Spaudos konferenciją organizavęs M. Puidokas ir kiti konferencijos dalyviai išsakė aibę skirtingų minčių – pasisakė prieš Lietuvos karių apmokymą Ukrainoje, baugino žemės ūkio žlugimu, skleidė nepagrįstas baimes dėl NATO gynybos planų.
Spaudos konferencijos metu įžanginį žodį taręs Seimo narys ir konferencijos organizatorius M. Puidokas paaiškino, kodėl gi kilo mintis burti tokią koaliciją. Anot jo, per kiekvienus rinkimus mažosios partijos surenka kelis šimtus tūkstančių balsų, tačiau neperlipa 5 proc. barjero – dėl to šių partijų atstovai į Seimą nepatenka, o balsai būna iššvaistomi. Anot M. Puidoko, naujoji koalicija dalyvaus ir Europos parlamento, ir Seimo rinkimuose.
„Per kiekvienus rinkimus, tradicines vertybes atstovaujančių jėgų partijos maždaug 220 tūkst. balsų buvo išmesta į šiukšliadėžę. Tai yra visos mažos partijos, kurios nesurinko 5 proc. – jų rinkėjai neturi atstovų Seime.
Dėl to mes turime tokią liberalkonservatorių, valstybininkų klanų kontroliuojamą koaliciją, kuria priima žalingus Lietuvai sprendimus“, – kalbėjo M. Puidokas.
Panašias mintis išsakė ir konferencijoje dalyvavęs buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus. Jo teigimu, senosioms partijoms dalyvaujant Europos parlamento rinkimuose, joms nereikia gyventojų parašų, o nesisteminėms partijoms surinkti reikalingą parašų skaičių gali būti gana sudėtinga.
„Dirbtinai stengiamasi, kad žmonių noras balsuoti būtų minimalus. Nėra teisinga, kad partijoms, kurios šiandien turi savo atstovus europarlamente, nereikia rinkti parašų“, – piktinosi V. Tutkus.
Tikėtina, jog apie parašų surinkimą V. Tutkus prakalbo neatsitiktinai – jam pačiam dalyvaujant artėjančiuose prezidento rinkimuose, nepavyko surinkti reikalingų 20 tūkst. parašų.
Gąsdina nepriklausomybės praradimu ir karu
Spaudos konferencijos metu M. Puidokas, V. Tutkus ir kiti dalyviai vardijo koalicijos tikslus – dalis jų labiau orientuoti į vidaus politikos aktualijas, kiti – susiję su Europos parlamento veikla ir užsienio politikos klausimais.
Štai kalbėdamas apie Europos Parlamentą, V. Tutkus akcentavo, esą dabartiniai valdantieji pasisako už Europos federalizaciją, arba vėliau minėjo M. Puidokas – „Jungtines Europos Valstijas“. Savo ruožtu V. Tutkus tikino, jog „Taikos“ koalicija nori išsaugoti nepriklausomybę.
„Jeigu nebus suteikta galimybė mums dalyvauti, gausime tuos pačius parlamentarus, kuriuos turime šiandien – tuos, kurie balsavo už eurofederalizaciją.
Mano giliu įsitikinimu, tai veda į pilną savo nepriklausomybės atsisakymą“, – baugino V. Tutkus.
Jis taip pat pridūrė, jog ir kiti koalicijos tikslai jam yra artimi, tačiau, daugiau nedetalizavo, apie kuriuos tikslus jis kalba.
O štai M. Puidokas prakalbo ir apie užsienio politikos klausimus – Seimo narys teigė, jog būtina keisti įstatymus, susijusius su Lietuvos kariškių dalyvavimu tarptautinėse operacijose, priimtus praėjusių metų gruodžio 21 d. Anot Seimo nario, būtų klaidinga leisti Lietuvos kariškiams vykti į mokymus Ukrainoje.
„Jeigu Ukraina kviečia ar prašo mūsų karių, karų instruktorių apmokyti karinių veiksmų, tai turi būti daroma Lietuvos teritorijoje, arba kitų NATO šalių teritorijose, o ne Ukrainos teritorijoje. Taip elgiasi Vokietija, Jungtinė Karalystė, daugelis kitų NATO valstybių narių. Lietuvai judėti pirmiau garvežio ir rizikuoti, kad mums negalios penktasis NATO straipsnis dėl kolektyvinės gynybos būtų nacionalinio saugumo interesų išdavystė, pasmerkimas karui“, – perspėjo M. Puidokas.
Šios M. Puidoko penktojo NATO straipsnio interpretacijos kelia abejonių. Penktojo straipsnio aktyvavimas išties yra politinis sprendimas – tad Rusijai įsiveržus į NATO aljansui priklausančią valstybę, penktasis straipsnis nebūtinai būtų iš karto aktyvuojamas. Tiesa, kelios valstybės susitarusios galėtų gintis ir pačios, neaktyvavus penktojo straipsnio.
Vis dėlto, nėra jokio pagrindo manyti, jog karių apmokymas Ukrainoje galėtų kaip nors lemti sprendimą dėl penktojo straipsnio aktyvavimo – tam nėra įrodymų.
Kiek vėliau V. Tutkus pareiškė, jog Lietuva Rusijai išvis neįdomi, tad ir grėsmės anot jo, nėra.
„Nepuola tie rusai, nelabai mes jiems įdomūs“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Sieks atstovauti žemaičių interesams
„Taikos“ koalicijoje vietą rado dvi nedidelės partijos. Viena iš jų – nedidelė Žemaičių partija, atstovaujanti žemaitietiškai kalbančius gyventojus.
2009 m. įkurta partija iki šiol ne ypač sėkmingai pasirodė rinkimuose – kol kas nebuvo užsitarnavę nei vieno mandato nei Europos parlamento, nei Seimo rinkimuose. Anksčiau partija siūlė įteisinti žemaičių tautybę, sukurti Žemaitijos europinį regioną, Žemaitijos regione įteisinti žemaičių kalbą, kaip antrą valstybinę kalbą.
Spaudos konferencijos metu teko išgirsti partijos pirmininkės Irenos Stražinskaitės-Glinskienės, bei partijos vicepirmininko Egidijaus Kaubrio mintis. Pastarasis politikas užsiminė, jog Žemaičių partijai jau nusibodo patirti nesėkmes rinkimuose. Matyt, dėl to partija ir telkiasi į koaliciją.
„Esame nesisteminė partija. Bet mes šiandien norime būtų valdžioje, dalyvauti joje“, – kalbėjo Žemaičių partijos vicepirmininkas.
Jis taip pat teigė, jog per paskutinius 30 metų neprisimena jokių gerų Seimo priimtų sprendimų.
„Paklausus, kas per paskutinius 30 metų buvo gero Lietuvoje, būtų labai sunku ką nors atrasti – gal viena ar kita partija kažką gero padarydavo.
Mūsų tikslas – gelbėti Lietuvą, vienijant jėgas“, – sakė E. Kaubrys.
Žemaičių partijos pirmininkė Irena Stražinskaitė-Glinskienė tikino, jog Žemaičių partija vienijasi ne iš politinio oportunizmo paskatų.
„Tikslai, vertybės, yra tokios pačios“, – pabrėžė Žemaičių partijos pirmininkė.
Prakalbo apie tradicines vertybes, „žlugdomą“ ūkį
M. Puidokas taip pat teigė, jog dabartiniai valdantieji užsiima diskriminacija – jo žodžiais, „skirsto žmones į lygius ir lygesnius“. Tiesa, jis nekonkretizavo, apie kokią visuomenės grupę jis kalba, o pats M. Puidokas pasisako prieš LGBT asmenų lygiateisiškumą.
Ir šios spaudos konferencijos metu M. Puidokas prakalbo apie tradicinių vertybių gynimą – anot jo, ne valstybė turi diegti šeimos vertybes. Naujienų portalas tv3.lt primena, jog anksčiau M. Puidokas siūlė pasirašyti už peticiją, siekiančią sustabdyti Gyvenimo Įgūdžių programos įgyvendinimą, dėl neva programoje esančio „seksualizuojančio“ turinio.
„Tradicinių vertybių stuburas formuojamas šeimoje, ne kažkur kitur. Valstybė negali geriau žinoti negu tėvai, kaip auklėti vaikus. Valstybė palankstys tą stuburą - nurodys, kiek turi būti tėčių, mamų ir panašiai“, – sakė M. Puidokas.
Kita dažniausiai pasikartojusi mintis – pagalba žemės ūkio sektoriui. M. Puidokas nevengė ir sąmokslo teorijų – anot jo, tiek valdantieji, tiek Europos parlamentas siekia sunaikinti žemės ūkį, tokiu būdu perleidžiant jį korporacijoms.
„Jeigu žemės ūkis atsidurs korporacijų rankose, nei smulkus, nei vidutinis ūkis neturės galimybės savarankiškai priimti sprendimų. Jie turės arba nulenkti galvą ir vergauti didžiosioms korporacijoms, žaisti pagal jų taisykles, arba jų tiesiog neliks“, – baugino M. Puidokas.
Matyt neatsitiktinai Spaudos konferencijoje dalyvavo ir vienas ūkininkas, visuomenininkas, Marijus Čekavičius. Jis siūlė ekologiškiems produktams taikinti nulinį PVM, galimai galvodamas ir apie savo ekonominius interesus, kadangi pats ūkininkauja.
M. Puidoko išsakyti teiginiai apie „ūkio naikinimą“ kelia abejonių, mat netrukus po šių metų sausį vykusių ūkininkų protestų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas beveik iš karto siūlė nuolaidas ūkininkams – sausio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra laikinai sustabdė sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo vykdymą, Seimo pirmininkė patikino, jog žymėto dyzelino naudojimo tvarkos ir suskystintų naftos dujų akcizų klausimai bus skubos tvarka nagrinėjami Seime.
Be šių pagrindų akcentų, spaudos konferencijos metu nuskambėjo ir keli kiti klausimai – kardiologas, prof. dr. Algimantas Kirkutis minėjo, jog reikėtų didesnę dalį sveikatos apsaugos biudžeto skirti ligų prevencijai, o ne tik jų gydymui, o štai teisininkas Erikas Pavlovičius kalbėjo, jog reikėtų suteikti galimybę žemaičiams mokytis mokykloje jų kalba.
Jis taip pat siūlė supaprastinti tvarką, pagal kurią piliečiai gali teikti pasiūlymus Seimui, ginti viešąjį per prokuratūrą, ypač jei tai yra susiję su gamtos tarša, ar medžių kirtimu. Tokie pareiškimai ko gero sunkiai suderinami su prieš tai išsakytu palaikymu ūkininkų protestams, mat vienas iš ūkininkų reikalavimų buvo atsisakyti aplinkosauginių reikalavimų – pavyzdžiui, atsisakyti paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų. O prie ūkininkų protesto metu vėliau prisijungė ir medkirčiai.
Ekspertai pasisakymų apie Rusiją per daug nesureikšmina
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, jog nors V. Tutkaus išsakytų minčių turinys nuvilia, vis dėlto, belieka tik pasidžiaugti, jog panašias mintis išsako ne ypač sėkmingi politikai.
„Tuščios vietos nebūna. Kažkas turi užimti politinę dienotvarkę, kuri atspindi ir Rusijos interesus. Šiuo atveju tenka pasidžiaugti, kad tik tokio tipo politiniai veikėjai randa nišą. Tai nėra itin reikšmingi politiniai žaidėjai“, – naujienų portalui tv3.lt teigė N. Maliukevičius.
Anot politologo, vienintelė bėda – priešrinkiminis laikotarpis tampa gera terpe naratyvams plisti, mat būtent tuo metu politikų pasisakymai sulaukia daugiausiai dėmesio.
„Matau kitą problemą – priešrinkiminės diskusijos, žinutės apie taiką bet kokia kaina, neagresyvią Rusiją, bei kitos panašios, Kremliui tinkančias žinutės yra pagarsinamos, labiau matomos. Būtent tai yra pagrindinis iššūkis“, – sakė politologas.
O štai informacinių karų ekspertas, Lietuvos karo akademijos docentas Viktoras Denisenko teigia, jog pats panašių pasisakymų nesureikšmina. Anot jo, panašūs pasisakymai gali būti patrauklūs žmonėms, kuriems ramybės neduoda karo baimė, o šis elektoratas – visai nebūtinai pro-rusiškas.
„Iš politinės komunikacijos požiūrio, tokie pasisakymai gali būti patrauklūs žmonėms, kurie tarkime nerimauja dėl saugumo situacijos. Toks pareiškimas nuramina žmones – tokiu būdu jie gali patraukti dalies elektorato dėmesį.
Ir net nebūtinai pro-rusiško elektorato dalį“, – kalbėjo V. Denisenko.
V. Denisenko taip pat nestebina, jog tokios retorikas imasi „nesisteminiai“ politikai – anot eksperto, simpatizavimas Rusijai nėra populiarus Lietuvoje. Tai lemia tiek dabartiniai įvykiai Ukrainoje, tiek mūsų istorinė patirtis.
„Galime pastebėti, kad simpatija Rusijai, bandymas ją suprasti, ar pateisinti, nėra populiarus. Tad tai dažnai yra nepopuliarių, marginalinių politinių jėgų bruožas.
Tai nulemia mūsų istorinė patirtis su Rusija – mes žinome, ko galime laukti iš Rusijos. Na ir dabar, Rusija yra valstybė kuri vykdo atvirą ir konvencinį karą Europoje. Sujungus mūsų istorinę patirtį su tam tikru Rusijos pažinimu, viskas yra kaip ir aišku“, – teigė ekspertas.
Ne purvasklaidos priemoniu primesta
SSSR lygiai taip pat buvo - kai kolonistus Maskva i Lietuva atveždavo. 30+ metu praėjo, Maskva pakeitė Briuselis, bet ta pati politika isliko.
