Maldos namų prieigose ant tvoros pakabinta 101 vis dar nelaisvėje laikomo įkaito nuotrauka. Šioje akcijoje, kurią kartu su Lietuvos žydų bendruomene organizavo Izraelio ambasada, dalyvavo bendruomenės nariai, Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos mokiniai.
Minėjime dalyvavo ir į Lietuvą atvykusios dvi spalio 7-osios išpuolį išgyvenusios merginos.
„Mes esame čia, nes mums pasisekė išgyventi. Ne visų mano draugų likimas toks pats. (...) Prieš metus turėjo būti geriausia diena, bet štai mes čia, bandome pasakoti pasauliui, nes socialinėje medijoje labai greitai plinta antisemitizmas, propaganda, kad mes to nusipelnėme“, – teigė akcijoje dalyvavusi „Hamas“ išpuolį „Nova Festival“ muzikos festivalyje išgyvenusi Maya Parizer.
„Nelinkiu nė vienai moteriai, ar ji būtų palestinietė, libanietė, hutė ar lietuvė, kad ji būtų išprievartauta, nužudyta po išprievartavimo ar prievartavimo metu. Tai, deja, nutiko mums“, – pasakojo ji.
Kita išpuolį išgyvenusi Raz Shifer prie sinagogos kabino pagrobtos savo vaikystės draugės sesers nuotrauką.
„Aš žiūriu į šias nuotraukas ir suprantu, kad praėjo metai, o situacija yra tokia pati. Tai drasko širdį, nes galvojau, kad visas pasaulis pamatys ir supras, kaip tai yra blogai, nes šios merginos nieko nepadarė niekam, jos nėra politikės, jos paprastos merginos, kurios šiuo metu yra įkalintos, prievartaujamos, kankinamos“, – kalbėjo R. Shifer.
„Jos dabar yra tik nuotraukos, bet niekas nesupranta, ką jos išgyvena. (...) Žiūriu į šias nuotraukas ir galvoju, kad tai galėjau būti aš arba Maya“, – pridūrė ji.
Merginos sako pasisakančios už taiką ir dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – sprendimą.
„Turėkime Izraelio ir Palestinos valstybę, (...) mes visada norėjome sugyvenimo ir taikos. (...) Tačiau yra žmonių, kurie šaukia „nuo upės iki jūros“, „Palestina bus laisva“, jie šaukiasi visų Izraelio gyventojų ir žydų genocido“, – kalbėjo M. Parizer.
„Hamas“ vis dar sulaukia užuojautos iš pasaulio, tai nėra normali situacija. Įsivaizduokite, jei po rugsėjo 11-osios žmonės sakytų, kad „Al-Qaeda geriausia“, – teigė ji.
Pagal dviejų valstybių sprendinį, Izraelio ir Palestinos valstybės turėtų egzistuoti viena šalia kitos.
Žydų bendruomenės nesijaučia saugiai
Minėjime dalyvavusi Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein (Hadas Vinberg Silverstein) teigia, kad tai buvo sudėtingi metai Izraeliui ir žydų bendruomenėms visame pasaulyje.
„Deja, niekas nesibaigė, tai yra atvira žaizda, vis dar turime 101 įkaitą, kuriuos Gazoje laiko „Hamas“. Tai nėra karas tarp civilizacijų, tai karas tarp barbarų (...) ir Izraelio valstybės, kuri kovoja dėl savo išlikimo, dėl demokratijos ir savo žmonių“, – teigė ambasadorė.
H. Wittenberg Silverstein pažymėjo, kad nėra tiksliai žinoma, kiek įkaitų yra nužudyta, tačiau spėjama, kad bent pusė jų vis dar yra gyvi.
„Tai reiškia, kad metus jie buvo laikomi siaubingomis sąlygomis. (...) Dėl to mes kovojame, nes mes nenorime nė vieno palikti, jie visi nusipelnė grįžti namo, ne visi iš jų yra Izraelio piliečiai, yra žmonių iš kitų valstybių“, – sakė ambasadorė.
Anot H. Wittenberg Silverstein, po spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio matyti išaugusi antisemitizmo banga visame pasaulyje.
„Nemanau, kad Izraelio gyventojai ar žydų bendruomenės jaučiasi saugiai, kaip jos galėjo jaustis pernai spalio 6-ąją. (...) Deja, bet ir Lietuvoje turėjome incidentų, kur buvo mėtomi akmenys į žydų bendruomenės pastatus, nuplėšiamos Izraelio vėliavos, tai maži ženklai, kurie turi atkreipti mūsų dėmesį“, – teigė ambasadorė.
„Yra jausmas, kai esi saugus. Manau, kad spalio 7-ąją šitas jausmas susvyravo“, – pridūrė ji.
„Jaučiame pulsą, kuris yra Izraelyje“
Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorė Ruth Reches sakė, kad prieš metus įvykęs išpuolis palietė mokyklos mokinius.
„Mūsų daug mokinių giminės gyvena Izraelyje, mūsų mokytojai kolegos gyvena Izraelyje, todėl nuotaikos buvo ypač liūdnos, mes kvietėme ir psichologus, kurie kalbėjo su vaikais, kaip reaguoti, kaip įveikti liūdesį“, – kalbėjo R. Reches.
Anot direktorės, nuo praėjusių metų spalio įvykių įstaigos apsauga yra sustiprinta, patruliuojantys policijos pareigūnai dažniau apsilanko prie mokyklos.
„Suformavome tėvų savanorių grupę, kuri kiekvieną rytą budi prie mokyklos, turime Izraelyje apmokytus apsauginius, mes jaučiamės saugiai“, – sakė R. Reches.
Direktorės teigimu, per mokyklos šventes vykdomos akcijos, kurių metu renkami pinigai nukentėjusiems Izraelio gyventojams.
„Mes nuolat palaikome ryšį su mokyklomis Izraelyje, nes iš jų mokiniai tarnauja kariuomenėje, yra tarp žuvusių. Mes nuolat jaučiame tą pulsą, kuris yra Izraelyje ir kiek galime, tiek prisidedame, kad palengvintume, kad (...) jaustų, kad mes čia juos palaikome“, – pasakojo ji.
Minėjimas Seime
Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje atverta Izraelio fotografo Zivo Koreno fotografijų paroda, organizuojama Izraelio ambasados iniciatyva, taip pat organizuojama dokumentinio filmo „Mes vėl šoksime“ peržiūra.
Atidarymo renginyje dalyvavo M. Parizer ir R. Shifer, Izraelyje žuvusio lietuvio Martyno Kuzmicko mama Irena Kuzmickienė.
„Tai kova ne tik už Izraelį, bet ir už visus, kurie brangina laisvę, orumą ir žmogaus gyvybę. Tačiau mes nesileisime įbauginami ir kol ieškos diplomatinių sprendimų, Izraelis padarys viską, kas būtina, kad apsaugotų savo žmones“, – parodos atidaryme kalbėjo H. Wittenberg Silverstein.
„Ką tik paminėjome Roš Hašana, žydų Naujuosius metus. Po šių, ko gero, siaubingiausių metų mūsų istorijoje, baigsiu nuoširdžiu palinkėjimu (...) –tegul šie metai ir jų prakeiksmas baigiasi, o prasideda nauji, palaiminti metai“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė solidarumą įkaitams ir jų šeimos nariams.
„Prievarta ir agresija yra priešingi žmogiškumui, jie griauna visa. (...) Kasdien privalome kurti pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus jaustųsi saugus ir gerbiamas. Tai nelengva, bet kartu galime pasiekti didelių dalykų“, – teigė parlamento vadovė.
Anot užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, pasaulyje nėra vietos terorizmui, o antisemitizmas negali būti toleruojamas nei Lietuvoje, nei kitose šalyse.
„Antisemitizmas, kaip ir bet kuri kita neapykanta, negali būti toleruojamas. Mūsų pareiga – ugdyti toleranciją, supratimą ir pagarbą tarp kultūrų bei tautų, kad užkirstume kelią tokioms tragedijoms ateityje. Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje negali būti palikta vietos terorizmui ir antisemitizmui“, – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
Praėjusių metų spalio 7 dieną šimtai „Hamas“ kovotojų prieš pat aušrą prasiskverbė į Izraelį. Remiantis oficialiais Izraelio duomenimis, per šį beprecedentį išpuolį aukomis tapo 1 tūkst. 205 žmonės, daugiausia civiliai. Į tai žydų valstybė atsakė karine kampanija Gazos Ruože.
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos Jungtinės Tautos laiko pagrįstais, per beveik metus trunkantį karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 42 tūkst. žmonių.
Izraeliui pastaruoju metu sunkiai pavyksta sutelkti globalią paramą karui prieš grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože, Vakarų partneriai spaudžia valstybę susitarti dėl paliaubų.
Tarptautinė bendruomenė reiškia nerimą dėl Izraelio per konfliktą naudojamos neproporcingos jėgos, civilių žūčių ir humanitarinės padėties tankiausiai pasaulyje apgyvendintame regione.
