tv3.lt kalbintas tarptautinėje scenoje ne kartą stovėjęs Donatas Montvydas prisipažino, kad į „Eurovizijos“ atrankas jį dar kartą atvedė vienas galutinis tikslas, kurio siekti įkvėpė dvi legendinės muzikos pasaulio žvaigždės.
- Ar šį šeštadienį stebėjote savo pasirodymo „Eurovizijos“ atrankoje įrašą?
- Taip, taip, mes visada stebim, žiūrim.
- Ar turite pats sau kažkokių pastabų?
- Į šį klausimą labai sunku atsakyti. Mano ruošimasis „Eurovizijos“ atrankoms trunka apie metus laiko. Dar bent keturiuose etapuose, manau, turėsiu pristatyti šį kūrinį, todėl pasirodymas tikrai kis. Šįkart komisija įvertino jį vienaip, žiūrėsime, kas keisis sekantį kartą.
- Ant „Eurovizijos“ scenos atrodėte kaip žuvis vandenyje. To negalėtume pasakyti apie kai kuriuos kitus atlikėjus. Ar matant tai nekirbėjo noras pakomentuoti, pamokyti jų?
- Gali aiškinti žmonėms kiek tik nori. Jie turi patys norėti įsiklausyti į save, todėl aš niekada nesistengiu komentuoti ir panašiai. Kad ir turiu didesnės patirties šioj srity, į projektą einu kaip ir visi, lygiai taip pat stengiuosi, ruošiuosi, esu lygiavertis. Tačiau jeigu kažkas iš jaunesnių prieitų ir paklaustų manęs patarimo, neatsisakyčiau pagelbėti. Tokia mano pareiga.
- Jūs, kaip ir jie, taip pat nuo kažko pradėjote. Kada jūs pirmą kartą išgirdote savo balso įrašą?
- Gerai nepamenu, tačiau man buvo apie septyni metai. Tėvai vaizdo kamera nufilmavo mane straksintį „Dainų dainelėje“. Dėvėjau tokią kiškio karūną... Išgirdęs įrašą tikrai nestraksėjau iš džiaugsmo, tai buvo ne pats geriausias variantas. Prireikė nemažai laiko kol pripratau prie savo balso. Klausytis savo paties įrašo man asmeniškai yra labai sunku. Esu kritiškas sau. Gerai, kad su laiku šis procesas tampa vis pakenčiamesnis.
- Manote, kad prieš pirmą kartą lipant į sceną verta įsirašyti balsą, pasiklausyti savęs?
- Tai yra vienas iš mokymosi metodų. Vieniems pavyksta rečiau, kitiems – dažniau klausant savęs. Tai – kaip viena iš treniruočių. Gali lankyti vokalo pamokas, gali pats įsirašyti, vertinti. Visi variantai galimi, reikia pačiam išsirinkti, kuris iš jų tau priimtiniausias, kuris neša rezultatą. Be abejo, manau, pašalinio žmogaus nuomonė irgi yra be galo svarbi, juk pačiam save vertinti sunku.
- Kaip ir minėjau, scenoje atrodėte lyg žuvis vandeny, be to „Eurovizijos“ atrankoje jau buvote pasiekęs aukščiausią lygmenį – pelnėte teisę varžytis už Lietuvą. Turi būti kažkoks esminis tikslas, kodėl jėgas ten pat išbandote ir vėl.
- Einu čia būdamas sąmoningas, žinau, ką galėčiau iš to pasiimti. Vien tik dėl dainos pristatymo tikrai neičiau. Juolab, „Eurovizijos“ scena tikrai nėra ta vieta, kur galėčiau realizuoti savo pasirodymą. Pagrindinis mano tikslas net gi nėra vėl patekti į „Euroviziją“. Tai yra vienas tų etapų, kuris yra reikalingas siekiant vieno iš galutinių tikslų.
- Galbūt atskleisite?
- Nėra ką atskleisti. Taip kaip Maiklas (Jaksonas aut. past.) ir Fredis (Merkuris aut. past.) įkvėpė mane, lygiai taip pat ir aš noriu įkvėpti viso pasaulio žmones. Sunku tą daryti Lietuvoje, smagu būtų savo buvimu scenoje įkvėpti ir viso pasaulio žmones. O kodėl gi ne? Gal aš tikrai galiu jiems kažką suteikt. Jeigu čia trys žmonės, kurie yra neįgalūs, rašo laiškus, sako, kad Montvydo muzika jiems suteikia vilties, motyvuoja stotis ir eiti tikslų link, tai kodėl negaliu būti tuo žmogum, kuris savo muzika galėtų padaryti įtaką viso pasaulio klausytojams? Tai tokia mano siekiamybė. Negaliu pasakyti, kad tai yra neatidėliotinai svarbu. Tačiau nuoširdžiai norėčiau tai suteikti žmonėms.
- Kalbant apie konkurentus „Eurovizijoje“, galbūt jau esate bent daugumos išklausęs? Kas, jei ne jūs, keliaus toliausiai?
- Aš, tiesą pasakius, neinu ten konkuruoti, einu kovoti tik su pačiu savimi, savęs atrasti. Nenoriu konkurencijos, kokią jausdavau ankstesniuose projektuose. Kuomet tu bijai, ką apie tave pasakys komisija arba kai tau reikia susitikti su kolegomis, o jų akyse matai kažkokią konkurenciją, negatyvą. Aš griežtai šitą žodį išbraukiu ir trenkiu sau per galvą, jei ima lįsti tokios mintys. Aš nejaučiu konkurencijos ir nenoriu jausti. Man tai turi būti šventė. Mano tikslas – parodyti geriausią save koks tik dabar galiu būti. Kad nei jaudulys, nei komisija, nei kažkokios pašalinės mintys manęs neįtakotų.
