Uostamiesčio Savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybos darbuotojams gruodis, kai žmonės plūsta pažymų dėl teikiamų lengvatų, - pats karštymetis. O šįmet interesantų dar „parūpino“ miesto Taryba, priėmusi sprendimą neteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų už miesto pinigus kitų savivaldybių vaikams.
Tarnybos vedėja Kristina Božienė teigė, jog darbuotojos vos spėja atsakinėti į tėvų skambučius. Daliai ikimokyklinukų tėvelių, iš kurių pažymą darželiui reikalaujama pristatyti dar iki Kalėdų, tenka skaudžiai nusivilti.
Į nepavydėtiną situaciją patekusi trejų metų „Pingvinuko“ auklėtinio mama Agnė pasakojo jau septynerius metus gyvenanti Klaipėdoje nuomojamame bute, bet iki šiol pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą jai niekur neprireikę ir ji tuo nesirūpinusi. Dabar pažymos paprašė darželio direktorė.
„Visą laiką galvojau, kad nesu niekur deklaruota ir pamaniau, kad galėsiu „prisirašyti“ uostamiestyje. Tačiau užuot gavus pažymą, vos negavau baudos. Tarnyboje sužinojau, kad esu registruota Raseinių rajone, bute, kuri kadaise priklausė mano močiutei. Tačiau baisiausia, kad močiutė seniai mirusi, butas priklauso žmogui, kuris šiuo metu yra užsienyje, o be jo sutikimo išsiregistruoti iš ten aš negaliu. Man paaiškino, kad tai padaryti būtina, norint deklaruoti gyvenamąją vietą kitur. Kaip ir kada aš tą žmogų surasiu?“ - guodėsi mama.
„Norint deklaruoti naują gyvenamąją vietą, pirmiausia dėl duomenų panaikinimo reikia kreiptis į tą seniūniją, kurioje yra anksčiau deklaruota gyvenamoji vieta. Gyventojų registrų centro išaiškinimu, norint panaikinti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, būtinas namo ar buto savininko, kuriame tas žmogus buvo deklaruotas, prašymas“, - teigia Klaipėdos gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybos vedėja K. Božienė.
Anot jos, išeitis tokioje situacijoje galėtų būti gyvenamosios vietos deklaravimas konkrečiu adresu.
„Jei moteris surastų žmogų, kuris sutiktų ją deklaruoti savo bute, tai galima būtų padaryti ir be ankstesnių duomenų panaikinimo. Bet realiai siūlyti tokio dalyko mes negalime, nes iš esmės tai būtų neteisingi duomenys. O tokio dalyko kaip deklaravimas prie savivaldybės - nėra. Taip tik liaudiškai sakoma, bet iš tiesų tai reiškia, kad žmogus įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tai galima padaryti tik tuo atveju, jei žmogus niekur nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Realiai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą mes negalime ir tų žmonių, kurie ateina ir sako, kad gyvena rajone, bet nori išvengti problemų dėl darželio“, - aiškino K. Božienė.
Žinia, nuo sausio miesto Tarybos sprendimu vaikai, kurių tėvai gyvenamąją vietą yra deklaravę kitose savivaldybėse, į uostamiesčio darželius galės būti priimti tik tuo atveju, jei Klaipėdos savivaldybė su kitomis savivaldybėmis sudarys abipuses savivaldybių tarybų sutartis dėl ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo ir atsiskaitymo. Jei susitarti dėl lėšų kompensavimo su kitomis savivaldybėmis nepavyktų, esant laisvų vietų tėvai galėtų su darželiu sudaryti tiesioginę ugdymo paslaugų teikimo sutartį, bet už ugdymą turėtų susimokėti pagal mėnesinius įkainius, kurie, preliminariais duomenimis, už vieną vaiką sieks per 500 litų.
„Nesame davę nurodymo“
Laima Prižgintienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja
Priėmimo į ikimokyklines įstaigas tvarkoje nėra numatyta, kad būtina pristatyti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą. Yra tik reikalavimas, kad prašyme tėveliai nurodytų savo faktinę ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Jos gali nesutapti net klaipėdiečiams, nes yra tokių. kurie gyvena nuomojamame bute, o gyvenamąją vietą yra deklaravę pas tėvus. Taip pat numatyta, kad įstaigos vadovas pasirinktinai gali patikrinti, ar žmogus nurodė teisingą informaciją apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Mes nesame davę nurodymo reikalauti pažymų, bet jei darželių direktoriams kyla abejonių dėl duomenų patikimumo, jie gali ir paprašyti pažymos.
Laima Švedaitė
