Anot VDU Sociologijos katedros profesorės Aušros Maslauskaitės, ta bauda siejama su tuo, kad ištekėjusiai moteriai tenka daug didesnė darbų ir pareigų našta.
„Vyrai susituokdami gauna premiją – šeimą ir žmogų, kuris atlieka daugybę namų ūkio darbų, rūpinasi vaikais, be to, dar ir papildo šeimos biudžetą. Tačiau gyvenant visuomenėje, kur moterys dirba, siekia karjeros, toli gražu nereiškia, kad vyrai prisiima dalį darbų, kuriuos galėtų padaryti namie. Taigi, galima sakyti, moterys čia atidirba antrą pamainą. Taigi tyrimai neatsitiktinai rodo, kad moterys yra mažiau patenkintos santuoka nei vyrai“, – kalbėjo sociologė.
Ilgiau gyvena susituokę vyrai
A. Maslauskaitė priminė, kad vertinant vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus, Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria tuo, kad turime didelius skirtumus tarp vyrų ir moterų.
„Žinoma, kad vyrai gyvena trumpiau negu moterys. Tačiau visgi jei pažiūrėsime, kiek metų stipriosios lyties atstovai gali tikėtis sulaukti atskirais atvejais, pamatysime labai didelius skirtumus. Aukštą išsilavinimą, susituokę, gyvenantys didesniuose miestuose vyrų gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė nei tų, kurie išsituokę ar su žemesniu išsilavinimu. Demografai ir sociologai daro išvadą, kad santuoka Lietuvoje vyrams dovanoja 10–11 metų“, – sakė ji ir pridūrė, jog šis santuokos privalumas fiksuojamas ne tik Lietuvoje.
Didžiausias skirtumas tarp vedusių ir našlių
Analizuojant Lietuvos gyventojų mirtingumo sociodemografinius skirtumus 2001–2004 metais Lietuvos statistikos departamento ir Socialinių tyrimų centro pateikti duomenys patvirtina prielaidą, kad santuokinis statusas yra vienas svarbiausių Lietuvos vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę diferencijuojančių veiksnių.
Vidutinė tikėtina vedusių vyrų (sulaukusių 30 metų) gyvenimo trukmė siekia 41,5 metų ir daugiau kaip 10 metų viršija niekada nevedusių, išsiskyrusių ir našlių rodiklius (atitinkamai 30,7, 31,3 ir 30,4 metų). Didžiausias skirtumas nustatytas tarp vedusių ir našlių vyrų (daugiau nei 11 metų). Šiek tiek mažesnis skirtumas nustatytas tarp vedusių ir išsiskyrusių vyrų (10,2 metų) bei vedusių ir niekada nevedusių vyrų (10,8 metų).
Moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir santuokinio statuso ryšys kur kas mažiau reikšmingas. Nurodoma, kad maksimalus skirtumas siekia 4,9 metų ir yra mažesnis nei skirtumų pagal išsilavinimą atveju.
Su amžiumi mirtingumo skirtumai mažėja
Tyrimai rodo, kad didžiausias tikimybės numirti santykis buvo nustatytas jauno amžiaus (30–39 m.) našlių vyrų ir moterų grupėje: atitinkamai našlių mirtingumo rizika yra 5,3 ir 2,5 karto didesnė nei vedusių vyrų ir ištekėjusių moterų grupėse.
Nors su amžiumi mirtingumo skirtumai mažėja, niekada nevedusių, išsiskyrusių ir našlių vyrų tikimybė numirti išlieka daugiau kaip dvigubai didesnė nei vedusių vyrų grupėje iki pat 70 metų amžiaus ribos. Santykiniai išsiskyrusių ir našlių moterų tikimybės numirti rodikliai sparčiai mažėja po 50 metų, o niekada netekėjusių – po 60 metų amžiaus ribos.
60 metų sulaukusių vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai yra, o daugiau kaip du kartus mažesni nei 30 metų amžiaus grupėje. Didžiausi rodikliai buvo nustatyti vedusiųjų grupėje (17,3 metų), o mažiausi – niekada nevedusių vyrų grupėje (12,5 metų).
Kas pristabdo skyrybas
Tačiau sociologė pabrėžė, kad visgi negalima tiesmukai teigti, kad jei esi susituokęs, gyvensi ilgiau: „Tai pakankamai kompleksinis dalykas. Čia ne tiek pati santuoka suteikia privalumų, kiek joje gyvenantys žmonės turi tam tikrų asmeninių savybių, socialinių požymių (pavyzdžiui, geresnį išsilavinimą), kurie padeda išgyventi santuokoje, tad skyrybų rizika mažėja.
Kai kalbame apie šeimos modelį, kuriame yra du dirbantieji, labai svarbus klausimas, kiek abi pusės prisideda prie namų ūkio. Tai svarbu ne tik poros, bet ir visuomenės lygmeniu. Jei čia yra daug asimetrijos, tai gali generuoti konfliktą, nepasitenkinimą, vesti į sveikatos, problemas, skyrybas ir t.t.“
Ištuokų skaičius stabilus
A. Maslauskaitės tvirtinimu, ištuokų rodiklis šalyje išlieka stabilus. „Dar prieš pusę amžiaus pakilę ištuokų rodikliai iš esmės laikosi iki dabar. Aišku, yra tam tikri svyravimai: esant ekonominiam pakilimui, skiriasi daugiau, esant nuosmukiui – mažiau. Tačiau bendrai ištuokos tikimybė svyruoja apie 40 procentų, kažkada ji buvo pakilusi net iki 48 proc. Taigi realiai sukūrus santuoką tikimybė, kad nebus sulaukta santuokinio gyvenimo senatvės, siekia arti 50 proc.“, – atkreipė dėmesį sociologė.
Metų prideda ne santuoka, o ryšys?
Psichologo Mariaus Daugelavičiaus pastebėjimu, reikšmės kalbant apie ilgesnę gyvenimo trukmę turi ne santuoka kaip institutas, o santykis su žmogumi. „Nekokybiški santykiai santuokos neprailgins. O kai žmogus turi artimą žmogų, puoselėja tą ryšį, tai prailgina gyvenimą, ypač vyresniame amžiuj“, – sakė jis.
