Dėl įvairių priežasčių iš rikiuotės iškritus pagrindinei Lietuvos nacionalinio baleto „Don Kichoto“ artistų porai, paskutinę žiemos dieną (02.28) šį spektaklį eilinį kartą nušvietė užsienio žvaigždės. Jomis tapo Lietuvos žiūrovų pamėgtas ispanų baleto artistas Igoris Yebra ir viešnia iš Baltarusijos Jekaterina Oleinik.
Choreografiniu požiūriu sudėtingas partijas artistai papuošė daugybe triukų ir pelnė triukšmingas žiūrovų ovacijas, tačiau ši scena yra mačiusi ir sėkmingesnių, artistiniu požiūriu įtaigesnių „Don Kichoto“ spektaklių. Yebros sceninė išvaizda ir laisva, artistiška laikysena – jau pusė vaidmens, tačiau šį kartą buvo galima pasigesti glaudesnio, aistringesnio pagrindinių herojų ryšio, augančios emocinės gijos, kuri triumfališkajame paskutinio veiksmo Grans Pas būtų surišta tvirtu du žmones sujungiančiu mazgu. Nuo pat pradžių artistai lyg kūrė izoliuotus vaidmenis, nors ir vykdydami tikslius mizanscenų reikalavimus, gestais plėtodami įprastinį dialogą. Daugiau grakštaus vylingumo norėjosi pirmojoje jų scenoje miesto aikštėje – čia Yebra atrodė kiek grubokas ir arogantiškas, o jo dėmesys Kitrei stokojo spontaniškų, aistringų detalių.
Yebros šokio epizodai pasižymėjo jam būdinga elegancija ir bravūra – raiškiais žvilgsniais, užmezgančiais kontaktą su žiūrovais, rafinuotais rankų judesiais ir efektingomis baigiamosiomis pozomis. Aplodismentų sulaukė jo šuoliai – ir dėl sklandumo, lakumo, ir dėl įvairių kombinacijų ore.
Artistiškumą ir ypatingą sceninę etiką šokėjas pademonstravo, baigęs savo variaciją paskutiniajame veiksme ir su iškilminga pagarba sutikęs netrukus savo solo epizodą pradėti ketinusią partnerę, o žiūrovus visiškai pakerėjo pasibaigus spektakliui sviedęs į pilnos salės vidurį prašmatnių rožių puokštę.
Jekaterina Oleinik - Kitrė, Igor Yebra - Bazilis. Martyno Aleksos nuotraukos
Vilniuje pirmą kartą matyta Jekaterina Oleinik, Minsko operos ir baleto teatre turinti pagrindinės scenos meistrės statusą ir galinti didžiuotis ne vienu tarptautinių baleto konkursų apdovanojimu, pademonstravo pavydėtiną ištvermę ir šokio technikos įgūdžius, nors jos šokiui lyg ir pristigo laisvumo ir elegancijos, kai kurie judesiai pasirodė kietoki. Vis dėlto artistė sužavėjo lengvais, aukštais šuoliais su gracingomis užbaigomis, tvirtais, stabiliais sukiniais. Tuo pasižymėjo pirmosios jos solo scenos bei temperamentinga pirmojo veiksmo variacija, kurios pabaigoje sukinių įstrižainę šokėja paryškino dvigubų piruetų intarpais.
Jekaterina Oleinik - Kitrė, Igor Yebra - Bazilis. Martyno Aleksos nuotrauka
Don Kichoto sapno scenoje savo variaciją ji sušoko tvirtai, tačiau kaip tik čia norėjosi mažiau pastangų, o daugiau lengvumo, kuris būtų leidęs pajusti trapios vizijos grožį. Antrojo veiksmo pirmajame paveiksle pasirodžiusi su nauju baltais volanais puoštu kostiumu, ji vėl mėgavosi tvirtais keleriopais sukiniais ir skraidyte skraidė į Bazilio-Yebros glėbį. Paskutiniame paveiksle Oleinik parodyta variacijos redakcija pasirodė kiek persūdyta tais dvigubais piruetais, kurie lyg suvulgarino lengvą ir žavingai koketišką šio choreografinio epizodo nuotaiką – subtilesniame variacijos prisiminimų fone kur kas ryškiau ir efektingiau būtų atrodęs antrasis solo epizodas iš stiprių viengubų ir dvigubų fouette derinių.
Jekaterina Oleinik - Kitrė, Igor Yebra - Bazilis. Martyno Aleksos nuotrauka
„Don Kichoto“ debiutantė – Julija Turkina, kuriai buvo patikėtas Sapno paveikslo Amūro vaidmuo. Jauna, šį sezoną baleto trupėje pradėjusi dirbti artistė sukūrė grakštų meilės dievybės paveikslą, kuris ateityje turėtų įgauti tikslesnes sukinių trajektorijas, bet jau dabar maloniai nuteikia šuolių lengvumu ir artistiškumu, kurį entuziastingai įvertino ir žiūrovų salėje įsitaisiusi šokėjos palaikymo komanda.
Olga Konošenko - Driadžių valdovė. Julija Turkina - Amūras. Martyno Aleksos nuotraukos
Pakiliai Driadžių valdovės partiją atliko Olga Konošenko – pastaruoju metu nuolat įkvepianti spinduliuojamu šokio džiaugsmu, kuris jos judesiams suteikia ypatingo lengvumo, o jos variacijas paverčia stilingomis ir grakščiomis spektaklio puošmenomis – būtent tokia buvo ir įterptinė paskutiniojo veiksmo Grand Pas variacija, kurioje muzikos kuriama nuotaika ir polėkis atsispindėjo ir balerinos judesiuose, ir veido išraiškose. Tiksliai, lengvai kitą šio epizodo variaciją pašoko Nalia Adigamova.
Margarita Verigaitė - Mersedes. Martyno Aleksos nuotrauka
Gatvės šokėjos vaidmenį atliko Margarita Verigaitė – pakankamai dramatiškai nuskambėjo jos čigonės monologas, sužavėjo aistringai pašoktas tavernos solo. Artistiškas, niuansuotas pasirodė ir Nerijaus Tauskaus kuriamas Espados paveikslas.
Margarita Verigaitė - Mersedes. Martyno Aleksos nuotrauka
Margarita Verigaitė - Mersedes, Nerijus Tauskus - Espada. Martyno Aleksos nuotrauka
Aleksandras Molodovas sukūrė lėtais žingsniais tarp tikrojo ir įsivaizduojamo pasaulio klaidžiojantį Don Kichotą, su įkvėpimu vaidino Jaunius Kasperavičius – Sanča Pansa, guviai lakstęs su savo valgomu grobiu – butaforiniu kumpio gabalu, šmaikščiai flirtavęs su jį erzinančiomis merginomis ir neišvengęs vyrų jam surengto kūlversčių ore seanso. Vytautas Kudžma raiškiai perteikė pragmatiško smuklininko Lorenco paveikslą. Gyvas, papildytas organiškomis komiškomis detalėmis buvo Valerijaus Fadejevo sukurtas Gamašo vaidmuo – artistas ne tik sumaniai apvaidino po Bazilio „savižudybės“ scenoje likusio skustuvo pašalinimą, su pasidygėjimu nustumdamas jį savo špaga ten, kur uždangai nusileidus galės paimti už rekvizitą atsakingi darbuotojai, bet ir šmaikščiai atitarė Igorio Yebros, dovanojusio savo gėles žiūrovams, mostui – uždangai skleidžiantis pripuolęs prie avanscenos suvaidino norįs savąsias gėles taip pat mesti spektaklio įaudrintai publikai.
Aleksandras Molodovvas - Don Kichotas, Jaunius Kasperavičius - Sanča Pansa. Martyno Aleksos nuotraukos
Jekaterina Oleinik - Kitrė, Igor Yebra - Bazilis. Martyno Aleksos nuotrauka
