Planai kurti Lietuvoje vieningą centro-dešinę ir nacionalinio investuotojo į Atominę elektrinę problemos - Andriaus Kubiliaus, Seimo vicepirmininko, Tėvynės sąjungos pirmininko straipsnyje.
Gimsta vieninga ir stipri centro dešinė
Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) tarybos sprendimas 2007-12-15 pritarti politinei rezoliucijai dėl susijungimo su Tėvynės sąjunga (TS), priimtas dviem trečdaliais balsų, yra istorinės svarbos sprendimas. Nors iki juridinių TS ir LKD susijungimo sprendimų dar prabėgs keli mėnesiai, tačiau galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje gimsta vieninga ir stipri centro dešinė. Europoje tokią centro dešinę vienija Europos liaudies partija. Pavyzdžiu galime laikyti Vokietijos krikščionis demokratus, kurie savo programoje įvardija savo kilmę: Vokietijos konservatyviąją, krikščioniškąją ir liberaliąją politinę mintį. Mes einame labai panašiu keliu.
Praėjusį ketvirtadienį, 2007-12-13, teko dalyvauti iškilmingame Europos liaudies partijos (ELP) tarybos posėdyje, kuris buvo surengtas Briuselyje, pažymint Lisabonos sutarties pasirašymą. Turėjau progos ELP vadovybei pristatyti mūsų planus kuriant vieningą centro-dešinę Lietuvoje. Europos liaudies partijos vadovybė ir jos pirmininkas W.Martensas išreiškė tvirtą paramą mūsų planams.
Lankydamasis Briuselyje turėjau progos susitikti ir su energetikos komisaru A.Piebalgu. Kalbėjomės apie Europos energetikos reikalus, apie Ignalinos II bloko uždarymo perspektyvas bei viso Baltijos energetikos regiono perspektyvas po 2010 metų. Skirtingai nei premjeras G.Kirkilas nebūčiau toks optimistas dėl galimybių susitarti su Europos Komisija ir Europos Taryba dėl II bloko pratęsimo. Bet kuriuo atveju dirbti ir tartis dėl to reikėtų žymiai intensyviau nei iki šiol Vyriausybė tai daro. Nerimą kelia tai, kad nematyti jokio aiškaus mūsų Vyriausybės veiksmų plano, kaip toks dialogas bus vedamas. Neužtenka vien tik nepriklausomos studijos rengimo, vien apie ką dabar kalba Vyriausybė.
Turėjau progos susitikti ir išsamiai pasikalbėti su komisare D.Grybauskaite. Mūsų požiūriai į daugelį Lietuvai svarbių klausimų, kalbantis ne vien tik apie infliacijos perspektyvas, iš esmės sutapo. Kiti metai valstybės finansų sistemai bus ganėtinai sunkūs ir sudėtingi. Infliacijos skaičiai, matyt, tikrai pakils iki dviženklių. Ar pavyks vykdyti biudžetą, koks yra planuotas, nėra garantijų. Šios valdžios palikimas bus nelengva našta kitoms vyriausybėms.
Mokytojai yra teisūs, reikalaudami sau padorių atlyginimų. Ir šiuo atžvilgiu esu visiškai su jais solidarus. Bet tinkamo sprendimo be esminių mūsų visos finansinės sistemos reformų aš nematau. Šiandieniniame valstybės biudžete tokių lėšų, kokios reikalingos, norint mokytojams mokėti tinkamą atlyginimą (ir ne vien mokytojams, taip pat ir kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojams), biudžete nėra ir atrasti yra praktiškai neįmanoma. Todėl šiandieninės valdžios pažadai rasti sprendimus yra akių dūmimas, ypač kai kalbama apie atlyginimus 2012 metams. Todėl dar kartą galiu pakartoti: norint išspręsti viešojo sektoriaus tinkamo veikimo ir finansavimo problemas reikia esminės valstybės finansų reformos. O tokią reformą galės efektyviai įgyvendinti tik nauja valdžia. Mes tokios reformos pamatus intensyviai ruošiame.
Todėl ir kalbame apie ankstesnius rinkimus, nes suprantame, kad, norint esminių ekonominių finansinių sprendimų, pirmiausia reikia esminių politinių sprendimų. Artimiausiu metu paaiškės, kas iš tikrųjų Seime yra už esmines permainas, o kam yra gerai ir tokia situacija, kokia yra susiklosčiusi, ir tokia valdžia, kokią Lietuva turi šiandien. Visos frakcijos, visos partijos, esančios Seime, turės galimybę arba pritarti ankstesniems rinkimams, arba prisiimti atsakomybę už šiandieninės valdžios veiklą ar neveiklą iki pat kitų metų rudens.
Kam kuriamas nacionalinis investuotojas?
Skelbiama, kad derybos dėl nacionalinio investuotojo reikalų yra baigtos. Lauksime Vyriausybės apsisprendimų ir visos informacijos pateikimo Seimui. Kaip suprantu iš kai kurių užuominų, derybų rezultatai gali būti tokie, kad teks keisti Atominės elektrinės įstatymą. Seimas turėtų, ką svarstyti. Noriu priminti, kad mums, svarstant Nacionalinio investuotojo reikalus, rūpės ne tik procentai, kokia dalis tenka valstybei, o kokia privačiam investuotojui, bet ir kiti svarbūs reikalai, kuriuos pavadinčiau politikos ar energetikos politikos reikalais. Reikalausime aiškių garantijų, kad atominė elektrinė būtų statoma. Turėsime gauti atsakymus: kam kuriamas Nacionalinis investuotojas. Pavasarį, kuriant Atominės elektrinės įstatymą, buvo savaime aišku, kad Nacionalinis investuotojas kuriamas tam, kad būtų statoma atominė elektrinė, o šiuo metu tokio aiškumo mums trūksta. Iki šiol tokių garantijų, be premjero kalbų ir pažadų, mes negirdėjome ir nematėme. Premjero pažadai turi tam tikrą vertę, bet girdime ir Socialdemokratų partijos, socialdemokratų sudarytos energetikos grupės lyderio, buvusio prezidento A. Brazausko skeptišką požiūrį dėl atominės elektrinės statybos, girdime "Lietuvos energijos" valdybos pirmininko prof. Jurgio Vilemo skeptišką požiūrį ir kalbas, kad Nacionalinė energetikos strategija, kuri buvo patvirtinta šių metų pradžioje, jau yra pasenusi. Tai mums kelia labai daug klausimų, į kuriuos reikalausime atsakymų. Lygiai taip pat kyla klausimų dėl strateginių saugiklių reikalų. Gerai prisimename pažadus, kad bus parengtas specialus saugiklių įstatymas, bet iki šiol tokio įstatymo vis dar nematome. Ateina svarbių diskusijų metas ir mes esame pasirengę jose dalyvauti.
Kol kas negaliu vertinti derybų detalių, pvz., dėl spaudoje minimos vadinamosios patronuojančios bendrovės, nes aiškesnių žinių iš derybų grupės ar Vyriausybės nesame gavę, bet pats modelis kurti naują patronuojančią bendrovę manęs negąsdina, atvirkščiai – teikia tam tikrų pranašumų, lyginant su ankstesniu modeliu. Įtarčiau, kad naujasis modelis būtų arčiau naujos europinės direktyvos dvasios, kurią mes praėjusią savaitę kaip tik svarstėme Europos reikalų komitete ir turėjau progos aptarti su EK energetikos komisaru A. Piebalgu.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-12-17
Andrius Kubilius yra Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
