Psichologės dingimo istorijoje klausimų vis dar daugiau nei atsakymų, o šeima neranda ramybės – nuo spalio 31-osios su ja neturi jokio kontakto, o pasirodžius informacijai, kad ji gali būti užsienio šalyje, brolis prakalbo apie sulauktus grasinimus.
„Policijai nuo pat pirmos dienos buvo pranešta, kad Linai buvo grasinta. Man ji yra prasitarusi, kad sulaukė netiesioginio grasinimo, kad jai svarbiausia pasirūpinti saugumu ir situacija yra labai paini.
Ar policija tiria tokią versiją? Nes tai, kas dabar viešai paskelbta, tai tarsi ji savo noru išvažiavo“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė L. Velykytės brolis Donatas Velykis.
Daugiau apie psichologės dingimą galite paskaityti čia.
Tai ne pirmas toks atvejis pastaruoju metu. Vakar socialiniuose tinkluose pasirodė skubus pranešimas apie moters dingimą, buvo prašoma ir visuomenės pagalbos, pranešta, kad išvykimas galėjo būti suplanuotas, nuslėptas nuo namiškių, o moteris galėjo turėti depresijos požymių. Laimei, ši istorija turi laimingą pabaigą – pranešta, kad moteris atsirado.
Sezoninės depresijos įtaka
Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau nuskamba istorijos apie dingusius žmones, telkiamasi į jų paieškas ir ieškoma siūlo galų. Tačiau kas gali prisidėti prie padažnėjusių dingimų ar bėgimo niekam apie tai nepranešus?
Psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis kalbėdamas naujienų portalui tv3.lt pastebi, kad žmogus, kuris yra priverstas išgyventi nuolatinį stresą ar patiria smurtinį spaudimą, gali ieškoti būdų, kaip pabėgti nuo aplinkybių.
Tai gali pasireikšti kaip laikinas atsiribojimas ar, retesniais atvejais, net fizinis dingimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad toks sprendimas dažniau yra spontaniškas nei planuotas. Žmogus, apimtas sunkių, gilių emocijų gali neapgalvojęs ir vedinas emocijų išvykti niekam nepranešęs.
Paklaustas apie tai, ar tokiems dingimams įtakos gali turėti sezoninė depresija, atsirandanti tamsiuoju metų laiku, G. Navaitis atsako:
„Depresija dažniau siejama su rudens ir pavasario laikotarpiais. Rudenį prasideda tamsesnės ir lietingos dienos, kurios gali skatinti nuotaikos pablogėjimą ir psichologinį diskomfortą. Tuo tarpu pavasaris gali sukelti emocinių svyravimų dėl hormoninių ir biologinių pokyčių organizme.
Vis dėlto tamsus metų laikas, kai vyrauja dažni lietūs, šlapdriba ir gauname mažiau saulės šviesos, taip pat gali skatinti sezoninės depresijos simptomus. Ši būklė gali lemti emocinį atsiribojimą, apatiją ir bendravimo vengimą, kas gali prisidėti prie tam tikrų žmonių sprendimo pasitraukti ar atsiriboti nuo kitų.“
Dingimų sezoniškumas
Nors galima manyti, kad tamsus ir šaltas metų laikas skatintų daugiau dingimų dėl depresijos ar socialinio atsiribojimo, statistika dažnai rodo priešingą tendenciją. Pasak pašnekovų, dingimų dažniau pasitaiko vasaros metu.
„Vasarą žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje – miškuose, prie vandens telkinių, žygiuose. Todėl yra didesnė tikimybė, kad žmogus gali pasiklysti arba netikėtai atsidurti sunkiai pasiekiamoje vietoje.
Žiemą dingimų mažiau, nes žmonės mažiau keliauja ir vengia ilgo buvimo lauke dėl nepalankių oro sąlygų. Žiemą nėra tokių veiklų kaip grybavimas ar uogavimas, dėl kurių žmonės gali paklysti“, – aiškina G. Navaitis.
Nepriklausomai nuo metų laiko, svarbu stebėti žmogaus elgesį, kuris gali signalizuoti apie tai, kad žmogus mąsto apie galimybę dingti, atsitraukti nuo artimųjų ir kitų aplinkinių žmonių. Pasak psichoterapeuto, pirmasis ženklas gali būti tai, kad žmogus tampa uždaresnis, vengia artimųjų ir draugų.
Taip pat padidėja apatijos jausmas, lydi nuolatinė liūdna nuotaika, netikėtas interesų praradimas, pasitraukimas iš socialinių veiklų. Jei žmogus minėjo grasinimus arba patyrė smurtą, tai gali skatinti sprendimą pasitraukti iš namų be perspėjimo.
Ką svarbu žinoti artimiesiems?
Visgi, tokie dingimai, kaip L. Velykytės atvejis, yra priminimas, kad dėmesį reikia sutelkti ne tik į sezoninę depresiją, bet ir į individualias žmogaus problemas. Dingimas be aiškių paaiškinimų gali reikšti gilius vidinius konfliktus, o artimieji turėtų pastebėti netiesiogines užuominas: keistą elgesį, atsiribojimą, planavimo ženklus.
Paklaustas, ar dingimas gali būti savotiškas bandymas kovoti su problemomis, psichoterapeutas atsako: „Gali būti, bet tai reti atvejai. Tačiau kai žmogus nusprendžia pradėti naują gyvenimą, išvykti į kitą vietą, tai nereiškia dingimo tikrąja prasme. Tai greičiau yra apsisprendimas, susijęs su noru pabėgti nuo esamos aplinkos.“
Žmogus, kuris patiria ilgalaikį stresą, spaudimą ar baimę dėl savo saugumo, gali bandyti fiziškai atsiriboti nuo aplinkos. Tačiau, kaip pažymi G. Navaitis, svarbu atskirti spontaniškus veiksmus nuo planuotų.
„Emociniai sprendimai dažniau yra spontaniški, bet suaugęs asmuo retai kada dings be jokių pranešimų ar užuomazgų“, – paaiškina jis.
Artimiesiems svarbu žinoti, kaip atpažinti žmogaus planuojamą išvykimą niekam nepranešus ar kaip atpažinti, kad artimasis patiria emocinius sunkumus. Anot specialisto, tarp dažnų signalų gali būti frazės, tokios kaip: „Ką darytumėte, jei manęs nebebūtų?“
Jeigu žmogus pradeda atsiriboti nuo socialinių ryšių, atsisako dalyvauti įprastose veiklose ar jo elgesys kitaip tapo neįprastas, svarbu su juo kalbėtis, palaikyti atvirą ir empatišką dialogą.
G. Navaitis taip pat pabrėžia, kad artimiesiems reikia atkreipti dėmesį į netikėtus pokyčius: „Jeigu žmogus pradeda planuoti savo išvykimą, perka bilietus ar mini, kad jo daiktai nebebus reikalingi, turėtų kilti klausimas, kas paskatino tokį sprendimą.“
Ieškoma jau 2 savaites
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 36-erių psichologė Lina Velykytė dingo spalio 31 d., o oficiali jos paieška prasidėjo lapkričio 1 d. Apie moters dingimą socialiniuose tinkluose pranešė jos artimieji.
Kaip anksčiau naujienų portalui pasakojo jos brolis D. Velykis, sesuo prieš dingimą minėjo, kad sulaukė netiesioginių grasinimų ir kad situacija yra sudėtinga, todėl galėjo būti priversta išvykti iš Lietuvos.
Spalio 25 d. Lina paskutinį kartą telefonu kalbėjo su mama, tačiau neužsiminė apie kelionę, nors tą pačią dieną išskrido į Vieną. Artimieji apie išvykimą sužinojo tik po fakto.
Prokuratūros duomenimis, psichologė užsienyje naudojosi savo banko sąskaita, o jos buvimo vieta buvo fiksuota spalio 29 d. Nors teisėsauga tęsia tyrimą, prokuroras Rytis Ivanauskas daugiau detalių neatskleidžia, taip pat nekomentuoja, ar nagrinėjamos grasinimų versijos.
Brolis D. Velykis atskleidė, kad lapkričio 11 d. apklausti artimi žmonės, tarp jų – geriausia draugė ir buvęs vaikinas.
Psichologai pabrėžia, kad ši profesija gali sukelti didelį emocinį ir psichologinį perdegimą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius streso ženklus, tokius kaip elgesio pokyčiai ir miego sutrikimai.
