Pasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija.
Indeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pradžioje sukėlė emocijų bangą: žiniasklaida prapliupo informacija apie sumuštą visų laikų rekordą. „Dow Jones“– turbūt garsiausias pasaulio biržų indeksas, turintis ilgiausią istoriją, tad kilęs triukšmas nestebina. Tačiau visuotinis džiaugsmas ne juokais perdėtas – ne tik dėl to, kad rinkų augimą paskatino JAV Federalinio rezervų banko ekonomikos skatinimo planas su krūvomis prispausdintų dolerių, bet ir todėl, kad pats rekordas – netikras. Kovo 5-ąją, kai „Dow Jones“ indeksas pasiekė iki tol nematytas 14,164.53 aukštumas, daugelis informaciją interpretavo klaidingai. DJIA neatspindi infliacijos, o ją įvertinus, iki tikrojo rekordo gerokai trūksta, nepaisant fakto, kad nuo tariamo rekordo indeksas toliau gana pastoviai augo visą mėnesį. Anot CNBC, kad sumuštų tikrąjį, infliacijai pritaikytą rekordą, „Dow Jones“ turėtų užkopti iki 15,731.54. Kovo 27 dienos „Dow Jones“ rezultatas – 14,526.16. Investicijų ekspertai dėl DJIA pasiskirstę į dvi stovyklas: vieni griežtai nusistatę šiuo indeksu nesiremti, o verčiau vadovautis alternatyviais, kiti tvirtina, kad „Dow Jones“ turi savo panaudojimo būdų ir visai pamiršti apie jį – neišmintinga.
Pasenęs metodas DJIA dažniausiai kritikuojamas dėl turinio: indekso, kuris sudaromas specialios komisijos ir itin retai atjauninamas, sąraše – vos 30 didžiųjų JAV kompanijų. Skirtingai nei sudarant daugumą kitų indeksų, pagrindinė indekso kintamoji yra ne kompanijos rinkos kapitalizacija (kuri apskaičiuojama padauginus akcijos kainą ir akcijų skaičių), o vienos akcijos kaina. Taip susiklostė dėl istorinių priežasčių: kai ,,Wall Street Journal“ redaktorius Charlesas Dow sukūrė indeksą kaip būdą nusakyti rinkų padėtį dar 1896 metais, jį apskaičiuoti su rinkos kapitalizacijos kintamąja būtų buvę daug sudėtingiau. Ši „Dow Jones“ savybė lemia, kad kompanijos, turinčios daugiau pigesnių akcijų, indeksui turi kur kas menkesnį svertą nei tos, kurios turi mažiau brangesnių. Dėl tos pačios priežasties į „Dow Jones“ neįtrauktos dvi iš penkių didžiausių JAV kompanijų: „Apple“ ir „Google“. Jų akcijų kainos kelis ir net keliasdešimt kartų didesnės už kitų indekso gigančių akcijų kainas. Palyginimui, kovo 27-ąją „Dow Jones“ priklausančios „Bank of America“ akcijos kaina buvo 12,18, o „Google Inc.“ – 802,55 JAV dolerių. Tad „Google“ įtraukimas į indeksą jį stipriai iškreiptų. Vos vieno punkto „Google“ akcijų smukimas nusmukdytų visą indeksą, net jei kitų kompanijų akcijos tą dieną būtų augusios, ir atvirkščiai. Johnas Shovenas, Stanfordo politinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius, JAV nacionaliniam transliuotojui NPR teigė, kad „Dow Jones“ – prasčiausias iš visų esamų indeksų. „1896 metais nebuvo kompiuterių. Ch. Dow priėmė paprasčiausią įmanomą sprendimą – paėmė skaičius, juos sudėjo ir padalijo iš kompanijų skaičiaus. Tai buvo labai lengva padaryti net ir neturint jokios kompiuterinės technikos. Ir jie to metodo niekada nepakeitė.“ Tad „Dow Jones“ indeksas pradžioje buvo viso labo kompanijų akcijų aritmetinis vidurkis, o formulės daliklis iš tiesų buvo kompanijų skaičius indekse. Daliklis laikui bėgant pakito – dabar tai sutartinis, kebliu būdu nustatytas skaičius.
Kritika nerūpi Oficialus „Dow Jones“ atsakas į vis pasikartojančias pastabas išspausdintas kompanijos tinklalapyje. Jame teigiama, kad „Dow Jones“ nemato reikalo pakeisti indekso metodą į rinkos kapitalizaciją. „Išloštume labai mažai – gal nebent praretėtų kritikų gretos. Bet prarastume daug: visą istoriją, kuri susijusi su dabartiniu „Dow Jones“ metodu.“ Profesionaliems investuotojams ši informacija anaiptol nėra nauja. „Dow Jones“ pokyčiai jų nedomina – yra kitų, daug tikslesnių, įrankių. Tad kodėl indeksas toks populiarus viešojoje erdvėje? Anot Johno Prestbo, „Dow Jones Index“ vykdomojo direktoriaus, žiniasklaidos įprotis nuolat sekti ir pranešti DJIA pokyčius susiklostė istoriškai, dar per 1907 metų JAV krizę, o vėliau per Didžiąją depresiją „Dow Jones“ įsitvirtino kaip indeksų lyderis. Dabar jo pagrindinė aistra – istorija.
Uždaras ratas Eddy Elfenbeinas, „Crossing Wall Street“ redaktorius ir nepriklausomas investicijų ekspertas, „Ekonomika.lt“ teigė: „Nepamirškime, kad šis indeksas priklauso vienam garsiausių pasaulyje finansų leidėjų. Tai – uždaras ratas.“ „Dow Jones“ priklauso dienraštis „Wall Street Journal“, o 2007 metais visą kompaniją įsigijo „News Corporation Inc.“ – vienas didžiausių žiniasklaidos magnatų pasaulyje Rupertas Murdochas. Kol „Dow Jones“ indeksą akylai seks šie gigantai, visa likusi žiniasklaida taip pat nenustos stebėti indekso pokyčių. 2007-aisiais, kai DJIA pasiekė visų laikų aukštumas, jo sąraše buvo kompanijų, kurios triukšmingai sugriuvo vos po poros metų, įsisiūbavus finansų krizei. Jas pakeitė kitos. Negalime lyginti 2007 metų bei šiandienos indekso ir sakyti, kad jo augimas praneša apie ekonomikos atsigavimą. DJIA neatskleidžia nei pasaulio, nei JAV ekonomikos būklės – geriausiu atveju, jis atspindi korporacijų būklę, o turtėjant korporacijoms, laikai nebūtinai geresni ir jų darbuotojams. Dažniausiai būna atvirkščiai – juk pelną atneša konsolidacijos, etatų ir priedų karpymai. Anot „Washington Post“ atlikto tyrimo, tarptautinio verslo bruožai stipriai pasikeitę – didžioji dalis kompanijų sumoka vos apie 10 proc. mokesčių nuo viso pelno, o prieš 30 metų šis skaičius galėjo siekti 48 proc. Tad ir valstybei naudos mažai. Sąrašas galėtų tęstis, bet pagrindinė mintis aiški: žiniasklaidai seniai laikas į „Dow Jones“, kartu ir į kitus indeksus, pažvelgti kritiškai.
FAKTAI: „Dow Jones“ „Dow Jones“ indeksą 1896 m. sudarė 12 kompanijų, 1916-aisiais – 20, nuo 1928 m. – 30 bendrovių. 5 800 JAV kompanijų prekiauja savo akcijomis. 2009 m. iš „Dow Jones“ buvo išmestos „General Motors“ (indekse buvusi nuo 1915 m.) ir „Citigroup“ (indekse vietą turėjusi nuo 1997-ųjų). Abi kompanijos neatlaikė finansų krizės. Iš viso nuo finansų krizės pradžios indekse pasikeitė 6 kompanijos.
„Dow Jones“ šiemet augo 11 antradienių iš eilės – nuo sausio 15 iki kovo 26-osios. „Dow Jones & Company“ įkurta 1882 m. Niujorke, Volstrite. Nuo 2007-ųjų gruodžio bendrovė priklauso „News Corporation Inc.“
