Dėl šalį palietusios finansų krizės dalis Lietuvos miestų Kalėdas ir Naujuosius metus pasitiks senais „veidais“ – eglutes puoš pernykščiais žaisliukais. Kai kuriems jų dar liūdniau – net toms pačioms eglutėms įsigyti nebeužtenka savų savivaldybių biudžetuose esančių lėšų.
Kiek geriau krizę atlaikiusios savivaldybės ruošiasi žaidimui „kuri iš mūsų bus gražesnė“.
Pasak Vilniaus mero patarėjo viešiesiems ryšiams Audriaus Gelžinio, sutaupyti nuspręsta apkarpant kalėdinių ir naujametinių renginių biudžetus.
Pinigų suma, už kurią šiemet planuojama išpuošti sostinę prieš didžiąsias metų šventes, išliks tokia pati kaip ir pernai – 300 tūkst. Lt, bet kai kurių šventinių atributų vis dėlto nuspręsta atsisakyti.
„Atsisakyta fejerverkų. Dėl to, kad tuo pačiu laiku, kaip ir Naujieji metai, startuos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ atidarymo renginiai, jų kontekste numatyti fejerverkai, šviesos efektai. Du kartus šauti tuos pačius fejerverkus nėra prasmės.
Nuspręsta atsisakyti ir iškilmingos spaudos konferencijos, kurios metu pristatomi šventiniai renginiai. Padarysime ją minimalistinę, kuklią, savivaldybės patalpose, kad nereikėtų nuomoti kažkokių atskirų patalpų. Užteks, kad meras Juozas Imbrasas pristatys programą. Nėra ko labai švaistytis“, – dėstė A. Gelžinis.
Anot A. Gelžinio, pasiduoti visuotinei taupymo manijai nėra labai prasminga, nes kalbos apie nepalankią situaciją rinkoje yra šiek tiek perdėtos.
Be to, pasak A. Gelžinio, reikia įvertinti tai, kad kitais metais laukia du Lietuvai labai svarbūs renginiai – Lietuvos tūkstantmečio minėjimas ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, todėl ypač svarbu, kad sostinėje tvyranti šventinė atmosfera neimtų sklaidytis.
„Visi papuošimai, kurie bus mieste, nebus standartiniai kaip kasmet. Jie atspindės „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio idėją“, – pasakojo A. Gelžinis.
A. Gelžinis išdavė, kad didžiąją dalį sostinei šventėms papuošti skirtame biudžete sudaro lėšos Vilniaus televizijos bokšto papuošimas.
„Jau tapo tradicija televizijos bokštą puošti girliandomis. To atsisakyti nesinori. Vilniaus televizijos bokštas, kaip ir kasmet, virs šviečiančia egle, kuri matysis net važiuojant Panevėžio autostrada.
Pirmą kartą Vilniuje, Rotušės aikštėje, bus suformuota čiuožykla. Tikimės, kad ji sulauks labai daug dėmesio“, – išdavė pašnekovas.
Gruodžio 6 d. į Vilniaus gatves išriedės Kalėdinis autobusas.
„Jame apsistos 20 žmonių komanda, atlikėjai, šokėjai. Pagal sudarytą maršrutą jis lankys Vilniaus seniūnijas. Sostinėje jų yra 21, kiekviena bus apvažiuota. Tai yra papildoma priemonė, skirta skelbti gerą nuotaiką mieste ir kartu atrakcija seniūnijų gyventojams.
Seniūnijos puoš savo eglutes, ruoš programėles, kažkokius susitikimus vaikučiams ar vietiniams gyventojams, mes deriname su jais laiką ir tuo metu, kai vyks jų suplanuoti šventiniai renginiai, privažiuosime su tuo autobusu“, – išdavė „Concept events & media“ projektų vadovas Tadas Stasytis.
Eglutės Katedros ir Rotušės aikštėse sostinėje bus pastatytos priešpaskutinę gruodžio savaitę.
Uostamiestis ir Šiauliai veržiasi diržus
2007 m. Klaipėdai papuošti buvo išleista 431 tūkst. 427 Lt. Šiemet tam pačiam tikslui Klaipėdos savivaldybė iš biudžeto išskyrė jau kuklesnę sumą – 284 tūkst. Lt.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Irenos Nachčiunovos, nėra iš ko miesto papuošti labiau nei jis buvo papuoštas pernai, bet Kalėdų dvasia bus išlaikyta.
„Kažkokių didelių naujienų nebus dėl lėšų stokos – grožis taip pat kainuoja. Nepirkome naujų papuošimo elementų, miestą puošime tik tuo, ką turime iš seniau ir išnuomotais papuošimais. Padėtis visoje šalyje tokia, kad geriau pataupyti“, – nelinksmai pasakojo specialistė.
Šiaulių savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė prisipažino, kad šiais metais miestą papuošti šventėms ketinama už perpus mažesnę sumą nei praeitais metais.
„Praeitais metais buvo išleista 110 tūkst. Lt. Šiais metais planuojame išsitekti su 50-60 tūkst. Lt. Kreipėmės į žmones, prašydami miestui padovanoti eglę. Jau turime visas šešias reikalingas eglutes. Versimės su tais pačiais eglės žaisliukais, kuriuos turime, nors paprastai juos atnaujiname kasmet. Stengsimės, kad šventės nebūtų liūdnos, tiesiog bandysime kiek įmanoma sutaupyti“, – teigė J. Rauduvienė.
Panevėžys tikisi verslininkų malonės
Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Asta Sarapienė sakė, jog šiemet, kaip niekada anksčiau, tikimasi paramos iš miesto įmonių ir organizacijų.
„Pernai metais kalėdiniam miesto papuošimui buvo skirta 40 tūkst. Lt suma, šiais metais – 50 tūkst. Lt. Tokios lėšos buvo numatytos iš anksto. Nemanau, kad Panevėžys – išskirtinis miestas, kurio krizė nepalietė.
Mūsų praktika rodo, kad tai tikrai yra labai nedidelė suma, juo labiau, kai šalyje paramos tradicija dar nėra prigijusi, situacija tokia, kad vis dėlto daugiau lėšų turi būti skiriama iš savivaldybės biudžeto.
Meras kreipsis į miesto verslininkus, prašydamas paramos puošiant kalėdinį miestą, nes žmonėms, bet kuriuo atveju, malonu matyti savo miestą gražesnį ir šventiškesnį, ypač tokiomis progomis“, – sakė A. Sarapienė.
A. Sarapienė tikisi, kad šiauliečiams nuotaiką praskaidrins pirmą kartą mieste puošiama gyva eglutė.
„Praėjusiais metais atlikus Laisvės aikštės rekonstrukciją išryškėjo joje augančių eglių grožis ir ypač išsiskyrė viena iš jų. Tikimės, kad ta papuošta eglutė taps traukos centru“, – vylėsi pašnekovė.
Kaunas nenori atrodyti prasčiau nei Vilnius
Praeitais metais iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto didžiųjų žiemos švenčių proga miestui papuošti buvo atseikėta apie 200 tūkst. Lt. suma.
Šiemet šventiniams papuošimams Kauno miesto savivaldybė iš savo biudžeto planuoja išleisti 350 tūkst. Lt.
„Manau, Vilnius, tam, kad miestas būtų tikrai gražiai papuoštas, išleidžia milijonines sumas. Kauno miestas irgi nori įspūdingai papuošti. Norisi, kad visas miestas švytėtų.
Mes iš tikrųjų taupome. Miestui papuošti norėjome skirti kur kas didesnę sumą, bet savivaldybės kolegija, atsižvelgusi į ekonominę situaciją, nusprendė skirti tokią sumą, t. y. 350 tūkst.“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas.
Vis dėlto, anot S. Šliažo, sakyti, kad Kauno miestas bus papuoštas šventėms tik už 350 tūkst. Lt. būtų klaidinga, mat už ne ką mažesnę sumą nei iš savivaldybės biudžeto, o gal net dar daugiau, į miesto šventinius „aprėdus“ tikimasi pavyks prikalbinti investuoti laikinosios sostinės verslininkus.
„Šiemet Kauno mieste norėtume ypatingai papuošti Laisvės alėją. Ją puošia nauji šviestuvai. Prie šių naujų šviestuvų bus pritvirtinti dekoratyviniai papuošimai, kurie švies ant kas antro stulpo. Jais bus papuošta ta visa atkarpa nuo Soboro iki pačios Rotušės aikštės“, – pasakojo S. Šliažas.
Gražiai iliuminuoti ir papuošti pirmą kartą ketinama Kauno pilį. Šventine atributika bus išgrąžintas pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, gruodžio 5 d. atidaryti ketinamas Vilijampolės tiltas, taip pat naujai atstatyto, į Aleksotą vedančio Čiurlionio tilto mazgas.
Andželika Lukaitė
