Iš viso už Eduardą Vaitkų balsavo apie 104 tūkst. rinkėjų – arba 7,39 proc. rinkėjų nuo visų galiojančių biuletenių. Tai reiškia, jog E. Vaitkus užėmė penktą vietą, apie 2 proc. punktais atsilikdamas nuo Remigijaus Žemaitaičio.
Šis rezultatas nustebino dalį ekspertų, mat prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, jog E. Vaitkus galėtų tikėtis apie 4 proc. rinkėjų balsų, o anksčiau jo palaikymas svyravo ties 2-3 proc. riba.
Taigi, E. Vaitkus pasiekė bene dvigubai geresnį rezultatą nei buvo tikimasi, o tai kelia paniką ekspertams, mat kandidatas yra pro-rusiškų pažiūrų – anksčiau sakė, jog ne Rusija kelia grėsmę Lietuvai, o Lietuva Rusijai.
„Kremlius parodė, kad gali greitai ir nesunkiai mobilizuoti ir permesti rinkėjus iš vieno projekto į kitą. Net ir visai nežinomas vardas gali akimirksniu surinkti Visaginą, Klaipėdą, Šalčininkus, Vilniaus rusakalbius tiesiog nusiuntęs signalą. Čia labai rimtas signalas ir reikia jį rimtai vertinti“, – feisbuke rašė komunikacijos specialistas Mykolas Katkus.
„Jei koks kolektyvinis VSD nesustabdys Vaitkaus (beje, jam tiktokuose, live’uose ir Telegram jose dirbo didžiulė armija trolių, seniai tiek nemačiau) – Seime turėsim atvirai Putino partijos filialą“, – pridūrė M. Katkus.
Nušlavė Šalčininkus ir Visaginą
Peržiūrėjus rinkimų apylinkių rezultatus matyti, jog E. Vaitkus ypač gerai pasirodė dviejose savivaldybėse – Šalčininkų ir Visagino. Tokie rezultatai per daug nestebina, mat šiuose regionuose gyvena daug rusakalbių, o kiti kandidatai nevykdė beveik jokios agitacijos.
Šalčininkuose E. Vaitkus surinko 40,71 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių ir nemaža persvara aplenkė antrą vietą užėmusį prezidentą G. Nausėdą, kuris surinko 24,21 proc. balsų.
Ypač sėkminga buvo Sėlų apylinkė – šioje apylinkėje E. Vaitkus surinko 60,1 proc. balsų ir beveik 50 proc. persvara aplenkė antroje vietoje atsidūrusį R. Žemaitaitį (11,82 proc. balsų). Ne mažiau sėkmingai E. Vaitkui sekėsi ir kitose apylinkėse – Čiužiakampio (57,24 proc. balsų), Skynimų (56,98 proc. balsų). Prasčiausiai E. Vaitkui Šalčininkuose sekėsi Jurgelionių apylinkėje – čia jis liko antras ir surinko 18,18 proc. balsų.
Rinkimų naktį E. Vaitkus atskleidė, jog šiose savivaldybėse agitavo aktyviai – dalino laikraščius rusų kalba.
„Rusų kalba papildomai atspausdinau berods 17 tūkst. Ir 10 tūkst. buvo išdalinta Visagine, 5 tūkst. Šalčininkuose, dar paskui Naujojoje Vilnioje“, – rinkimų naktį kalbėjo E. Vaitkus.
Šiuo aspektu E. Vaitkus išsiskyrė, mat kiti kandidatai aktyviai rytų Lietuvoje neagitavo. Politologas B. Ivanovas mano, jog ir kitiems kandidatams vertėtų pagalvoti apie tokią strategiją.
„Matyt iki to elektorato efektyvu prisikasti naudojant „nuo durų iki durų“ strategiją. Čia žinomas dalykas, nieko naujo.
Galbūt ir kiti štabai turėjo dalinti laikraščius rusų kalba, turbūt buvo verta paruošti ir leidinių lenkų kalba, strateginėse apylinkėse“, – svarstė B. Ivanovas.
Su B. Ivanovo vertinimu sutiko ir viešųjų ryšių specialistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas, Linas Kontrimas.
„Tai nuostabi strategija. Visais laikais, kiek dirbau politiniu konsultantu, visuomet pirmiausia imdavausi kampanijos nuo pagrindų. Tai ypatingai aktyvuoja politinius žaidėjus. Ir praktiškai visos tokios kampanijos būdavo su pergale. O visos kampanijos iš kabinetų, visos tokios kampanijos baigdavosi nesėkme“, – patirtimi dalijosi L. Kontrimas
Panašiai E. Vaitkui sekėsi ir Visagine – čia jis laimėjo visose apylinkėse. Net ir mažiausiai balsų surinkusioje Draugystės apylinkėje, jam pavyko surinkti kiek daugiau nei trečdalį (33,96 proc.) balsų, o štai Ateities ir Žiburio apylinkėse jis surinko daugiau nei 40 proc. balsų (atitinkamai 42,57 ir 41,36 proc. balsų).
Balsus rinko ir kitur
Be dviejų laimėtų Visagino ir Šalčininkų savivaldybių, E. Vaitkui neblogai sekėsi dar dviejose savivaldybėse – Klaipėdos miesto, bei Vilniaus rajono.
Klaipėdos mieste E. Vaitkus užėmė ketvirtąją vietą, surinkdamas 11,83 proc. balsų. Tiesa, kai kuriose apylinkėse jam pavyko pademonstruoti gerą rezultatą ir užimti antrą vietą, po dabartinio prezidento G. Nausėdos. Laukininkų, Versmės ir Berželio apylinkėse E. Vaitkus rinko apie 16-17 proc. balsų, o Jūreivių apygardoje – net 24,41 proc, balsų, per 9 proc. punktus atsilikdamas nuo lyderio G. Nausėdos.
Tiesa, kai kuriose apylinkėse E. Vaitkui nesisekė – štai Šviesos, Tauralaukio ir Saulėtekio apylinkėse jis rinko apie 5 proc. balsų. E. Vaitkui taip pat nepavyko pakartoti Klaipėdos miesto sėkmės Klaipėdos rajone – čia jis 6,07 proc. balsų.
Neblogai E. Vaitkui sekėsi ir Vilniuje, ir ypač – Vilniaus rajone, mat čia taip pat gyvena daug tautinių mažumų gyventojų – ypač rusų ir lenkų.
Vilniuje E. Vaitkui pavyko užimti ketvirtą vietą, po lyderių G. Nausėdos, premjerės I. Šimonytės, advokato I. Vėgėlės – jis surinko 8,72 proc. balsų. Medikui pavyko užimti antrą vietą keliose apylinkėse – Kauno Vokės, Kunigiškių, Šviesos. Šiose apylinkėse jis rinko nuo 16,95 iki 19,94 proc. balsų užimdamas antrą vietą, Melioratorių apylinkėje – 14,81 proc., užimdamas trečią vietą.
Na, o Vilniaus rajone kandidatas surinko 19,24 proc. balsų ir liko antras, po prezidento G. Nausėdos.
Tiesa, rezultatai buvo gana dvipramiški. E. Vaitkus iškovojo dideles pergales keliose apylinkėse – Mostiškių, Parudaminio, Šumsko, Kalvelių. Čia jis rinko nuo 41,93 proc. balsų Mostiškėse, iki 34.51 proc. balsų Kalveliuose. Kita vertus, kandidatui ypač prastai sekėsi abiejose Avižienių ir Riešės apygardose – čia jis rinko tik 5,85 ir 4,22 proc. balsų. Taip galėjo nutikti ir todėl, kad kitaip nei kitose apylinkėse, šiose apylinkėse gyvena daugiau naujakurių etninių lietuvių, persikrausčiusių iš Vilniaus miesto.
Rezultatai rodo prastą kitų kandidatų agitaciją, nevykusią rusakalbių integraciją
Politologas Bernaras Ivanovas sako, jog yra dėl ko sunerimti. Politologas pabrėžia, jog apklausų reitingai buvo netikslūs, o neblogas E. Vaitkaus rezultatas rodo, jog rytų Lietuva yra visiškai apleista pagrindinių partijų ir kandidatų. Tiesa, politologas mano, jog E. Vaitkus galėjo pasirodyti ir dar geriau.
„Mūsų apklausos jau seniai mažai ką rodo. Galime matyti, kad tos paties R. Žemaitaičio reitingai apklausose buvo visiškai kitokie. Bet kokiu atveju aišku, kad Vaitkus yra Rytų Lietuvos kandidatas.
Jis yra nevykusio rusakalbių integracijos proceso rytų Lietuvoje rezultatas. Akivaizdu, kad ten yra truputį kita tikrovė. Artumas Baltarusijai, propagandos, ateinantčios iš rytų poveikis, suformuoja bendrą situaciją“, – komentavo B. Ivanovas.
„Aš bijojau, kad gali būti dar blogiau“, – pridūrė politologas.
B. Ivanovo teigimu, didžiosios partijos ir pagrindiniai kandidatai ateityje turėtų daugiau dėmesio skirti rytų Lietuvai, o ne tik nurašyti, kaip prarastus balsus.
„Problema yra, valdžia turi atkreipti dėmesį ir kažką daryti. Būtent vykdyti integracijos kampaniją, stiprinti sanglaudą Lietuvoje – socialinės atskirties, skurdo mažinimą, regionų atskirties mažinimą. Tai yra būtini uždaviniai, kurie politinių partijų dienotvarkėje beveik nematomi“, – apgailestavo B. Ivanovas.
Viešųjų ryšių specialistas L. Kontrimas sako, jog E. Vaitkui pavyko įgarsinti rytų Lietuvoje gyvenančių mažumų bėdas – iš dalies dėl to, kad pagrindiniai kandidatai seniausiai nusisuko nuo šių rinkėjų.
„Šį regioną pagrindinės partijos ir kandidatai yra praktiškai užmiršę. Ir štai jums rezultatas. Visuomet matydavome Tomaševskio koloradines pergales, kuomet žmonės būdavo psichologiškai spaudžiami už jį balsuoti. Ir tai ne gandai, o gerai dokumentuoti atvejai.
Ir ką mes pamatėme? Kad kandidatas, kuris gerai kalba temomis, sklindančiomis iš šiuose regionuose gyvenančių žmonių televizorių, ar kitų kanalų, sugebėjo gerai pasirodyti“, – Vaitkaus sėkmę komentavo L. Kontrimas
„To 100 tūkst. žmonių įgarsinimas yra pergalė. O mes, kaip valstybė, nesugebame sukurti nacionalinio pasakojimo, į kurį būtų įtraukta įvairiapusė Lietuva. E. Vaitkaus pro-rusiškumo elementas atliepia tų žmonių informacinį išsilavinimą“, – pridūrė specialistas.
L. Kontrimas mano, jog pagrindinių partijų ir kandidatų nusisukimas nuo rytų Lietuvos bus žalingas valstybei, mat tai skaldo visuomenę.
„Partijos nebedidina savo elektorato. O ką tai reiškia? Vadinasi nebedirbi su publikomis, kurios nepriklauso mėgėjų ratui.
Žiūrėdami į E. Vaitkaus fenomeną turime pagalvoti, kodėl dalis politikų mums prymigtinai siūlo nusisukti nuo šių žmonių, paliekant juos užkaboriuose, įvardijant, kad tai yra rusiški veikėjai. Ne, čia esame mes. Kai išdrįsime pasakyti, kad esame ir vaitkai, galbūt įvykdys vidinė revoliucija. O tėvynė yra visokia“, – kalbėjo L. Kontrimas.
Pasitarnavo Šimonytei?
Nors pats E. Vaitkus džiaugėsi savo rezultatu, B. Ivanovas neatmeta ir tokios galimybės, kad iš tiesų jo dalyvavimas rinkimuose aktyvavo pagrindinių kandidatų elektoratą – ypač I. Šimonytės.
„Jis padarė savo darbą ir pasitarnavo I. Šimonytei. Vienas dalykas akivaizdus – buvo aiškus oponentas, į kurį galėjo nukreipti strėles. Nes pavyzdžiui I. Vėgėlė ar R. Žemaitaitis, jie nėra kandidatai, kuriuos gali tiesiogiai susieti su pro-rusiška, pro-putiniška politika. Šia prasme jis atliko funkciją. Taip pat jis suskaldė opozicinių jėgų elektoratą“, – paaiškino B. Ivanovas.
„Ne tik I. Šimonytės rinkėjus paskatino, bet ir G. Nausėdos. Nes jie labai panašūs yra, skirtumai daugiau estetiniai. Du pliusai vienas kitą stumia. Šimonytės rinkėjams, šie kandidatai yra paskata rinkėjams ateiti ir balsuoti“, – pridūrė politologas.
Dalyvaus ir Seimo rinkimuose
Vakar savo štabe E. Vaitkus prasitarė, jog dalyvaus ir Seimo rinkimuose.
Tiesa, ne visai aišku, kokia forma – savo partijos įsteigti jis negalės, o galimybę jungtis prie „sisteminių“ partijų atmeta. Tad lieka galimybė perimti jau egzistuojančią nedidelę partiją.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskiria – štai L. Kontrimas sako, jog tokia politinė jėga turėtų neblogus šansus pateikti į Seimą, užimti bent kelias vietas parlamente.
„Sudėliota programa, kuri atlieptų tiek lenkų, tiek rusų tautinės mažumos lūkesčius, sugebėtų paimti didelį skaičių balsų. Tai galbūt yra tolimesnė eiga, truputį mažinant Tomaševskio galią, kuri ne visada buvo pro-valstybiška“, – prognozavo L. Kontrimas.
O štai B. Ivanovas sako, jog nauja politinė jėga greičiausiai nebūtų labai sėkminga, nors ir galėtų tikėtis šiek tiek balsų vienmandatėse apygardose.
„Lenkų rinkimų akcija yra etninė partija. Ir kaip rodo praktika, etninės partijos todėl ir sėkmingos – jos orientuojasi į konkrečią bendruomenę. Bet jie dažnai turėdavo visokius aljansus – su rusų sąjunga ir panašiai. Šia prasme gali būti šioks toks pakilimas“, – svarstė B. Ivanovas.
„Bet aš nelabai tikiu, kad nauja Vaitkaus politinė jėga per sąrašus praeitų. Bet vienmandatėse paimti kažkiek balsų, mobilizuoti rinkėjus, jie gali. Galėtume tikėtis kelių asmenų pro-rusiškos frakcijos, primenančią kai kurias grupes nuo rytus į mūsų. Deja, toks rezultatas yra įmanomas.
Be to, yra daug protestinio balsavimo, ne tik rytuose. Tad jei koks I. Vėgėlė sugalvos nedalyvauti, jiems gali dar labiau pasisekti. Todėl svarbu, kad sisteminės jėgos perimtų protestinių kandidatų balsus“, – pridūrė politologas.
Pagarsėjo pro-rusiškais pasisakymais
E. Vaitkus yra pagarsėjęs dėl savo išsakytų kontraversiškų teiginių – anksčiau jis sakė, jog 5G ryšys bus panaudotas piliečių minčių kontrolei, debatų metų teigė, jog žmogaus sukelta klimato kaita – mitas.
Tačiau, bene daugiausiai dėmesio kandidatas susilaukė dėl jo požiūrio į gynybą ir užsienio politiką.
E. Vaitkus plačiai dalijosi savo nuomone, kad Rusija nėra grėsme Lietuvai.
„Rusija nėra grėsmė Lietuvai. Kaip ir Latvija ar Švedija. Dėl JAV – nesu garantuotas, nes po 1947 metų , kai buvo įkurta CŽV, JAV nuvertė virš 50 vyriausybių įvairiose pasaulio šalyse. Todėl aš nesutinku su kliedesiais tų, kurie sako – Rusija yra grėsmė.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kandidatas tvirtino, kad karą Ukrainoje pradėjo „neteisinga vakariečių užimta linija Rusijos atžvilgiu“.
„Šitą karą pradėjo mūsų vakariečių neteisinga užimta linija Rusijos atžvilgiu. <...> Pacituosiu Lenkijos vadovo žodžius, kad šitas karas yra pigus <...>. Jo privalumas yra tame, kad jis pigus, nes Amerikos kariai „not dying“ (liet. nemiršta) ir užtat šitą karą reikia tęsti, nes vargšai ukrainiečiai žūva. Man ir ukrainiečių gaila, ir rusų šitoje vietoje gaila, dvi broliškos tautos tarp savęs mušasi visiškai be tikslo“, – sakė E. Vaitkus.
Nors jis pridūrė, kad karinius veiksmus pradėjo rusai, tačiau tvirtino, kad Ukraina turėtų susitarti su Rusija.
„Kraujo upės arba praplaus akis, arba paskandins“ – Eduardas Vaitkus – , 2023
Graudu matyti, kad JO žodžiai pildosi.
