Be to populiariąją Viduržemio jūros dietą, kurioje karaliauja žuvys, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus, daržovės ir vaisiai –mokslininkai pripažino viena sveikiausių. Viduržemio jūros dietos gerbėjai gyvena ilgiau, jie energingesni, judresni ir atrodo jaunesni. Beje, ispanų mokslininkai ištyrę 11 tūkstančių žmonių duomenis nustatė, kad tiems, kieno maitinimasis buvo labiausiai artimas Viduržemio jūros dietai, rizika susirgti depresija buvo trečdaliu mažesnė nei valgančių kitaip.
Dėmesio! Prieš vartojant jūros gėrybes svarbu įsitikinti, ar šie produktai nesukelia jums alergijos.
Laminarija. Tai tie patys „jūros kopūstai" – rusvieji jūros dumbliai, augantys ant jūros dugno 15 – 20 metrų gylyje. Juose mineralinių medžiagų yra daug daugiau, nei daugumoje daržovių (tai: kalio, magnio druskų, fosforo, geležies, aliuminio, jodo, bromo ir t.t.). Taip pat laminarijos turtingos A, C bei B grupės vitaminais.
Šį produktą patariama vartoti tiems, kurių nesveiki inkstai, sutrikusi medžiagų apykaita. Jūros kopūstuose esantys jodo junginiai, rekomenduojami žmonėms, turintiems silpną širdį, sergantiems skydliaukės ligomis ir ateroskletoze. Žinoma, reikia nepamiršti, kad jei kasdien vartosite daugiau kaip 300 g šio produkto, gali sutrikti virškinimo sistemos veikla. Laminarija dar dažnai naudojama kosmetikos priemonėse, skirtose figūros korekcijoms.
Kitas rusvasis jūros dumblis – fukusas – daugiausiai naudojamas šalinti iš organizmo toksinus ir šlakus. Fukusas taip pat turtingas jodu, mikroelementais, augalinės kilmės hormonais ir mineralais. Fukusai dažniausiai naudojami anticeliulitinėse kosmetikos priemonėse. Mūsų parduotuvėse, jo, kaip maisto produkto, nėra. Šio dumblio galima rasti įvairių maisto papildų ir kosmetikos priemonių sudėtyje.
Krevetės. Jos panašios į vėžius, tik mažesnės. Krevetės kaip ir krabai ypač turtingos baltymais ir mineralais, juose beveik nėra riebalų. Užtat jodo – beveik 100 kartų daugiau, nei jautienoje. Krevečių mėsoje yra daug vitamino B12, kuris būtinas hemoglobino gamybai ir gerai nervų sistemos veiklai.
100 gramų krevečių yra apie 75 kcal, 24 g baltymų, 2 g riebalų, 0 g angliavandenių.
Jei perkate šviežias krevetes, turėkite omenyje, kad jos itin greitai genda – šviežias krevetes reikia suvartoti per 24 valandas. Jie krevetės bent truputį kvepia amoniaku – jos jau sugedusios. Virtas krevetes šaldytuve maišelyje galima laikyti ne ilgiau nei 3 dienas. Šaldytas krevetes šaldytuve galima laikyti šešis mėnesius, o šaldytas virtas – 2 mėnesius. Gaminant labai svarbu krevečių nepervirti, nes ilgai verdamos jos tampa sausos ir tarsi guminės. Krevetės bus išvirusios, jei iškils į vandens paviršių.
Dėmesio! Verta žinoti, kad mūsų taip mėgiamos didelės „karališkosios“ krevetės jūroje neplaukioja. Tai tvenkiniuose dirbtinai auginamos ir maitinamos, kol tampa neįprastai didelės, paprastos krevetės. Kadangi šie sutvėrimai labai neatsparūs ligoms, jos plaukioja antibiotikais „pagardintame“ vandenyje. Taigi, patys spręskite ar taip „paskanintas“ delikatesas vertas būti ant mūsų stalo. Specialistai siūlo rinktis įprastas, mažas jūrines krevetes.
Apie jodą
Jodas –mikroelementas, būtinas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų komponentas. Skydliaukės hormonai veikia širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir kūno svorį.
Sezonas, kai jodo nemokamai galime „pasisemti“ būdami prie jūros, baigėsi, nors Baltijos jūroje kaip ir daugumoje Europos regionų, jodo koncentracija yra labai nedidelė, taigi teks jo gauti su maisto produktais.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad jodo stoka yra vienas svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtaką žmonių sveikatai. Mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų, turi padidėjusią skydliaukę – gūžį, jodo trūkumo organizme sukeltą sveikatos sutrikimą. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad dėl jodo stokos, skydliaukės pakitimų turi kas ketvirtas suaugęs gyventojas. 43 mln. planetos gyventojų pasireiškia psichikos sutrikimai, kuriuos sukėlė jodo stoka jų motinoms nėštumo metu.
Net ir esant nedidelei jodo stokai organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jodo trūkumas lemia ir intelektinius žmonių sugebėjimus. Atlikti tyrimai parodė, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių (ypač vaikų) intelekto koeficientas 15–20 proc. žemesnis nei kitų regionų gyventojų.
Austrės. Kadangi jose yra daug vitaminų B ir D, valgydami austres stipriname savo kaulus. 100 g šio produkto yra pusantros paros dozės cinko, atsakančio už imunitetą. Austrės ypatingos ir tuo, kad jas galima valgyti termiškai neapdorotas. Taip išsaugomi visi vitaminai ir svarbios maistinės savybės. Jose nėra riebalų, bet gausu angliavandenių, todėl austrės laikomos itin vertingu dietiniu produktu. Be to, austrės, kaip ir kiti moliuskai, sudarytos beveik vien iš baltymų, o jie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga ir yra lengviausiai virškinami.
Be viso kito, austrės yra afrodiziakas. Jas gerai valgyti vyrams, nes stiprina reprodukcines organizmo funkcijas.
Valgyti reiktų tik šviežias austres, kurių kriauklelės yra sandariai užsivėrusios. Jei moliusko kriauklelė pravira, tai jau pirmasis pavojaus signalas, kad moliuskas negyvas. O mirę moliuskai yra pavojingi sveikatai: jais galima rimtai apsinuodyti. Norėdami būti visai tikri, kietu daiktu pabelskite į kiautą – jei kriauklelė užsivėrė, galite būti ramūs: jūsų austrė šviežia ir gyva. Jei kriauklė liko atvira, moliuskas jau žuvęs, ir jums geriau nerizikuoti savo sveikata.
Kaip jas valgyti? Austrė dedama į servetėlę ir ją prilaikant specialiu peiliu iš abiejų pusių perpjaunamas kriauklės raumuo. Po to nupjaunamas viršutinis kriauklės raumuo ir su visu skysčiu išsiurbiamas apatinės kriauklės dalies turinys. Austrės yra neutralaus skonio, tačiau turi tam tikrą, labai specifinį prieskonį. Austres ragauti siūloma su sausu baltuoju vynu arba šampanu tam, kad gomuryje panaikintų specifinį skonį ir paruoštų skonio receptorius kitiems patiekalams. Austrių mėsą galima prieš taip pašlakstyti citrinos sultimis arba trumpam pamerkti į šaltą pasūdytą vandenį.
Midijos. Jos turtingos selenu, saugančiu mūsų organizmą nuo vėžinių ligų, natriu, kaliu, kalciu, magniu, jodu, boru, kobaltu ir kalio permanganatu. Ypač daug jose yra kobalto. Šis mineralas yra kraujodaros procesų stimuliatorius, dalyvauja vitamino B12 sintezėje, o taip pat suaktyvina kai kurių fermentų gaminimąsi.
Be to 100 g produkto yra 25% vitamino E paros normos, o šis atsakingas už ląstelių apvalkalo vientisumą ir odos būklę.
100 gramų midijų yra apie 70 kcal, 20 g baltymų, 3 g .riebalų, 3 g angliavandenių. Šviežios midijos turi būti drėgnos, gelsvai balkšvos spalvos, panašios į malonaus salstelėjusio kvapo drebučius. Jas išvalius ir išvirus, kvapas turi likti gaivus, o pačios midijos – nepavandenijusios. Jeigu midijas maistui ruošiatės naudoti su geldelėmis, jas būtina kruopščiai atrinkti. Reikia žinoti, kad sudėtos į vandenį šviežios midijos nuskęsta, o visas vandens paviršiuje likusias midijas būtina išmesti.
Midijų rekomenduojama vartoti ne dažniau kaip tris kartus per savaitę.
Kalmarai. Jie, kaip ir jų broliai aštuonkojai, turtingi baltymais. Jų mėsoje yra apie 18 proc. baltymų, todėl ji lengvai virškinama. Kalmaro mėsoje C, B grupės vitaminų, mikroelementų, o taip pat daug medžiagų, skatinančių virškinimo sulčių išsiskyrimą ir gerinančių apetitą.
100 gramų kalmarų yra apie 75 kcal, 18 g baltymų, 0,3 g riebalų.
Kuo ilgiau kalmarus virsite, tuo jie taps kietesni, ilgai kepami arba verdami kalmarai tampa beskoniai ir praranda maistinę vertę. Taigi kepti ar virti kalmarus reikia apie 3,5-5 minutes.
Apie baltymus
Baltymai tai molekulės, kurios sudarytos iš aminorūgščių. Jie yra ląstelių ir audinių sudėtyje, padeda formuoti jų griaučius, reguliuoti normalią organizmo veikla, kovoti su infekcijomis, atlikti sudėtingas cheminės reakcijas: dalyvauja metabolizmo procese, slopina nuodingų medžiagų veikimą organizme, gerina audinių gijimą ir jų augimą. Galų gale, aminorūgštys, tai juk vienas iš svarbiausių energijos šaltinių.
Jei organizmas su maistu negauna pakankamo kiekio baltymų, jis ima naudoti savo paties aminorūgštis ir pradeda tai daryti nuo raumenų baltymų. (Rekomenduojamas baltymų kiekis per dieną: nuo 10 iki 35 procentų visų per dieną gaunamų kalorijų. JAV Nacionalinė Mokslų Akademija).Todėl žmonės, kuriems trūksta aminorūgščių, jaučia silpnumą ir atrodo išsekę, silpta žmogaus darbingumas, atsparumas įvairioms ligoms, atsiranda patinimų, sutrinka kasos, kepenų funkcija ir medžiagų apykaitos procesai. Baltymų deficitas ypač pavojingas vaiko augimo laikotarpiu, jam gali grėsti protiniai ir fiziniai sutrikimai.
Specialisto komentaras
UAB „Kardiolita“gydytoja dietologė Lina Viniarskaite pataria: „Vis dėlto reikia būti saikingiems ir prisiminti, jog jūrų gėrybėse yra cholesterolio, tad, nors ir kaip mėgtumėte šį maistą ar stengtumėtės gauti jame esančių naudingųjų medžiagų, nevalgykite jo kasdien. Dietologė jūros gėrybėmis ir žuvimi sveikiems žmonėms mėgautis rekomenduoja 3-4 kartus per savaitę. Beja, pasak jos, sveikiems žmonėms, net turintiems padidintą cholesterolio kiekį kraujyje žuvies, priešingai nei kitų jūros gėrybių, vengti nereikia, tačiau ji primena, kad kuriose jūrinėse žuvyse gali būti didelės sunkiųjų metalų sankaupos.
