Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas. Jis apžvelgia, kaip Lietuvai ir Vakarų valstybėms sekėsi tvarkytis su didžiausiomis 2023 metų problemomis ir kokie iššūkiai mūsų laukia 2024-aisiais.
Visuomenė yra gerokai palepinta
Marius Dubnikovas tikina, kad bene didžiausias iššūkis, tiek mums, tiek ir kitoms Vakarų valstybėms buvo karas Ukrainoje ir vis beįsiplieskiantys nauji karo židiniai. O Rusijos grėsmė tik auga, mat stringant Vakarų pagalbai Ukrainai, vis labiau tikėtina, kad Rusija gebės greitai atsigauti ir atsisukti į Baltijos šalis. Tačiau mes nesugebame tinkamai įvertinti grėsmių ir imtis pagaliau stiprinti savo šalies gynybą.
„Mes miegame labai stipriai, šiek tiek pažadino vasario 24 diena, išsigandome, tada buvome šoke, bent jau aš buvau šoke, net dirbti buvo sunku, galvojau, kaip tai gali vykti Europoje, ir po to mes pripratome, ir dabar manau, kad esame labai net pripratę“, – teigia ekonomistas.
Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad suvokdami augančias grėsmes galėtume skolintis daugiau ir kelti mokesčius, nepaisant Mastrichto kriterijų.
„Tiek Lietuva, tiek kitos ES šalys, ar mes savęs nekastruojame, kai sau neleidžiame skolintis? – Devynios valstybės Europos Sąjungoje šio kriterijaus nesilaiko, jos sako mes skolinsimės. Iš tiesų mes turime galimybę laužyti šitą taisyklę ir pasiekti tai, ko mums reikia, ir, jei ta skola būtų didinama, ta pati Europos Komisija mums nieko nepadarytų“, – tvirtina finansų analitikas.
Marius Dubnikovas tvirtina, kad kitų metų biudžetas rinkiminis, tačiau valdžia atsižvelgia į visuomenės nuotaikas, mat didelei daliai žmonių svarbiau išmokos nei valstybės saugumas.
„Tai čia ir yra problema, kad čia yra rinkiminis biudžetas, politikai atspindi ir visuomenės užsakymą, visuomenė irgi yra gerokai palepinta“, – sako ekonomistas.
Rusija atsigaus greičiau nei tikėtasi
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje aukščiausio rango karininkai, saugumo pareigūnai ir analitikai tvirtina, kad Rusijos grėsmė Baltijos šalims sparčiai auga, nes jei Ukraina bus priversta sudaryti taiką ar paliaubas su Vladimiro Putino režimu, Rusija užkūrusi karo ekonomiką dar greičiau sugebės atkurti savo resursus.
„O Rusija gali pavežti tokį didelį karinį biudžetą? – Jie gali, nes aukoja savo ateitį. Jie atima iš savo socialinės apsaugos, iš sveikatos apsaugos ir juos nukreipia tenai. Ekonomika net nestoja, ji gali net augimo potencialą turėti, nes sumesdami tas lėšas, jie įdarbina žmones, kuria daiktus, kurie vėliau nebus reikalingi“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ sakė Marius Dubnikovas.
Pasak finansų analitiko, Vakarų sankcijų nepajuto ir paprasti Rusijos žmonės, mat jie gali išgyventi be daiktų ir paslaugų, be kurių savo gyvenimo neįsivaizduoja vakariečiai.
„Rusijos žmonių pragyvenimo lygis suprastėjo? – Kai kuriems finansiškai netgi pagerėjo gyvenimas, nes įsivaizduokime, kad kokius vagonus gaminančiame fabrike, kuris turėjo daug mažiau darbo, dabar jis yra pilnai užkrautas trimis pamainomis“, – aiškino Marius Dubnikovas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ Marius Dubnikovas kalbėjo ir apie Vyriausybės nuveiktus ir nenuveiktus darbus, kritiką mokesčių reformai. Be to, Marius Dubnikovas prognozavo, ko galima tikėtis kitais metais ekonomikoje ir finansuose ir kaip kariniai konfliktai gali paveikti mūsų kasdienį gyvenimą.
Daugiau apie geopolitiką ir apie santykius su kaimynais, karus ir Vakarų valstybes jau ne kartą kalbėta „33min. su Artūru Anužiu“ laidose. Apie krašto gynybą ir pasirengimą galimam Rusijos puolimui kalbėta su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei gynybos ekspertais Gintaru Ažubaliu bei Vaidotu Malinioniu. Be to, kaip Lietuvai sekasi išlaikyti savo valstybingumą ir sveikas institucijas pasakojo ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
