Recesija? Kokia recesija? Tyrimas apie Jungtinės Karalystės moterų apsipirkinėjimo įpročius parodė, kad per pastaruosius šešis mėnesius išlaidos drabužiams, sporto salėms ir atostogoms ne tik nebuvo apkarpytos, bet dar ir išaugo. Jos dar didesnės nei prieš ekonomikos nuosmukį.
Tyrimą atlikusi agentūra „Post Office Financial Services“ taip pat nustatė, kad milijonai moterų paslapčia skolinasi pinigų iš artimųjų, mat tokiu būdu stengiasi „išlaikyti įvaizdį“ ir išvengti potencialaus atleidimo iš darbo.
Vartotojų įpročius analizuojanti psichologė Donna Dawson teigia: „tai, kad matome šių moterų apsipirkinėjimo įpročiuose, yra ne bėgimas nuo realybės ar tiesos – toks elgesys daug labiau apskaičiuotas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai ekonomika tapo trapi, kai nuo jos ėmė priklausyti žmonių likimai, šios moterys pasuko į „išlikimo režimą“, tobulindamos savo įvaizdį tam, kad užtikrintų ekonominį ir emocinį išlikimą. Be to, moteris žino, kad savo įvaizdžio puoselėjimas didina pasitikėjimą savo jėgomis, ypač sunkmečiu“.
Pavyzdžiui, 28 metų amžiaus nevyriausybinėje organizacijoje dirbanti laisvai samdoma tyrinėtoja nesiliovė pirkusi aukštos klasės drabužių. Ji tiki, kad atrodyti gerai yra svarbu, kadangi, anot jos, „dabar save reprezentuoji vien tik tu pats“.
Taipogi visai neseniai pirmąkart gyvenime ji užsirašė į sporto klubą – sirgti, kai dirbi nepilnu etatu, negalima. Sophie sako: „kai tu dirbi sau, kažkuria prasme esi savo paties prekinis ženklas. Taigi reikia prisižiūrėti. Aš sau sakau, kad tai irgi yra investicija“.
Ji teigia turinti pateisinimą kiekvienam drabužiui ar batų porai, kurią perka, ir sakosi pultų į neviltį, jei reiktų sau nuolat kartoti „ne, negaliu šito įsigyti“.
Atleidinėjimas moteris palietė mažiau
Kita priežastis, dėl kurios moterys perka tiek pat, kiek ir anksčiau, yra ta, kad atleidinėjimai iš darbo jas palietė mažiau nei vyrus.
Profesorius Johnas Philpottas, vyriausiasis „Privilegijuotojo personalo ir vystymosi instituto“ ekonomistas, dabartinę ekonominę krizę vadina „vyrų-krize“ (angliškas žodžių žaismas – „man-cession“, past.).
„Vyrų atleidimo rodiklis šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Dirbančių vyrų sumažėjo 2 procentais, moterų – 0,6 proc. Vyriškos lyties bedarbių procentas išaugo iki 45, moterų – 25.“
„Tai galima paaiškinti nepilno etatų darbų rinkos gyvybingumu ir išaugusiu įdarbinimu viešajame sektoriuje – šiose sferose dirba ženkliai daug moterų“.
Sumažėjo ir buitinių išlaidų. Banko „Halifax“ duomenimis, namo išlaikymas (daugiausiai įkeistiniu būdu) nukrito nuo 28 proc., skaičiuojant nuo vidutinių pajamų, iki 23 procentų.
Šiuo metu statistinė šeima paskolai mokėti, dujoms, elektrai išleidžia 7,298 svarų – tai 1,468 svarais mažiau nei pernai.
Kam taupyti?
Apsipirkinėti mėgstantieji žiūri į taupymą skeptiškai. Esą kam to reikia, kai palūkanų normos tokios žemos.
„Kosmetikai, papuošalams ir drabužiams išleidžiu daugiau nei prieš dvejus metus. Tai verčia mane geriau jaustis“, sako 27 metų mokyklos auklėtoja iš Oksfordo.
„Nematau prasmės taupyti, nes palūkanų normos tokios žemos. Neturiu labai daug disponuojamų pajamų, taigi jau geriau tai, ką turiu, išleidžiu savo malonumui“, pasakoja moteris.
Jos teigimu, smulkmenų, tokių kaip papuošalai ar kosmetika, pirkimas daro didžiulę psichologinę įtaką, ypač dabar, kai „per žinias matome tiek daug nevilties“. Moteris išleidžia daugiau ir dėl to, kad naudojasi didžiules nuolaidas siūlančių krizės paveiktų parduotuvių pasiūlymais.
„Labai aiškiai pastebėjau, kad per pastaruosius šešis mėnesius internetinės ir įprastos parduotuvės siūlė daugiau išpardavimų. Taigi pasidaviau tai įtakai. Tokie pasiūlymai skatina žmones leisti pinigus“, dalijasi ji ir priduria, kad pastaruoju metu retai perka nenukainotas prekes.
Atlaidus požiūris į skolinimąsi
Kol kas nežinoma, kiek išlaidaujama su pasiskolintais pinigais, tačiau jau yra nerimą keliančių požymių, kad „pilkieji“ tikro ar tariamo ekonomikos atsigavimo daigai verčia į skolinimąsi žiūrėti gan atlaidžiai.
Anot „Post Office Financial Services“, tyrimo rezultatai parodė, kad „ekonominio nuosmukio metu daugiau nei 15 milijonų moterų nesiliovė naudoti visų savo turimų kreditinių kortelių, o beveik 3 milijonai skolinasi pinigų iš artimųjų“.
Pirmąkart per šešis mėnesius britai pasiskolino daug daugiau nei sugebėjo grąžinti. Taip šią savaitę pranešė finansinių patarimų svetainė unbiased.co.uk. Pirmąjį 2009 metų ketvirtį skolos išaugo iki 2,7 milijardų svarų, tuo tarpu santaupos smarkiai krito žemyn.
Vienos „Skolų linijos“ (Jungtinės Karalystės telefoninė pagalbos linija prasiskolinusiems asmenims – past.) darbuotojos teigimu, ji nuolat konsultuoja vartotojiškos kultūros užhipnotizuotus asmenis. „Per daugelį metu dirbau su moterimis, kurios leido sau gyventi tokį gyvenimą, už kurį negalėjo sumokėti. Pavyzdžiui, viena mergina buvo įklimpusi skolose, tačiau vis vien skrido į Niujorką apsipirkti. Į Niujorką skristi yra ir taip labai brangu, jau nekalbant apie apsipirkinėjimą“.
Analitikų teigimu, didelę dalį bankrutavusių jaunų asmenų D. Britanijoje sudaro moterys, kurios bando kopijuoti garsenybių gyvenimo būdą.
Finansinių patarėjų įmonės „Wilkins Kennedy“ skaičiavimu, 55 proc. skolose įklimpusių asmenų iki 24 metų amžiaus yra moterys. Tuo tarpu prieš penkerius metus jos sudarė 48,3 procentus.
„Prieš penkerius metus bankrutuoti buvo linkę jauni vyrai, tačiau dabar daugėja neprotingai išlaidaujančių moterų. Ir atrodo, kad atotrūkis tarp lyčių didėja“, sako „Wilkins Kennedy“ atstovas.
Jo teigimu, moterys vis dažniau užsinori sekti garbinamų žvaigžių gyvenimo būdu. Jos visai rimtai tikina norinčios būti panašios į Paris Hilton ar Victoria Beckham.
Taip pat pastebima, kad pastaruoju metu jaunos moterys jaučia didelį spaudimą būti nepriklausomos, ir tai bando įgyvendinti besinuomodamos ar įsigydamos savo butą. Tuo tarpu esą vyrai tokio spaudimo nejaučia.
Nacionalinė statistika rodo, kad 29 proc. 20-34 metų amžiaus vyrų gyvena su tėvais, tuo tarpu tokių moterų yra tik 18 procentų.
Parengta pagal guardian.co.uk
