituojant visokius naudingus idiotus iš viso pasaulio. Tai pigi propaganda, kuriai nereikia daug išlaidų.
V. Daukšas atkreipia dėmesį, kad dalis dezinformacijos ir propagandos rašoma automatizuotai. Pernai Debunk.org fiksavo realybėje neegzistuojančią tapatybę žurnalistę Mariną Soloviną. Visos jos paskyrų nuotraukos sugeneruotos dirbtinio intelekto, biografija taip pat atsitiktinė. Per 12 mėnesių M. Solovinos vardu parašyti 38 tūkst. straipsnių apie Ukrainą. Nors kartais per dieną neišeidavo nė vienas straipsnis, netikra žurnalistė „dirbo“ nuo 21 val. vakaro iki 9 val. ryto, be savaitgalių, švenčių ir atostogų – tai įrodo, kad profilis automatizuotas. Kuo toliau, tuo daugiau tokių profilių gali atsirasti, mat neseniai paleista rusiškoji „ChatGPT“ versija „GigaChat“, kas atveria galimybes dar didesniam roboto sugeneruoto turinio, įskaitant ir dezinformaciją, plitimui.
Lietuvos kariuomenė išskyrė keletą pagrindinių propagandos temų. Ką pastebėjote jūs?
Pagrindinis naratyvas, kurį Kremlius naudoja paskutinius 3 mėnesius – NATO summitas nepasiseks, nes Ukraina netaps NATO nare. Rusijos valdžia labai labai bijo, kad Ukraina prisijungs prie NATO. Kremliui tai reikštų netgi žlugimą. Jau pamatėme [birželio 23–24 d.], kad Kremlius yra labai silpnas, pažeidžiamas – tereikia vieno girtuoklio su armija nusikaltėlių, kuri pražygiuoja pro Rusiją ir beveik pasiekia Maskvą.
Dėl to bandoma parodyti, kad NATO susitikimas dar neįvykęs, bet jau yra feilas, nes Ukraina negali įstoti į NATO. Jeigu paanalizuosime paskutinius 10 metų, kodėl Ukraina negali įstoti į NATO, tai ir yra Kremliaus veiksmų pasekmė. Kodėl reikėjo 2014 m. užimti Krymą? Tam, kad įšaldytų konfliktą. Įšaldžius karo režimą, kaip 2008 m. Gruzijoje, reiškia, kad karas vis dar tęsiasi. Todėl tai, kad Ukraina kol kariauja negali įstoti į NATO, tai ir yra pamatiniai NATO standartai. Bet kokios kariaujančios šalies prisijungimas prie NATO reikštų, kad NATO jau tampa kariaujančiu bloku.
Kokią įtaką Kremlaius skleidžiamai dezinformacijai turi Jevgenijaus Prigožino žygis?
J. Prigožino įtaka yra milžiniška ir jo komunikacinė galia šiuo metu yra didesnė nei [Vladimiro] Putino. Birželio 22 d. visose video platformose vaizdo įrašai Prigožino ir „Wagnerio“ tema rinko maždaug 10 mln. peržiūrų per dieną. Birželio 24 d. buvo virš 400 mln. peržiūrų per dieną. Ir tai toliau tęsiasi.
Tokie įvykiai visus „Wagnerio“ ir Prigožino kanalus paverčia didesniais net už kai kuriuos propagandinius ir už kai kuriuos patikimus Vakarų šaltinius. Akivaizdu, kad „Wagnerio“ ir Prigožino šaltiniai nėra patikimi, bet komunikacinė galia yra milžiniška.
Manau, kad galime ruoštis naujoms provokacijoms. Nuo birželio 24 d. apie 14 dienų yra lemiančios: ar Prigožinas jas išgyvens ir liks gyvas, ar jis jų neišgyvens.
Galiausiai Kremlius visa „Wagnerio“ grupuotė yra antis dedanti auksinius kiaušinius. Dėl to matome tokį absurdą: jei vaikas nupiešė Ukrainos vėliavą, tėvai sodinami į kalėjimą 7–15 metų, už karo pavadinimą karu siūloma iki 15 metų kalėjimo. Tuo metu „Wagner“, skaičiuojame, numušė 6 malūnsparnius ir dar vieną krovininį lėktuvą, pražudė apie 15 žmonių. Tai yra milijoniniai nuostoliai, nes ištreniruoti vieną karo pilotą užtrunka mažiausiai dešimtmetį. Tačiau po bandymo perimti valdžią yra pasiūlomi trys sprendimai ir nė vienas iš jų nėra kalėjimas.
Tai rodo, kad Rusijos režimas yra griūnantis. Kremlius bando balansuoti ir perimti „Wagner“, nes tai yra geriausiai paruošti, karo patirties turintys nusikaltėliai. Dabar juos yra bandoma integruoti į Kremliaus Krašto apsaugos ministerijos struktūrą, nes pamatė, kas nutinka su privačia kariuomene. Bet visai atsikratyti „Wagneriu“ Kremlius negali, nes nebus kam kariauti Ukrainoje.
Matysim, kas bus toliau. Dabar labai svarbus istorinis momentas.
O kaip žmonėms reikia atskirti dezinformaciją?
Mes fiksuojame, kad 95 proc. visos dezinformacijos yra rusų kalba. Vien nustojus vartoti rusiškus šaltinius, portalus, žiūrėti rusišką televiziją jau galima atsikratyti didelės dalies propagandos.
Aišku, turime ir vietinių veikėjų, kurie skleidžia Kremliaus naratyvus. Reikėtų atpažinti juos. Iš tiesų padeda, kai žmonės skaito tyrimus (apie dezinformaciją – aut. past.). Tuomet jie išmoksta, kokios temos vyrauja propagandoje.
Mes esame sudėlioję sistemą, kaip atskirti dezinformaciją. Pirmiausia, įvertiname žinios šaltinį, iš kur jis ateina, kas jį finansuoja, kokias naujienas jis rašo, kam jos naudingos. Tada vertiname, koks yra turinys ir koks kontekstas. Propagandistai yra gudrūs – jie gali paimti teisingą informaciją neteisingame kontekste ir tai jau bus melaginga informacija.
V. Daukšas primena, kad propagandistai siekia kelti paniką. Kiekvieną kartą, kai pasirodo informacija apie paramą Ukrainai, įskaitant naują ginkluotę iš Vakarų, Kremlius spjaudosi, kad bus peržengtos visos raudonos linijos. Tačiau realybėje nieko neįvyksta, nors Ukraina palaipsniui gavo tankų, Javellin‘ų, HIMARS sistemų, o dabar laukia F-16 naikintuvų.
Jau tapo įprasta, kad dezinformacijos tikimės iš Rusijos. Ką daro kitos šalys, pavyzdžiui, Baltarusija?
Pastarosiomis dienomis Lukašenka (Baltarusijos vadovu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka – aut. past.) sako, kad provokacijų NATO summito metu nebus, bet kai tik autoritariniai veikėjai ką nors neigia, 90 proc. gali tikėtis, kad kažkokių provokacijų bus.
Matysime, ar tai bus kas nors su „Wagneriu“, ar migrantais. Kol kas indikacijų, kad režimams sekasi, nėra. Tačiau Lietuvos siena yra sutvarkyta, o latvių – kiaura.
Galime tikėtis vėl visokių branduolinių temų eskalacijų, ar tai būtų cheminė-branduolinė tarša, ar kažkokie Astravo atominės elektrinės nutekėjimai, ar Zaporižios klausimai, ar branduolinės karinės pratybos Baltarusijoje – visko gali būti. Tai būtų žemai kabantys vaisiai, kuriuos propagandistai bandys nuskinti.
Gali būti pranešimų, kad Vilniuje ar netoliese kažkas užminuota. Gali būti bandoma parinkti įvairių skandalingų kampų apie NATO susitikimo vakarėlius ir panašiai. Mes tikimės provokacijų ir panašu, kad jų bus. NATO viršūnių susitikimas yra legendinis įvykis Lietuvai.
O kaip Kinija?
Kinijos pajėgumai yra milžiniški. Jei Kremlius propagandai išleidžia kelis milijardus, Kinijai keli milijardai dolerių yra niekas. Kinijos propagandos tinklai yra daug didesni, bet jie vis dar vystomi, todėl silpnesni nei Rusijos.
Kinų propagandistai daro sistemingas klaidas ir gana juokingai kopijuoja Kremlių. Pavyzdžiui, jie kopijuoja rusofobinius naratyvus, tik sako, kad lietuviai yra kinofobai.
Nors Kinijos pajėgumai kur kas didesni nei Rusijos, jų propaganda neišvystyta, todėl melagingos žinutės turi mažesnį poveikį. Bet anksčiau kinai daug ko nemokėjo. Užtat jie labai gerai moka vogti ir kopijuoti. Jei ir toliau jie sistemiškai vogs ir kopijuos, pasidarys geresni.
Svarbiausia – nepanikuoti ir pasitikrinti
Rusija bandys sutrikdyti NATO susitikimą, įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius. Tiesa, realių veiksmų agresorei atlikti greičiausiai nepavyks – liepos 11–12 dienomis Vilnius labiausiai apsaugotas Europos miestas. Tačiau paveikti renginį Rusija, tikėtina, bandys dezinformacinėmis, kibernetinėmis priemonėmis.
„Iš mūsų pusės būtinas pasiruošimas potencialiems išpuoliams. Jei jie ir būtų, prognozuočiau, tai nebūtų bandymai pakeisti Lietuvos visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais. Pagrindinis tikslas būtų bandyti sužaisti emocijomis: kelti paniką, grasinti branduoliniais ginklais ar dar kažkuo. Tokie veiksmai, kurie sukeltų nerimo atmosferą.
Mūsų institucijos jau dabar stebi viešąją erdvę. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turime suprasti, kad nereikia reaguoti į bet kokius Rusijos viešus grasinimus, melagienas ir panašiai“ – komentuoja N. Maliukevičius.
Politologas primena pastebėjus įtartinas naujienas nepanikuoti ir tikrinti, iš kur jos ateina.
„Visų pirma, kiekvieną neeilinę informaciją reikia tikrinti iš patikimų šaltinių. Jeigu girdite bauginimus, grasinimus, neaiškias žinutes ar informacija ateina iš neaiškių šaltinių, tai jau yra signalas, kad informaciją reikia patikrinti ir nereaguoti emocionaliai, t. y. nereikia toliau platinti. Nes gandai, melagienos gyvuoja tol, kol mes patys skleidžiame“, – sako N. Maliukevičius.
Nemenkas iššūkis tenka ir žiniasklaidai, kuri turi nušviesti renginį ir neužkibti už propagandistų kabliuko. Todėl patarimų N. Maliukevičius turi ir žurnalistams.
„Suprantama, kad žiniasklaida gyvena iš populiarių naujienų skaitomumo. Ir jeigu Putinas ar Lukašenka kažką lepteli apie branduolinį ginklą, nereikia iškart to retransliuoti nepateikiant konteksto“, – pabrėžia politologas.
Propaganda skiriasi
Debunk.org atliko tyrimą. 3,5 metų analizavo 8 valstybes: Baltijos šalis, Šiaurės šalis ir Grenlandiją. Paaiškėjo, kad dezinformacijos naratyvai, kuriuos Kremlius naudoja, yra gana skirtingi.
Baltijos šalys dažnai vaizduojamos kaip nacistinės ir rusofobiškos, tačiau norvegai, švedai ir suomiai nėra laikomi rusofobais, nes tai neveikia šių šalių auditorijų. Skandinavijoje dezinformacija nukreipta į kitas sritis, pavyzdžiui, klimatą, energetiką. Kremlius bando diskredituoti klimato kaitą, žaliąjį judėjimą, todėl aktyviai kritikuoja Gretą Thunberg ir bando surasti įvairių kampų, kodėl klimato problemos yra netikros.
V. Daukšas pasakoja, kad Kremliaus valdomi portalai naudoja labai absurdiškas taktikas. Pavyzdžiui, savo straipsniuose cituoja nereikšmingas, mažas socialinių tinklų paskyras ir iš jų padaro sensacingas žinutes. Deja, net ir tokia dezinformacija plačiai sklinda, o dalis žmonių ja patiki. Kodėl?
Kaip aiškina dezinformacijos ekspertas, Kremliaus melai nebūna sukurti iš nieko – dažniausiai šiose žinutėse yra kažkas tikro, bet kiti faktai ir aplinkybės pasukti taip, kad istorija būtų naudinga Rusijos valdžiai.
Dezinformacijos kampanijoms Kremlius skiria milijardus ir to net neslepia. Pernai vien iš federalinio biudžeto duota 1,9 mlrd. dolerių. Tiesa, propagandai skirti pinigai keliauja prisidengiant parama žiniasklaidai, nors pats Kremlius neslepia, kad dalis pinigų yra ir iš karinio biudžeto.
